2025 m. birželio 1 d., sekmadienis

Bambergas.

2025 m. birželio 1 d., sekmadienis. Bambergas. 

 

Vakar atvykome į Niurnbergą.   

Po sočių pusryčių viešbutyje patraukiame į traukinių stotį. 

Antrą kelionės dieną traukiniu vykstame į nuo Niurnbergo kiek daugiau nei 60 km esantį Bambergo/Bamberg miestą (naudojamės vakar pirktu TagesTicket Plus dienos bilietu, galiojančiu visą savaitgalį, ir tinkančiu vgn tinklo transportui tiek Niurnberge, tiek Bamberge). Bilietų kontrolės nei važiuojant pirmyn, nei atgal nėra.  

Informaciją apie traukinius galima rasti ir tinklapyje https://int.bahn.de/en .

Kelionė trunka 40 minučių. Lipame Bambergo traukinių stotyje. Į senamiestį patraukiame pėsčiomis, nes pakeliui esu suplanavusi pamatyti kelis objektus.  

Rytinės Bambergo gatvės tuščios. Pakeliui į senamiestį apžiūrime nuo 14 amžiaus veikiančią Heilig-Grab - Šventojo kapo bažnyčią, jos viduje uždegame žvakutę. 



Kabančiu tiltu - Kettenbrücke kertame Regnico upės kanalą. 73 metrų ilgio tiltas jungia Bambergą su istoriniu miesto centru. 




 

Besidairydamos į nepaprastai gražų miestą, ateiname į Maximiliansplatz aikštę. Aištėje pagerbtas Bavarijos kunigaikštis Maksimilianas I, kuris sustiprino Bavarijos svarbą regiono istorijoje. 



 

Maksimiliano aikštė.


 

Aikštėje stovi Bambergo miesto rotušė, paprastai vadinamą naująja. 


 
 

Nuo Maksimiliano aikštės prasideda ilga bei platėjanti Grüne Markt turgaus aukštė, labiau primenanti gatvę. Turgaus nematome, bet Šv. Martyno bažnyčia/Pfarrkirche St. Martin tikrai patraukia akį. 



Grüne Markt aikštės pabaigoje stovi Neptūno fontanas, vietinių vadinamas Goblmoo arba Gabelmannu.


 

Bambergas man labai patinka nuo pačios pirmos akimirkos. Kiekviena gatvė, net ir kukli, priverčia gėrėtis. Spėlioju, kad tokią gerą aurą miestas turi, nes per II pasaulinį karą jis beveik nebuvo sugriautas. Niurnbergas buvo sugriautas beveik visiškai, o Bambergas tokios lemties išvengė.
Priartėjame prie miesto vinies - senosios Rotušės.
 Žingsniuojame Aukštutiniu tiltu/Obere Brucke. Akys pirmiausiai užkliūna už aukščiausios senosios Rotušės detalės - Rotušės bokšto. 

 

Pasak legendos, Bambergo vyskupas nesuteikė piliečiams žemės rotušės statybai. Tai paskatino miestiečius įkalti kuolus į Regnico upę, kad sukurtų dirbtinę salą, kurioje jie pastatė rotušę, kurios taip norėjo. 

Regnico upė ir sienos piešiniais dekoruota senoji rotušė. 


 

Nuo kitos tilto pusės senamiestis taip pat atrodo labai patraukliai.



Pirmyn Regnico upę perėjome Aukštutiniu tiltu, atgal grįžtame Žemutiniu/Untere brucke. Ilgiau sustojame pasigrožėti buvusiu dvaru, žinomu kaip Heller Haus/Helerio namu. 

Ant Žemutinio tilto stovi šv. Kunigundos statula. 1007 m. Kunigunda gavo Bambergą kaip vestuvinę dovaną iš savo vyro imperatoriaus Henriko II, kuris įkūrė mieste vyskupiją, siekdamas propaguoti krikščionybę Rytų žemėse. Dėl šio reikšmingo įvykio Bambergas tapo žinomas kaip „frankoniškoji Roma“. Gerindama miesto ir jo gyventojų gyvenimą, Kunigunda naudojo savo asmenines lėšas, įskaitant našlės palikimą, taip pelnė teisingos ir mylimos valdovės reputaciją. 


 

Heller Haus/Helerio namas.


  

Nuo Žemutinio tilto pasidairome po apylinkes. Kitoje upės pusėje pamatome prisišvartavusi laivą. Žinau, kad Bamberge yra pramoga - galimybė plaukti laivu Regnico upe. Būtinai išbandysime šią atrakciją. 


 

Laivo stotelė yra prie gervės. Netrukus atplauks laivas. Čia pat po skėčiu įsitaisęs vyrukas surenka pinigus ir parduoda bilietus. Plaukimas užims pusantros valandos, bilietas vienam asmeniui kainuoja 13 eurų.


 

Įlipame į laivą vienos pirmųjų ir įsitaisome viršutiniame aukšte. Šiandien sekmadienis, daug žmonių pramogauja mieste, tad laivas prisirenka pilnutėlis.

Laive užsisakau Bamberge gaminamo dūmų skonio alaus - Rauchbier. Šiam alui daryti miežiai džiovinami virš atviros ugnies, todėl prisigeria dūmų kvapo, taip duodami alaus pavadinimą. Bamberge yra dvi alaus daryklos, šį alų darančios jau du šimtmečius. 
Žinoma, norėtųsi paragauti šio dūmų skonio alaus senoje darykloje, tačiau pasitenkinsiu ir tokia degustacija. 


 

Atsišvartavęs nuo prieplaukos, laivas lėtai plaukia palei buvusį žvejų rajoną - Mažąją Veneciją/Klein venedig. 


Mažosios Venecijos pakrantė yra nepaprastai žavi, su kiemeliuose žydinčiomis gėlėmis, upėje besisupančiais laiveliais. Kažkiek primena Veneciją. 







Už Mažosios Venecijos prasideda naujesni rajonai. Čia gyvenamieji namai pastatyti toliau nuo kranto, o juos ir upę skiria žaliosios augalų juostos. 


 

Prasilenkiame su jau grįžtančiu reisu.




Netrukus laivas sulėtina greitį ir įplaukia į siaurą tunelį. Suprantu, kad plauksime šliuzu.




Gana greitai nusileidžiame į žemesniame lygyje esantį vandenį ir išplaukiame pro šliuzo vartus.






Tolimesnis plaukimo etapas yra visiškai ramus. Upėje miega laiveliai.




Posūkis ties Erbos parku.





Įplaukiame į trumpą kanalėlį. Aplink jį veikia pramonės įmonės. Per garsiakalbį apie pramonę papasakojama plačiau, tačiau informacija tik vokiečių kalba.


 

Grįžtame į Regnico upę. Tuo pačiu šliuzu pasikeliame į aukštesnį vandens lygį. Virš šliuzo esančiu tiltu einantys žmonės sustoja pasižiūrėti į spėriai aukštyn kylantį mūsų laivą. Taip ir pražiūrime vieni į kitus: jie į mus, mes - į juos. 

Įplaukus į upę, jau ir Bambergas ne už kalnų. Šįkart dairomės į kitą upės pusę. Pastaroji gal ne tokia tapybiškai graži, bet įdomi. 






 

Man labai patinka rožių žieduose paskendęs pastato fasadas. 


 

Pusantros valandos laive pralėkė labai greitai. Grįžtame į prieplauką netoli senosios Rotušės. 



 

Iš laivo išlipame toje pačioje prieplaukoje, kurioje ir įlipome. Mūsų laivas laukia naujų keleivių, o mes leisimės į dar nepažintas Bambergo vietas.


 

Dar kartą pareiname Žemutiniu tiltu su Helerio namu ir šv. Kunigundos statula. 




 

Paskui nutrepsime nematytomis Bambergo gatvėmis.



Ateiname prie šv. Elžbietos bažnyčios. 


Visas Bambergas pilnas fachverko stiliaus pastatų. Man jie labai gražūs. O dar didesnį grožį suteikia visame mieste žydinčios rožės. 



 

Nuo šv. Elžbietos bažnyčios prasideda seniausias Vokietijoje, visiškai išlikęs kryžiaus kelias. Juo ir kilsime į šv. Mykolo - Michaelsbergo kalną bei vienuolyną.


 

Mieste pilna mielų detalių. Negalėjau ramiai praeiti pro šias duris. 


Kylame link šv. Mykolo vienuolyno. Ko jau ko, o kalvų Bamberge netrūksta, nes miestas įsikūręs ant 7 kalvų ir dažnai lyginamas su Roma. 


 

Kelias į šv. Mykolo vienuolyno kalną nėra lengvas. Poilsio minutėmis grožiuosi nutolusio Bambergo vaizdais. 


Šv. Mykolo vienuolynas/Kloster Michaelsberg artėja. Nors jis paslėptas po pastoliais, tačiau vis tiek atkakliai artėjame prie savo tikslo. 


 

Bambergas nuo šv. Mykolo vienuolyno kalvos. 




 

Kitur atsiveria vaizdas į Benediktinų taką/Benediktinerweg bei raudonus Bambergo pastatų stogus.



 

Ant Mykolo kalvos neužsibūname. Kitais keliais grįžtame į miestą. Pakeliui įamžinu man patinkančius miesto fragmentus.
Vijokliai Vokietijoje pastatų fasadų negadina.
 



 

Nusileidę į senamiestį, sukame link Naujųjų rūmų. 



 

Patenkame į Rožių sodą/Rosengarten.



 

Nuo Rožių sodo atsiveria plati Bambergo senamiesčio panorama. Nors nuo kalno nemažai lipome žemyn, tačiau miestas vis dar guli žemai ir grožimės raudonų stogų jūra. 


 

Pavaikštome po Rožių sodą. Sodas nedidelis, tačiau norėtųsi čia praleisti visą likusią dieną.









 

Kad ir kaip nesinorėtų išeiti iš Rožių sodo, dar esame numatę nemažai objektų pamatyti Bamberge. 



 

Išėję iš Rožių sodų, link Senųjų rūmų sukame pro Gražiuosius vartus. 



 

Senųjų rūmų kiemelyje. 


 

Čia pat yra Bambergo katedra. Pasidairau į jos šonines duris.



Nuo katedros prieigų pasidairau į Naujuosius rūmus/Neue Residenz, pro kuriuos neseniai ėjome iš Rožių sodų. 



 

Užeiname į Bambergo katedros/Bamberger Dom vidų. Katedra didelė, viduje - kuklu. Šiek tiek pailsime, atvėstame. 


 

Bambergo katedra yra labai didelė, tad, norint ją sutalpinti į kadrą, tenka palipti gerokai žemyn. 


 
 

Dailiomis gatvėmis leidžiamės žemyn. Jos viena už kitą gražesnės. 


 

Iš dangaus pradeda kristi lietaus lašai. Užsukame į atsitiktinę kavinę pietų. Mums pasiseka, nes kavinė yra labai jauki ir gali pasiūlyti įvairų meniu. Dešrelių Bratwurst ragavome vakar. Jų, netgi kur kas skanesnių nei vakarykštės, valgytos kavinėje Niurnberge, valgėme per pusryčius viešbutyje, tad ragaujame Schäuferle - lėtai troškintą kiaulieną. Schäuferle man labai patinka. 


Prasidėjusi smarki liūtis su perkūnija kavinėje mus užlaiko ilgam. Išeisime, kai lyti visiškai nustos.

Nustojus lyti, dar neitais keliais ir tiltais ateiname prie senosios Rotušės. 



Tiltų, tiltelių gausa. 


 

Su Bambergo senamiesčiu atsisveikiname pilname žydinčių rožių parke. 



 

Po lietaus gatvės pilnos balų, o ir nuovargis jaučiasi. Trauksime link traukinių stoties. Ateiname į upės pakrantę, nuo kurios išplaukėme laivu.


 

Pakeliui - gražūs palangių gėlynai. 


 

Iki geriausiai žinomos Bambergo skulptūros krūtims nebenueiname, tačiau šis miestas pilnas ir kitų drąsių skulptūrų. 

 

Kulniuojame į traukinių stotį ir sėkmingai grįžtame į Niurnbergą.  


Rytoj mūsų lauks Bairoitas ir Niurnbergas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2025 m. gegužės 31 d., šeštadienis

Niurnbergas.

2025 m. gegužės 31 d., šeštadienis. Niurnbergas. 

 



Kai nebeliko patogaus maršruto į ilgai planuotą vietą, teko iš naujo peržiūrėti, kas iš Lietuvos kur skrenda ar plaukia ir dėliotis naują trumpos kelionės planą. Labiausiai sudomino oro linijų Ryanair maršrutas Vilnius - Niurnbergas. O ir Vokietijoje dar nesu buvusi, taigi, keliausime į Niurnbergą, į istorines Frankų žemes.

Kelionėje praleisime vos 4 dienas: šeštadienį išskrisime, o antradienį grįšime į Vilnių.  

Skrydis iš Vilniaus patogus, vos po 10 valandos ryte.  Niurnbergo oro uoste   nusileidžiame laiku. Oro uostas nedidelis. 

Savitarnos aparate prie metro stotelės nusiperkame 1 dienos TagesTicket Plus bilietus. Nors rašoma, kad bilietas 1 dienos, bet jis galioja visam savaitgaliui. Su šiuo bilietu galima vykti ir į kitus miestus, pvz.,  Bambergą. Tik tokiu atveju bilieto kaina bus didesnė. Vienu bilietu gali naudotis 2 suaugę žmonės ir vaikai. A zonos kaina yra 15,20 Eur., bet mes planuojame rytoj vykti į Bambergą (D zona), jo kaina (10 zonos) yra 25,50 Eur. Kadangi esame trise, perkame 2 bilietus po 25,50 Eur. 

Į šią kelionę važiuoju su drauge ir mama, kurios judėjimas kiek apribotas, tad planuojame naudotis visuomeniniu transportu. Jei neplanuojate naudotis visuomeniniu transportu, pakaks įsigyti vienkartinį bilietą. 

Rasti informaciją apie visuomeninio transporto maršrutus ir bilietus galima tinklapyje https://www.vgn.de/en/ .

Iš oro uosto važiuojame metro linija U2 (Flughafen - kryptis Röthenbach),  išlipame šalia Niurnbergo traukinių stoties - Nürnberg Hbf stotelėje. Mūsų užsakytas Hampton by Hilton Nürnberg City Center viešbutis yra šalia traukinių stoties. 

Pusę dienos paaukojome skrydžiui ir kitiems logistikos reikalams. Viešbutyje numetę daiktus, išskubame į Niurnbergo senamiestį, nes maga nerti į gražaus miesto gatves, o tuščias pilvas irgi dėmesio reikalauja. Iškart pasileidžiame link senamiesčio - Altstadt, kurio gynybinų sienų Frauentor vartų bokštai jau šviečia nuo mūsų viešbučio prieigų. 

Vos praėję senojo miesto vartus, sukame į Amatininkų kiemelį - Handwerkerhof. 


Nors sukurtas specialiai turistams, bet Amatininkų kiemelis yra jaukus, pilnas žmonių ir kvapų. Užeiname į pirmą pasitaikiusią kavinę. Nustembame, kad mus aptarnauja pagal išvaizdą gerokai virš 70 metų turinti moteriškė, bet tik įrodo, kad amžius nėra riba ir paslauga suteikiama su meile klientams. 

Kulinarinę pažintį su Niurbergu pradedame nuo kulinarinio paveldo: mini dešrelių - bratwurst ir raudonojo Niurnbergo alaus - rotbier.



Papietavę įsiliejame į senamiesčio šurmulį. Diena šilta ir saulėta, gatvės pilnos žmonių. Kulniuojame link iš tolo matomos  Šv. Lauryno bažnyčios - Lorenzkirche.




Šv. Lauryno bažnyčia yra labai didelė, palieka įspūdį. Greta vaikščiojęs diedukas pirštais parodo, kad šiai bažnyčiai yra 800 metų. Patinka man Niurnbergas nuo pirmo žingsnio. Gražu, žmonės paslaugūs ir mandagūs. O ir oras šiltas, nelyja, tikras kelionės džiaugsmas.






Išėję iš šv. Lauryno bažnyčios, pasileidžiame gatve. Aplink pilna parduotuvių, kavinių, veikia turgus.


 

Ateiname prie Pegnico/Pegnitz upės kanalo. Kol kas kanalas didelio įspūdžio nepalieka, tad patraukiame ieškoti gražesnės panoramos.



Pro akis neprabėga gražūs dedešvos žiedai. 



 

Vėl išeiname prie Pegnico upės kanalo. Vis tik patys gražiausi Niurnbergo vaizdai yra čia, prie kanalų. Kanalus kerta daugybė tiltų.




Norisi išvaikščioti visais tiltais ir kanalų pakraščiu vedančiais takais. Oras karštas, saulė kepina. Apsidžiaugiu radusi dengtą tiltą - Henkersteg.


 

Pats gražiausias Niurnbergo atvirukas: raudoni stogai, fachverko stiliaus pastatai, tiltai, vanduo ir saulėtas dangus.









 

Pegnico upės slenkstis. Vandens šniokštimas hipnotizuoja.



Taip ir vaikštome tiltais tilteliais iš salos į salą. Pakabinamas tiltas - Kettensteg.

 

Rašoma, kad šis 68 metrų ilgio pėsčiųjų tiltas yra seniausias išlikęs geležinis kabantis tiltas žemyninėje Europoje ir svarbus pramonės technologijų etapas. 





Nuėję nuo tilto, sukame upės krantine. Netrukus prieš akis iškyla dar vienas Niurnbergo atvirukas. Ilgai sėdime ant suoliuko ir grožimės panorama. Daugiau nieko ir nereikia šiai miesto - gamtos kompozicijai.


 

Už nugaros likusi pakrantė su ką tik praeitu pakabinamu tiltu taip pat žavi.



Nusukę nuo kanalo, be jokio plano klaidžiojame gatvėmis. 





Ateiname į Pergalės aikštę.



 

Gatvėmis ir tiltais trepsime link dar vienos gerai žinomos Niurnbergo senamiesčio aikštės.


 

Turgaus - Hauptmarkt aikštėje sušveičiame po didelę porciją ledų. Šį savaitgalį Niurnberge vyksta chorų festivalis, tad aikštėje pastatyta didelė scena, bet choristai su dainimos išsibarstę po visą senamiestį. Vis pasidairau, gal netyčia ir lietuviškas "eglutes" kur pamatysiu. 

Nuostabųjį - Schöner Brunnen fontaną apstojusi masė žmonių, tad į jį tik pasidairau iš tolo. 

Nuo karščio ir minios slėpsimės Dievo Motinos - Frauenkirche bažnyčioje.



 

Taip ir vaikštome po Niurbergo senamiestį: tai gatvėmis paskui choristų balsus sekame, tai į tylesnes gatves pasileidžiame. Choristai į miestą atnešė daug emocijų ir judesio, tačiau ir smagu, kai eidamamos nuo objekto prie objekto, galime vis sustoti pasiklausyti atliekamų muzikos kūrinių. Vienur rimčiau, kitur linksmiau, su patrepsėjimais ir palingavimais. Šiandien miestas yra labai gyvas ir įspūdingas. 

Viršutinėje miesto dalyje pasigrožime fachverku. 



 

Niurnbergo senamiestis gyvas, šis miestas man labai patinka. Susižavėjimo pilnomis akimis paslampinėjame gatvėmis ir traukiame ilsėtis. 

Rytoj keliausime į Bambergą.