Trepsim po pasaulį: Preila

2021-09-07, antradienis. Preila - Pervalka pėsčiomis.

Atlikusi jau rutina tapusį persikėlimą keltu per Kuršių marias, autobusu važiuoju iki Preilos gyvenvietės. Išlipusi nuo Preilos autobusų stotelės patraukiu link marių.

Prie Preilos prasideda 5 kilometrų ilgio žiedinis pažintinis takas "Kuršių niūrija", o prie Pervalkos - 5 kilometrų ilgio žiedinis pažintinis takas "Aplink žirgų ragą". Žiediniai pažintiniai takai yra patogūs keliaujantiems automobiliais. Aš per dieną abiejų takų neapeisiu ir, užuot rinkusi, kuriuo eiti, nutariu improvizuoti ir sujungti šiuos du takus į vieną. Taigi, žygiuosiu nuo Preilos iki už Pervalkos esančio Naglių gamtinio rezervato.

Prieš žygį planavau išgerti kavos, tačiau ant marių esanti kavinė, kurioje anądien pietavau, šiandien jau yra užsidariusi žiemos sezonui. Kitos vietos ieškoti nėra kada, tad pasileidžiu į kelią.

Einu pamariu stebėdama Preilos sodybas. Vienos jų jau ištuštėję, kitose žmonės geria pusryčių kavą. Miestelis išties jaukus.

Marios ramios, jų pakrantėje ilsisi paukščiai.

Kuršių niūrijos pažintinis takas prasideda Preilos gyvenvietės pabaigoje. Žingsniuodama iki jo pradžios gėriuosi šio nedidelio 19 amžiuje susiformavusio kurorto idile.

Sudomina namukas su žole apželdintu stogu.

Žmonių nematyti, tačiau vis tiek kažkas pasitinka ir sveikinasi.

Už Preilos pamatau Kuršių niūrijos pažintinio tako informacinius stendus. Takas veda meldais apaugusių marių pakrante. Kažko labai ypatingo neįžiūriu, tad žygiuoju sparčiai. Kur ne kur sustoju vienam kitam fotokadrui.

Kaip ir visuose Kuršių nerijos nacionalinio parko pažintiniuose takuose, taip ir šiame yra įrengta poilsio aikštelių.

Retkarčiais sustoju pasigrožėti pro ištisus nendrynus pasirodžiusiomis Kuršių mariomis. Ramiuose užutekiuose turškiasi vandens paukščiai. Kad ir tylomis einu, tačiau savo pasirodymu juos išgasdinu.

Paskui pažintinis takas pasuka pro labai gražų pušyną.

Vietų, kur plačiau atsiveria marios, šiame pažintiniame take ne tiek ir daug. Takas "Kuršių niūrija" vadinasi dėl čia kadaise buvusių smėlio kopų, kurios pasiglemžė ne vieną kaimą. Tai, kas šiuo metu yra ypatingai saugoma, kažkada buvo žmonių pražūtimi. Man šis takas kol kas nėra vaizdingas, tad mintyse ne kartą sakiau, jog čia tikra niūrija.

Gana greitai pasiekiu Ožkų ragą ir netoli esančią kormoranų poilsio bazę. Abi šios vietos yra pasislėpę tarp tankių medžių, tad apie kormoranų egzistąvimą žinau tik iš jų skleidžiamų garsų. Su šiokiu tokiu nusivylimu traukiu tolyn ir netrukus išeinu į vaizdingą Kuršių marių pakrantę.

Pasidairau į už manęs likusį Ožkų ragą.

Prie marių pamatau Ožkų rago paukščių stebėjimo bokštą. Paukščių stebėjimo bokštą šiandien lankysiu ne viena. Netoli yra dviratininkų takas, tad šią dieną yra daugiau žmonių ir bendravimo. Su kai kuriais persimetame vienu kitu žodžiu, su kitais pasidaliname maršrutais, atradimais ar įspūdžiais, bet sveikinamės su kiekvienu sutiktu. Beveik kaip kalnuose.

Iš paukščių stebėjimo bokštelių atsiveria vaizdas į Karvaičių įlanką.

Nuo Ožkų rago paukščių stebėjimo bokšto pažintinis takas įsijungia į dviratininkų taką.

Labai greitai prieinu koplytstulpį smėlio užpustytam Karvaičių kaimui atminti. Iš kadaise čia buvusios didžiausios šiaurinės nerijos gyvenvietės liko tik pavadinimas.
Turiu pagirti Kuršių nerijos nacionalinį parką už puikiai paruoštus informacinius stendus. Pateikta labai aiški ir įdomi informacija.

Netoli koplytstulpio pamatau dar vieną paukščių stebėjimo bokštelį.

Pro langelį matosi gražus nedidelės Karvaičių įlankos vaizdas. Taip pat įžiūriu prieš tai lankytą paukščių stebėjimo bokštą.

Nuo koplytstulpio smėlio užpustytam Karvaičių kaimui atminti Kuršių niūrijos pažintinis takas suka link Karvaičių kopos ir grįš atgal į Preilą. Galvoju nueiti link Karvaičių kopos ir nuo jos traukti link Pervalkos, bet takas per smėlį pasirodo per sunkus, neaiškus, tad savo mintį pametu ir iškart trauksiu link Pervalkos.

Maps.me žemėlapyje matau pavaizduotą marių pakrante iki Pervalkos vedantį taką, tačiau realybėje jis man pasirodo visiškai neaiškus, tad pasuku į dviračių taką. Tenka apie 3 kilometrus kulniuoti niekuo neypatingu keliu. Dviračiu čia važiuoti būtų tikrai smagu.

Dviračių taku važinėja daug žmonių. Diena saulėta ir šilta, puikus metas aktyvioms atostogoms gamtoje.

Pasiekusi Pervalką apžiūriu informacinius stendus. Randu nuorodą į Skirpsto kopą. Mano planuose jos nėra, tačiau iki kopos yra tik kilometras, tad nutariu apžiūrėti.

Iš pradžių einu ramiu mišku.

Vėliau keliukas pradeda vis labiau statėti.

Paskutinius metrus visa sukaitusi aukštyn klampoju per byrų kopų smėlį. Užlipu į kopą, tačiau iki apžvalgos aikštelės dar tenka gerokai paeiti. Tolumoje mariose pamatau vos įžiūrimą Pervalkos švyturį. Maniau suktis atgalios, bet susilaikau.

Koks džiaugsmas, kad nutariau keliuku eiti iki galo, nes atrandu fantastišką apžvalgos aikštelę. Pervalkos rago nematyti, tačiau matosi plačios apylinkės: miškai, kopos, marios, jūra ir Naglių smėlynai. Jaučiuosi tarsi būčiau ant pasaulio stogo.

Prieš akis - už beveik 5 kilometrų esantys Naglių smėlynai. Gaila, kad kamera juos nutolina ir nuotraukoje įspūdžio nelieka.

Įsitaisau ant atrasto medinio gulto ir ilgai mėgaujuosi ramybe bei pasakiška panorama. Manau, gavau riebią kompensaciją už patingėtą aplankyti Karvaičių kopą.

Nuo Skirpsto kopos tuo pačiu keliuku sugrįžusi į pagrindinį kelią su informacijos stendais, suku į priešingą pusę ir bandysiu pažiūrėti, kas slepiasi po ženkliuku "paukščių stebėjimo bokštas". Kurį laiką pro pavienius namus einu žvyrkeliu. Pasiekusi marias matau puikią Pervalkos panoramą.

Paukščių stebėjimo bokštas prie Pervalkos.

Pasidairau aplink. Pastebiu pamariu vedantį takelį. Kyla mintis, pažiūrėti, ar juo būčiau atėjusi pamariu, tačiau nutariu negaišti laiko.

Nuo paukščių stebėjimo bokšto vaizdas pasirodo ne itin matomas, tačiau marių pakrantė čia yra labai žavi.

Tuo pačiu keliu grįžtu į Pervalką. Pievoje pamatau dar vieną solo keliauninkę - lapę, su kuria kelias minutes žiūrime viena į kitą, o paskui patraukiame savo keliais.

Grįžusi į pagrindinį kelią pamatau dailius gyvenamuosius namus.

Pasirodo, sveikinausi tik su pavieniais Pervalkos namais. Iki Pervalkos gyvenvietės dar teks gabalėlį kulniuoti.

Pagaliau pasiekiu Pervalką.

Suku į kuklią pamario promenadą.

Ženklai mariose.

Rašoma, kad į Pervalką atsikėlė gyventojai, bėgantys nuo artėjančios smėlio kopos. Tiesa, pirmoji gyvenvietė buvo įkurta pusantro kilometro į pietus esančioje vietoje, tačiau po kelerių metų jiems vėl tekto bėgti ir apsistoti dabartinėje Pervalkoje. Pati gyvenvietės istorija yra kur kas senesnė. Teigiama, kad jos pavadinimas atsirado kryžiuočių ordino kariuomenei šioje vietoje per marias perkeliant savo pajėgas - Perwelk.

Nauji Pervalkos namai puikiai dera prie aplinkos.

Kaip ir kiekvienas pamario miestelis, Pervalka irgi turi pakrantės promenadą. Šiandien joje karaliauja paukščiai.

"Marių akyje" sėdu papietauti. Šįkart -starkis su krevečių padažu. Labai skanu. Ir persivalgau.

Soti trauksiu į dar vieną pažintinį taką, kuris prasidės už Pervalkos - aplink Žirgų ragą.

Pervalkos pabaigoje randu įdomiai išdėstytą prieplauką.

Betonine krantine pasiekiu Pervalkos pabaigą, o prieš akis pasirodo Žirgų rago švyturys.

Nustembu pamačiusi tvenkinuką mariose.

Diena šiandien yra nuostabi: šilta, saulėtas dangus, o mariose plaukioja jachtos.

Prieinu poilsiavietę su laužaviete. Visuose Kuršių nerijos pažintiniuose takuose pilna poilsiaviečių. Jos tvarkingos, beveik visuose rasi tualetus. Po egle per visas dienas tupti teko tik kartą.

Šalia poilsiavietės stovi paukščių stebėjimo bokštas.

"Žirgų rago" pažintinis takas.

Kai kur tenka klampoti smėlynais.

Kažkur pamatau jį, liaudiškai vadinamą Pervalkos, o tikru pavadinimu - Žirgų rago švyturį. Vėliau viena bičiulė papildys, kad buriuotojai jį vadina Rotmano švyturiu.

Dar kiek - ir ateinu į patį Žirgų ragą. Rašoma, kad kryžiuočiai šioje vietoje nakvodavo ir ilsindavo žirgus. Nuo šio rago prasidėdavo jų kelionė per marias, todėl ragas pavadintas Žirgų ragu.

Žirgų rago švyturus ant nedidelės salelės buvo pastatytas 1900 metais. Švyturio aukštis yra 14 metrų. Jo skleidžiamas šviesos signalas matomas už 13 kilometrų. Po paskutinės rekonstrukcijos švyturys veikia automatiškai. Taip pat įdomu, kad šis švyturys yra vienintelis Kuršių mariose, įrengtas ne sausumoje.

Nuo vaizdų grožio šioje vietoje numirti galima: vienoje pusėje - švyturys, kitoje - Naglių Naglių gamtinio rezervato kopų smėlynai. Ir vėl ta netobula fotoaparato kamera (bei kreiva akis), tad lieka koks 30 proc. tikrojo įspūdžio.

Pamariu traukiu į Naglių kopų pusę. Kaip užsukta dairausi tai į vieną, tai į kitą pusę. Vieta tikrai nepaprasta.

Trasos rodyklės. Aš nutariu eiti pamariu, link Birštyno įlankos.

Už Birštyno rago atsiveria aukšti skardžiai.

Man asmeniškai šis už Pervalkos prasidėjęs pažintinis takas buvo pats gražiausias. Konkuruoti galėtų nebent su taku aplink Nidą.

Pažintiniame take yra sočiai vietų poilsiui. Pasigrožiu Birštyno įlanka.

Birštyno įlankos pavadinimas siejamas su čia kadaise augusiais beržynais.

Nuo aukšto skardžio pasidairau į netoliese esančius Naglių rezervato smėlynus ir Bitininkų keliu suku atgal į Pervalką. Šis keliukas gavo pavadinimą nuo greta veikusios bitininkystės tyrimų stoties. Atskirta nuo žemyno nerija idealiai tiko naujų bičių veislių tyrimams.

Dairausi į Kuršių nerijos augaliją.

Netrukus keliukas įsuka į pušyną.

Miško aikštelėje atrandu žydinčių viržių lauką. Viržynus pamatyti labai norėjau. Žinoma, šis plotas nėra toks, apie kokį svajojau, bet vis tiek atneša daug džiaugsmo.

Grįžtu į Pervalką.

Autobusas į Pervalkos miestelį užsuka vos du kartus per dieną, tad tenka kulniuoti iki pagrindinio Smiltinę ir Nidą jungiančio kelio. Einu baisiai ištrupėjusiu dviratininkų taku.