2022 m. spalio 11 d., antradienis

Turkija, Likijos kelias: Kabak - Alinca.

2022-10-11, antradienis. Kabak - Alinca.

Vakar dienos maršrutas: Ovacik - Kabak.  

 


 

Nors nakvynė Mandala Camping kempingo statinę primenančiame namelyje nebuvo labai patogi, bet keliuosi pailsėjusi. Nubunda ir mano kambariokė.

Nakvynėms per šias atostogas dažniausiai gaudavome du atskirus numerius, kuriuos pasidalindavome ankstuolės ir vėluolės.
Anksti atsikėlę, su kambarioke pasveikiname prasidedančią naują dieną.


 

Einame apžiūrėti kempingo teritorijos. Aplink tylu, dar visi miega. Dievinu tokias akimirkas.



Šiandien kempingas man labai patinka. Nors jame daug chaoso ir nepatogumų, bet yra ir kažkas tokio, dėl ko čia pasilikčiau nakvoti dar ne vieną naktį. Kempinge sklando gera dvasia.

 

Mandala kempingo maitinimosi vieta. Iki pusryčių dar nemažai laiko, tad vaikštinėjame aplinkui.


 

Ant šlaito įkurta poilsio zona, kurioje vakar vakarojome prie ugnies. Ryto šviesoje visa kempingo aplinka atrodo kitaip.


 

Išeiname pasivaikščioti už kempingo ribų.
Likijos kelias veda pro Mandala kempingą, tad šiuo keliu vėliau leisimės į žygį.





 

Kai visos susirenkame pusryčiauti, aptariame šios dienos planus. Vakar mintijome dolmušu grįžti iki Faralya ir tęsti nespėtą nueiti kelią, tačiau ryto mintys yra gaivesnės. Nutariame tęsti savo žygį nuo čia, kur esame, todėl iš kempingo išeisime neskubėdamos. 

Pusryčiai Mandala kempinge.

 

 

Po pusryčių smagu pasimėgauti turkiška arbata, jų vadinama čay (çay). 


 

Išgėrę arbatos, dar užlipsime iki Kabak kaimo centro, o po to grįšime į kempingą ir tęsime savo kelią.

Kabak kaimas pilnas neįprastų hipiškų ar rytų šalis primenančių poilsio namų ar kempingų. Eidamos keliu dairomės aplinkui. Tolumoje matoje mūsų Mandala Camping "bačkas". 


 

Pagrindinė Kabak kaimo gatvė pasipuošusi žiedais.


 

Netoli dolmušų stotelės sustoja turistinis autobusas, iš kurio pasipila didelė grupė žygeivių ir nuskuodžia keliu. Vienas iš kelių pasiekti būsimą šios dienos žygio tikslą - Alindžos (Alinca) kaimą yra Kabak kaimo viršumi, kur ir nuėjo turistų grupė. Tačiau mes norėsime pamatyti Kabak paplūdimį, tad grįšime į savo kempingą.

Atsitiktinai rastoje parduotuvėje nusiperkame vandens bei krekerių užkandžiams ir sukame atgal į kempingą.



Šios dienos Likijos kelio trasa Kabak - Alinca yra šiek tiek virš 7 kilometrų ilgio ir įvardijama kaip sunki, nes žygeivių lauks 925 metrų pakilimas aukštyn kalnuota vietove. Rašoma, kad trasai įveikti reikia 5 valandų. Užbėgdama įvykiams už akių, pasakysiu, kad šis Likijos kelio etapas tikrai nebuvo sunkiausias ar pavojingas. Aš jį įvardinčiau kaip vidutinio sudėtingumo. 

Dar svarbu paminėti, kad atkarpoje Kabak paplūdimys - Alinca nėra maitinimo įstaigų. Yra tik dvi savitarnos kavinės netoli Alindžos, tad šiai dienai rekomenduoju pasiimti maisto ir daugiau vandens.

Iš Mandala kempingo susirinkę daiktus, stačiu ir siauru takeliu leidžiamės link Kabak paplūdimio. 


 

Stačių uolų apsuptas Kabak paplūdimys vilioja skaisčiai žydra vandens spalva. Nors dar tik rytas, bet jau renkasi pirmieji poilsiautojai.



 

Kelias minutes pailsime, pavaikštome smulkių akmenų nuklota pakrante. Nesimaudome, nes išėjome vėlokai, o besileisdamos žemyn užgaišome gana ilgai, tad maudynėms laiko nebeturime. 



Žvalgomės tai į smaragdinę jūrą, tai į ją juosiančius kalnus. Kažkur ten, viršuje, liko mūsų Mandala kempingas. 



Pasidarome bendrą nuotrauką ir trauksime į kelią.


 

Iš paplūdimio takeliu kylame aukštyn. Kabak paplūdimys pradeda tolti. Iš aukštai gerai matosi sužymėtos  vėžlių perėjimo vietos, šalia kurių vaikščioti yra draudžiama. 



 

Iš pradžių šios dienos trasos takas nėra sunkus, bet ir neįdomus, nes veda pro neišvaizdžius krūmokšnius, tad gana sparčiai judame pirmyn. Po kurio laiko mums tenka sulėtinti greitį, nes pradedame lipti akmenų nugultais šlaitais. 





Takas ilgokai eina mišku, o vėliau pasirodo kalnų viršūnės. Jos atrodo nepasiekiamos, tačiau dienos antroje pusėje būsime kažkur ten, aukštai viršuje.




Retkarčiais pro medžius pasirodo vaizdingos panoramos. 





Aukštyn ir aukštyn. Lipame visos suplukusios, vos kvapą beatgaudamos ir viena kitoms primindamos gerti pakankamai vandens. Mūsų visų džiaugsmui, kuo toliau, tuo daugiau randame atvirų erdvių, kurios yra puikios apžvalgos aikštelės. Vienoje jų, besigrožėdamos žemai likusiu Kabak paplūdimiu, prisėdame užkąsti.


 

Virš kalnų sklando parasparniai. Mėlynas, be jokio debesėlio dangus ir džiugina, ir kankina.


 

Kurį laiką nuobodžiai kopiame aukštyn. Laimė, miškas suteikia šešėlį.




Beeidamos suprantame, kad mūsų takas apsuka aplink ilgą tarpeklį. Už vieno ilgo posūkio virš savęs pamatome aukštas ir stačias uolas. Mūsų gana nuobodžiame kelyje - kažkas naujo. 




Vis atsisuku atgal apžvelgti nutrepsėtą kelią ir pasigrožėti už savęs paliktu puikiu reginiu.


 

O mūsų kelias eis kažkur ten, link raižytų uolų. 


 

Netrukus turėsime per akmenis labai stačiai pakilti į aukšto kalno šlaitą. Matosi, kad šioje vietoje drėgnuoju sezonu tekėjo platus upelis, bet dabar čia yra visiškai sausa. Dar po kelių minučių beveik ropomis akmenimis kylame aukštyn. 

 

 

Pakilę prisėdame pietų su štai tokiu vaizdu. 




Papietavę vėl leidžiamės į kelią. Atrodo, pailsėjau, bet nuovargis ištisai lipant aukštyn kojose jaučiasi. Laimei, nuovargį pamiršti padeda vis atsiverianti panorama. 



Žygiuodamos susipažįstame su moterimi iš Pietų Afrikos Respublikos, kuri keliauja viena ir nešasi dvi kuprines. Nusistebime. Šis kelias asmeniškai man netiktų solo žygiams, nors žmonės eina po vieną. Ir lietuvaičių moterų yra visą Likijos kelią praėjusių. 


 

Nors šios dienos kelias ne visada vaizdingas, bet mus lydi pušų kvapas. 



Pagaliau pakylame iki šiokios tokios plynaukštės, tad galime eiti mažiau vargstant ir grožėtis alyvmedžių giraitėmis. 





Tolumoje vis pasirodo jūra, Kabak ir vingiuojantis kelias. Sustoti norisi nebe dėl nuovargio, bet dėl gražių vaizdų.





Už mūsų lieka kalnai, pro kuriuos atėjome. 


 

Prieiname savitarnos kavinę, kurioje galima įsigyti užkandžių ir gėrimų. Iš dėžėse sudėtų prekių išsirenkame tai, ko norime, o pinigus paliekame jiems skirtoje dėžutėje. Atsiskaitymas tik grynaisiais, kainos surašytos lentelėje ant medžio. 


 

Vėl kelias kyla į viršų. Džiaugiamės pasiekę lygų taką.


 

Apylinkių panorama.


 

Likijos kelias Kabak - Alinca.



Žingsnis po žingsnio aukščiu beveik susilyginame su gražuoliais kalnais.



 

Prieiname antrąją savitarnos kavinę. Pastarojoje galima ne tik nusipirkti užkandžių, bet ir išgerti arbatos arba užkąsti gozleme. Mes žinome, kad Alindža yra visiškai netoli, tad šioje vietoje tik minutę atsikvepiame. 


 

 Iki Alindžos belieka emociškai pats sunkiausias kilometras. 

 

Žygyje užtrukome kur kas ilgiau, nei nurodo trasos gidas.



Pagaliau pasiekiame Alindžą. Bayram's Place pensione esame rezervavę nakvynę (1 asmeniui nakvynė su pusryčiais ir vakariene kainavo 500 lirų). Gauname du tvarkingus namukus su turkišku vonios kambariu. Turkiško vonios kambario ypatumas yra tas, kad nėra dušo kabinos, netgi jokio nuolydžio vandeniui subėgti, o dušas pakabintas beveik virš klozeto. Vonios kambaryje stovi didelės guminės šlepetės ir šepetėlis vandeniui nuo grindų nuvalyti. Vakare išlieju visus keiksmažodžius, kokius tik moku, nes visą vonios kambarį patvindau vandeniu ir jo nusausinti niekaip nesiseka.




 

Apsistoję pensione, patraukiame į pensiono kavinę nuplauti dienos prakaito.



 

Čia taip gera, kad nuo stalo nebepakylame, sulaukiame vakarienės. Šeimininkas šiek tiek kalba angliškai, bet kiekvieni kalbėdami savo kalba irgi neblogai susišnekame. 



Ant stalo atnešami patiekalai. Vienos dirbame apšvietėjomis, kitos - fotografuojame, o po to - apsikeičiame. Skani vakarienė su puikiu saulėlydžiu. 



Nepaisant ilgo lipimo aukštyn, diena buvo nuostabi.

 

Rytoj mūsų laukia Alinca - Bel.  

 

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą