Alta via 1. V etapas: Rifugio Averau – Rifugio Citta di Fiume.

2025 m. rugsėjo 11 d., ketvirtadienis. Rifugio Averau – Rifugio Citta di Fiume. 

Vakar žygiavome IV trasos Alta via 1 etapu: Passo Falzarego – Rifugio Averau.

 

Išaušo penktoji žygio Alta via 1 diena. Šiandien mūsų laukia 14 kilometrų kelias su 500 vertikalių metrų metrų pakilimu ir 1200 metrų nusileidimu. 

Po vakarykštės lietingos dienos ankstų rytą danguje plaukioja keli ploni debesėliai. 

Pusryčiai  Rifugio Averau  kalnų trobelėje - švediškas stalas. Nustembame ant stalo pamatę šviežius kiaušinius, tačiau tokia mintis nėra bloga, nes čia pat stovi nuolat kunkuliuojantis puodas, kuriame galima išsivirti norimo kietumo kiaušinių. 

Papusryčiavę ruošiamės į kelią. Aunamės per naktį spėjusius išdžiūti batus ir nuo Averau kalnų trobelės leidžiamės labai stačiu taku žemyn.

 

Žygių takų, takelių prie kalnų trobelės Averau yra ne vienas, tačiau dalis jų yra labai statūs ar reikalaujantys alpinizmo įgūdžių ir mūsų fiziniam pasirengimui netinkami. Rinksimės kad ir nelengvą, bet lengviausią taką, tiksliau kelią, einantį tiesiai po keltuvų linija. 

 

Kelias yra labai status, o dar po kojomis akmenys rieda. Viena kitą pamokome saugios nusileidimo technikos ir žingsnis po žingsnio trepsime žemyn. Retkarčiais sustojame pasigrožėti apylinkių panorama bei įvertinti, kokį groži vakar nuo mūsų paslėpė lietus ir rūkas.

 

Išsižioję stebime, kaip atvažiuoja ir į statų kelią, nuo kurio vos nenuriedėjome, ropoja mažas automobilis. 

Vos nusileidę nuo kalno, sukame kitais takais ir vėl pradedame kilti į viršų. Rytas saulėtas, galime iš širdies grožėtis kalnų ir apylinkių vaizdais. Seksime nuoroda į Passo Giao.

 

Stačiu ir siauru taku iš lėto kylame aukštyn. Averau kalnų trobelė lieka rymoti kalno viršuje. Pasidairome į tolumoje esančias uolas, pro kurias vakar ėjome ir kurias slėpė balta rūko siena.

Šiandien mūsų lauks ilgas kelias, tačiau kraštovaizdis labai gražus, tad negalime nesustoti pasidžiaugti tuo grožiu. Kalnais ateina ruduo. 

Kai kur Alta via 1 trasa veda pieva vingiuojančiu takeliu, kai kur kopiame per grubius akmenis. Nustebina priešinga kryptimi einančios masės žmonių. 

Vis kylame į viršų. Jau ir pavargti spėjau. Šiandien labai gražu, bet kojos neneša.

Pradedame leistis žemyn. Tolumoje pamatome aukštyn kylantį vingiuotą kelią. Tai - Passo Giau perėja, viena aukščiausių ir įspūdingiausių Dolomitinių kalnų perėjų, jungianti Selva di Cadore and Cortina d'Ampezzo. 

 

Netrukus prasidės naujas šios dienos žygio etapas, bet kol kas stojame įsiamžinti prie ką tik praeito Ra Gusela kalno. 

Pasiekę Passo Giau perėją, užsukame į kalnų trobelės kavinę kavos ir pyrago. Tradiciškai sakausi kapučino su štrudeliu. Kad ir kaip žiūrėčiau į kitus pyragus, finale išsirenku obuolių štrudelį. Kam įdomu kainos, kapučino kavos puodelis kainuoja 3,50 Eur, štrudelis su ledais - 8,90 Eur, šokoladinis pyragas su uogomis - 6 Eur. 

 

Kavinėje atgavę jėgas, trepsėsime trasa tolyn. Šalia Passo Giau trobelės stovi virtinės automobilių. Tai štai iš kur ėjo tie mums į priešingą pusę traukiantys žmonės. 

 

Kirtę automibilių kelią, pieva vedančiu takeliu kopiame į kalvą. Atsisukusi pasigrožiu Passo Giau kalnų trobele ir Ra Gusela kalnu.

Toliau seksime 436 numeriu pažymėta tasa. Kopiame į aukštokos keteros viršų, paskui leidžiamės žemyn. Dairomės į mus iš visų pusių supančius kalnus. Tolumoje matyti vakar nuo Averau trobelės prieigų apžiūrėtos Cinque torri uolos.

Kurį laiką takas eina stačiais kalnų šlaitais. 

Einame link Col Piombin perėjos. Šios dienos žygis yra be proto vaizdingas.

 

Kažkur man tenka nusileisti ant užpakalio, nes kojos pasirodo trumpokos. Kai kur takas po vakar dienos liūčių yra slidus. Džiaugiuosi, kad čia neteko eiti lietui lyjant.

 

 

Slėniai keičia slėnius, pasiekę vieną perėją, traukiame link kitos.
Nusileidę į slėnį, netrukus vėl prakaituojame žingsniuodamos į viršų. Šįkart kylame link Forcella Giau perėjos. 

 

Poilsio akimirką grožimės tolumoje pamatytomis Cinque Torri uolomis.

Pasigrožėję Cinque Torri uolomis, vėl leidžiamės į trasą. Siauru taku pradedame kilti vis stačiau. Takas slidus, tenka eiti labai atsargiai, bet randu laiko pasidairyti į kalnų augaliją. 

 

 

Už mūsų lieka žali kalnų šlaitai.

 

Sunkiai, bet Forcella Giau perėja artėja. Į patį viršų lipti labai statu, bet po kiekvieno pakilto vertikalaus metro verta atsisukti ir pažvelgti į plačias apylinkes. 

 

Pagaliau užsiropščiame. Nuo Forcella Giau perėjos atsiveria beprotiškai graži panorama. Tolumoje per vidurį matosi uolos, šalia kurių esančioje Averau trobelėje šiąnakt nakvojome. Šiek tiek arčiau - dangų remiantis Ra Gusela kalnas. Dešiniau - kalnų metamo šešėlio slepiamos Cinque Torri uolos.

 

Pasiekę Forcella Giau perėją, ant pakelės akmens taisomės pietums. Pailsėję vėl patraukiame į trasą.

 

Prasideda dar vienas be proto gražus šios dienos etapas. 

 

Kai kurios uolos yra labai keistų formų ir primena Kauno 9 fortą.

Žingsniuojame pieva vingiuojančiu takeliu. Po vakarykščio lietaus jis vietomis klampus, tad tenka eiti pakraščiu. Ši trasos atkarpa yra rami, be stačių pakilimų ar nusileidimų, akmenų ar uolų, tad galima ramiai grožėtis apylinkėmis ir kalnais.  

 

Virš galvų - stačių uolų siena.

 

Kai kur ramus takas virsta grubiu ir uolėtu. Karštovaizdis labai įvairus, skirtingas, einame tarsi pasakoje.

 

Apačioje pieva vingiuoja sraunus upelis. 

 

Vėl prasideda kopimas aukštyn. Pasiekiame Forcella Ambrizzola perėją. Viršuje košia vėjas. 

 

Nustembame slėnyje pamatę 2026 metų olimpinį miestelį Cortina d’Ampezzo. Tą patį miestelį, kuriame vykdamos į žygį persėdome į kitą autobusą. 

Nuo  Forcella Ambrizzola perėjos yra galimybė pasitraukti iš Alta vis 1 trasos ir eiti iki Cortina d’Ampezzo, iš kurios gana dažnai kursuoja visuomeninis transportas. 

 

Košiantis vėjas ilgiau pastovėti ir pasigožėti gražia, bet kontrastinga apylinkių panorama neleidžia. Netrukus kalnus perskirianti Forcella Ambrizzola perėja nutolsta. 

 

Toliau trepsime smulkių riedulių nuklotu kalno šlaitu. 

 

Pakylus aukščiau, norisi pakaušyje turėti akis, nes už savęs paliekame fantastiškus vaizdus.  

Kalnai tarp Forcella Giau ir Forcella Ambrizzola perėjų.

Kertame dar vieną kalnų perėją: Col Duro. Už jos vėl alpstame nuo kalnų grožio. Kiek daug spalvų talpina kalnai.

 

Žvalgomės į tolį ir spėliojame, kad negi eisime tuo priekyje vingiuojančiu keliu?

Netrukus tikrai einame tuo iš aukštai matytu keliu.

Žavusis Alta via 1.

 

Kelias pasuka mišku.

Aplink augantys eglynai kalnams suteikia minkštumo pojūtį, taip ir norisi paglostyti. 

 

Kelio vingiuose pasimato slėnis su miesteliais.

Jau prinokę šermukšniai.

Švelnieji kalnai.

Alta via 1: tolumoje vingiuoja kelias, kuriuo atėjome nuo Forcella Ambrizzola perėjos.

Iki nakvynės vietos liko jau visai nedaug. Jaučiamės pavargę ir jau norėtume ilsėtis kalnų trobelėje, tačiau trobelės kaip nėra, taip nėra. 

Pagaliau pamatome kalnų trobelę Rifugio Citta di Fiume, kuri šiandien bus mūsų namais. Nors ši diena buvo labai vaizdinga ir fantastiškai graži, tačiau ėjome ilgai, esu  pavargusi. Iš viso trasoje užtrukome 9 valandas. 

Rifugio Citta di Fiume esame iš anksto užsakę nakvynę su pusryčiais ir vakariene - 4 lovas dorme. Nakvynė vienam žmogui atsiėjo 75 eurus. Už mus visas iš anksto reikėjo sumokėti 120 eurų avansą. 

Gauname šešiavietį kambarį antrame aukšte. Kambarys mažas ir ankštas, bet kol kas esame tik mes, tad ramiai ruošiamės vakarui. Kambaryje yra galimybė pasikrauti telefonus. 

Maudomės. Dušas mokamas, 5 minutės karšto vandens kainuoja 5 eurus. Registratūroje nusipirktą žetoną reikia įmesti į aparatą ir pagal instrukciją sukinėti rankenėles. Pavyksta. 

Vakarienė šiaip sau. Pirmam patiekalui užsisakau makaronų su česnaku. Antram - vištiena, bet neitin skanu. Pyragas toks, kad jo verčiau nebūčiau valgiusi. Ši vakarienė yra visiškas kontrastas vakarykštei. Jei vakar buvo viena skaniausių Alta via 1 trasoje valgytų vakarienių, tai šiandien - pati prasčiausia.  

Vakarieniaujame su kelyje sutiktu honkongiečiu. 

 

Po vakarienės einame miegoti.