2025 m. rugsėjo 16 d., antradienis

Trevizas.

2025 m. rugsėjo 16 d., antradienis. Trevizas. 


 

Vakar lankėmės Venecijoje. 

Mūsų skrydis į Lietuvą tik vakare, tad viešbutyje palikę daiktus, išeiname pasivaikščioti po Trevizo miestą. Stengiamės eiti dar nematytomis gatvėmis. Atkulniuojame iki Trevizo  Šv. Apaštalo Petro katedros - Duomo di Treviso, Cattedrale di San Pietro Apostol. 

Pirmiausiai atkreipiame dėmesį į neįprastą, tarsi prie ansamblio nederančią Katedros varpinę. Rašoma, kad varpinė turėjo būti visiškai kitokia, tačiau jos statybos darbai buvo sustabdyti, nes pagal projektą pastatyta varpinė aukščiu būtų aplenkusi Venecijos šv. Morkaus varpinę. To meto Trevizas negalėjo to leisti. 


 

Trevizo katedros paradinis fasadas toks netikėtas, labiau primena rūmus nei bažnyčią. 


 

Kitoje aikštės, esančios prie Trevizo katedros, pusėje stovi išskirtinai dailus pastatas. 


 

Užeiname į Trevizo katedrą. Trevizo katedra įkurta vietoje čia jau 5 amžiuje stovėjusios romėnų bažnyčios. 

Katedra yra didelė, galima pakilti  kelis jos aukštus. 

Pirmiausiai nusileidžiame į apatinyje aukšte esančią kriptą. Nustebina, kad apačioje yra įrengtos didelės salės maldai. Atidengti senieji piešiniai ant sienų ir lubų, tad apatinį katedros aukštą apžiūrime labai susidomėję. 

Manau, verta užsisakyti ekskursiją po katedrą su gidu. 







 

Pabuvę katedros rūsyje, lipame į viršutinį aukštą, kur yra įrengtos kelios koplyčios. 







 

Iš katedros išeiname į lauką. Šalia Trevizo katedros stovi 11 amžiuje pastatyta šv. Jono krikštykla - Battistero di San Giovanni. Norisi patekti į vidų, bet krikštykla uždaryta. 


 

Vaikštome gatvėmis. Lauke labai karšta. Patinka, kad dauguma pastatų turi ilgas galerijas, kurios labai gerai saugo nuo saulės spindulių ir perkaitimo. 


 

Trevizo senamiesčio gatvėse.  


Praeiname pro prabangius buvusius Ca' da Robegan rūmus. Šiuose viduramžių laikų rūmuose dabar veikia muziejus. Mes šiandien trepsime visiškai ne muziejinėmis nuotaikomis. Mintys jau skrenda link namų. Ieškome paskutinių lauktuvių. Jei vakar Venecijoje lauktuvių galėjome pripirkti visą kalną, tai Trevize tą padaryti yra kebliau, nes mieste parduotuvių yra mažiau, o gatvėje turistams skirtų suvenyrų prekyba iš viso nevyksta. 



 

Vaikštome Trevizo senamiesčio gatvėmis. Prieiname įdomią koplyčią - Tempietto del Beato Enrico da Bolzano. Koplyčia skirta palaimintajam Henrikui Bolcanui, besirūpinusiam gyvenančiais varge ir skurde. 


 

Užeiname į pakeliui prieitą šv. Agnietės parapijos bažnyčią - Parrocchia di Sant'Agnese ir netikėtai pakliūname į vargonų koncertą. Vargonininkas repetuoja, tačiau groja gerai. Paklausome keletos gerai žinomų kūrinių. 



Sugrįžę į gatvę, stebime jos spalvas. Ne Vespa, bet labai žavus motociklas. 


 

Netyčia atklystame į atokią ir tylią Vicolo Dotti gatvelę. Ši netyčia atrasta gatvelė yra turbūt pati fotogeniškiausia gatvė Trevize.





 

Meniška Vicolo Dotti gatvelė išveda į gatvę šalia Cagnan della Roggia o Siletto kanalo. Dabar vaikščiosime jau lankytomis gatvėmis. Kai kurias jų apsukame po kelis kartus. Gal vakar lankyta Venecija dirba savo darbą, tačiau Trevizas mums visiškai nelimpa. Gailimės, kad šiandien vėl nevažiavome į Veneciją. 


 

Ko gero pats prabangiausias Trevizo pastatas, san Vito aikštė. Verta nepamiršti fontano La Fontana delle Tette. 


 

Vaikštome kur akys mato. Trevizo kanalai.


 

Instagramerių pamėgta Canale dei Buranelli kanalo vieta. 


 

Ateiname prie kanalo su undinėlės skluptūra. Tiltu eisime į Žvejų salą - Isola della Pescheria. 


 

Žvejų saloje šiandien veikia turgus. 



Kitos turgaus gėrybės. 


 

Jaukūs tilteliai jungia siauro kanalo krantus. Tolėliau pievoje ganosi vištų skulptūrėlės. Užtenka tik nufotografuoti - ir Temu reklamoje matau šias vištas. 


 

Prieiname Siles upę, kurios vandenis ir tiltus anądien apžiūrėjome tamsoje.



 

Siles upės vanduo yra neįtikėtinai žalios spalvos.



 

Prieiname pilaitę - kitoje kanalo pusėje matomą šv. Sofijos bastijoną - Bastione di Santa Sofia. Susidomėję tikimės ją apžiūrėti, bet tiltelis, vedantis prie bastijono, uždarytas, privatus. 


 

Stumiame laiką. Nueiname į atokesnes miesto gatves, besitikėdamos rasti įdomesnę parduotuvę, tačiau randame nemažą drabužių turgų po atviru dangumi. 

Vaikščiodamos svarstome, kad gal vertėtų užeiti į kokį muziejų, tačiau šiandien paskutinė diena šiais metais, kuomet galime vaikščioti vasarišką dieną trumpomis rankvėmis ir norisi jausti šilumą bei būti lauke. 


 

Prieš kelionę namo norime pavalgyti. Deja, mūsų pamėgta picerija La finestra antradieniais nedirba. Ieškome kitų vietų, deja, visur siesta ir maitinimo įstaigos uždarytos arba lankytojų jau nebepriima. Užeiname į užkandinę. Tokio ne namie gaminto maisto nemėgstu, bet kirminą numarinu. 


 

Džiaugiuosi, kad ryte išėjusi iš viešbučio, nusipirkau paskutines lauktuves, nes vėlesnį metą dauguma parduotuvių yra uždarytos siestai. Trevizas dar nėra suturistintas miestas ir gyvenimas jame verda Italijos ritmu. 

Ilgokai pasėdėję užkandinėje, traukiame į gatves ir judame link viešbučio susirinkti daiktų.


Gyvenimas šalia upės.



Mūsų kelionė baigėsi.
Į oro uostą važiuojame miesto autobusu iš autobusų stotelės, esančios priešais traukinių stotį. Už bilietus vairuotojui sumokame po 5 eurus. 

Trevizo oro uostas yra mažas, tad visus formalumus preiname labai greitai. Kelionė namo sekasi sklandžiai. Vidurnaktį jau ilsiuosi viešbutyje Vilniuje. 

Arrivederci.

 

 

 

 

 

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą