Bairoitas ir Niurnbergas.

2025 m. birželio 2 d., pirmadienis. Bairoitas ir Niurnbergas.

 Vakar lankėmės Bamberge.  

Aplankyti Bairoitą (Bayreuth) buvau numačiusi kaip atsarginį variantą. Planuodama, ką galėtume pamatyti netoli Niurnbergo, apžvelgiau 100 kilometrų spinduliu esančius  3-4 miestus. Pasirinkimą nugalėjo Bairoitas, nes jis pasirodė kitoks, nei anas dienas lankyti miestai, o ir susisiekimas su šiuo miestu yra lengvas. Taigi, šiandien lauks pabėgimas nuo vokiškojo fachverko į prabangųjį baroką. 

Traukinių stotyje perkame du 1 dienos TagesTicket Plus bilietus. Bilietai galios ir Bairoite. Informacija apie viešąjį transportą yra https://www.vgn.de/en/.

Šiandien traukinyje yra kontrolė. Su savo bilietais neužkliūname: vienu bilietu gali naudotis 2 suaugę asmenys. Darbuotojas paduoda tušinuką ir liepia ant bilieto užsirašyti vardus, pavardes. 

Iš Niurnbergo iki Bairoito traukiniu riedame kiek virš valandos. Važiuojame kalnuota vietove, tad besidairant pro langą, kelionė neprailgsta. Stebiu traukinyje važiuojančius žmones. Dauguma jų turbūt važiuoja į darbus. 

 

Nuo Bairoito traukinių stoties autobusu atriedame iki Ermitažo/Eremitage. 

Išlipant iš autobuso, vairuotojas kažką susako vokiškai. Balsas skamba perspėjančiai. Bandau nuspėti, kad šiandien, pirmadienį, Ermitažas nedirba, bet į višutinę, gražiai suformuotą, Ermitažo parko dalį įeiname. Parko lankymas nemokamas. 

 

Ermitažas įkurtas 17 amžiuje. Įkurtų rūmų ir parko teritorija buvo mažesnė, tačiau keičiantis valdovams, rūmai ir jiems priklausanti teritorija buvo išplėsta. 

Pirmiausiai apžiūrime Viršutinį Ermitažo parką. Išilgai viršutinės parko dalies yra iškastas ir lelijomis apsodintas tvenkinys. Kažkokio stebuklo nematome, bet pabėgti iš miesto ir pasivaikščioti smagu. 

 

Apėję viršutinių Ermitažo sodų tvenkinius, ateiname prie prabangių Naujųjų rūmų/Neues Schloss.

Priešais Ermitažo Naujuosius rūmus yra didelis baseinas su fontanais, kurie, deja, neveikia. 

 

Naujieji rūmai vadinami Saulės šventykla. Saulės šventykla – tai Apolono rūmai danguje, iš kurių, pasak mitologijos, dievas kiekvieną rytą savo saulės vežimu iškeliauja, kad perskristų pasaulį ir pripildytų jį savo šviesa. Taip Ermitažo šeimininkas markgrafas Frydrichas tikėjo Bairoito klestėjimu. 

Ermitažo Naujuosius rūmus puošia kolonados, bet ne mažiau - išpuoselėti vasariškų gėlių gėlynai. 

Naujųjų rūmų sienos padengtos smulkiais akmenukais.

Pasigrožėję Naujaisiais rūmais, parko takeliais patraukiame link Senųjų. 

 

Ermitažo Senuosius rūmus/Altes Schloss markgrafas statė kaip pabėgimą nuo pasaulio. Rūmai tarsi susilieja su gamta.

 

 
Į rūmų vidų nepatenkame, nes, kaip ir spėjau, pirmadiens yra jų nedarbo diena. Į vidų pasižiūrime pro stiklines duris ir nukulniuojame pasidairyti po prieigas. 

Ermitažo senųjų rūmų prieigos. 

 

Didelio parko takeliais ateiname prie Amžinybės fontano. Fontanas neveikia. Gal, kad pirmadienis ir neveikia Ermitažo muziejus. Netoli dirbanti darbuotoja informuoja, kad šie fontanai pradės veikti už 5 minučių, o esantys prie Naujųjų rūmų - lygiai vidurdienį.
Viskas pradeda veikti laiku, tačiau fontanai tepurškia gal 2 minutes, net nespėju nufotografuoti iš visų pusių.

Neskubėdamos grįžtame prie Naujųjų rūmų. Kaip parko darbuotoja ir sakė, lygiai vidurdienį pradeda veikti prieš naujuosius rūmus esantys fontanai. Deja, jie purškia vos 5 minutes, vėl tespėju iš vienos pusės nufotografuoti. Labai tikiuosi, kad kitomis savaitės dienomis šie fontanai veikia kur kas ilgiau. 

Apžiūrėję Ermitažą, grįšime į Bairoito centrą. Į Ermitažo autobusų stotelę atvyksta kito numerio autobusas, nei man rodė visuomeninio transporto programėlė, tačiau maloni vairuotoja patikina, kad nuveš mus ten, kur reikia. 

Niurnberge pirkti TagesTicket Plus bilietai Bairoito visuomeniniam transportui tinka.  

 

Iš autobuso išlipame prie Vagnerio namo-muziejaus/Haus Wahnfried. Tai - buvusi Vagnerių šeimos rezidencija. Richardas Vagneris - vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės vokiečių kompozitorių.

 

Nuo Vangerių rezidencijos Hofgarten parku ateiname iki Naujųjų rūmų/Neues Schloss.

 

Gėlynai šalia Naujųjų rūmų.

 

Naujieji rūmai buvo pastatyti 18 amžiuje, sudegus seniesiems. 

 

Einame atsitiktinėmis gatvėmis. Miestas atrodo labai prabangiai, pilnas rūmus primenančių pastatų. Pasirinkusi šį alternatyvų variantą, nerimavau, kad Bairoite nebus ką žiūrėti, bet miestas parodė priešingą veidą: prabangų, įdomų ir tikrai išskirtinį.

 

Kiekvienas senamiesčio namas - tarsi nesibaigiantys rūmai. 

 

Ateiname prie Bairoito katedros/Stadtkirche.

 

Pirmoji bažnyčia Bairoite buvo pastatyta 12 amžiuje. Katedra, kurią matome šiandien, buvo restauruota 2014 metais ir atstatyta tokia, kokia stovėjo nuo pastatymo 17 amžiuje. Sunku patikėti, kad ši katedra dar 2006 metais stovėjo apgriuvusi ir tik gyventojų iniciatyva buvo pradėti jos atstatymo darbai. 

Aplinkiniai pastatai yra vienas už kitą gražesni.

 

Nuobodžios sienos nedidelėse gatvelėse taip pat paverstos prabangiomis.

 

Ateiname prie senųjų rūmų. Šie rūmai gal ne tokie prabangūs, kaip naujieji, bet nuteikia didingai ir turi gerą aurą. Pasidairome į šalia rūmų esančius suvenyrų prekystalius ir eisime pasigrožėti rūmais. 

 

Gatvės gyventojas. 

Paslampinėjame po Senųjų rūmų kiemą. 

 

Senųjų rūmų bažnyčioje. 

 

Senųjų rūmų bažnyčia/Schlosskirche.

Išeiname iš senųjų rūmų ir patraukiame gatve. Ateiname prie Iwalewahaus. Iwalewahaus šiuo metu yra Bairoito universiteto dalis.

 

Preiname garsųjį Bairoito Operos pastatą/Markgräfliches Opernhaus. 

 

Operą 18 amžiuje pastatė markgrafų šeima. Prie jos pasikeitimo, suklestėjimo ir išgarsėjimo  prisidėjo ir Ričardas Vagneris. 2012 m. Bairoite esantis Operos teatras buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Komitetas jį pripažino „unikaliu baroko festivalio ir muzikos kultūros paminklu Europoje“.
Skaičiau, kad papulti į Bairoito Operoje vykstantį pasirodymą nėra paprasta, bet mes perkame bilietus į Operos muziejų.  

 

Bairoito Opera. Šis objektas į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas ne veltui. Grožimės kiekviena detale. Lubų piešinys. 

 

Apžiūrėję prabangią Operos salę ir muziejų, vėl leidžiamės į gatves. Laikas ieškoti pietų. 

 

Šįkart pietūs visiškai ne vokiški, nes užsukame į italų restoraną. Pasistiprinę vėl trepsime gatvėmis.

Kaip ir kituose Vokietijos miestuose, taip ir Bairoite pilna žydinčių rožių.  

 

Atrodo, pagrindines Bairoito įžymybes apžiūrėjome. Pajudame link traukinių stoties.

 

Iš tolo dar kartą pasidairome į senuosius rūmus.  

 

 Miestas pilnas ryškiaspalvių gėlių.

 

Traukinys į Niurnbergą bus tik už pusvalandžio. Paslampinėjame po stotį, laikas praeina greitai. Mūsų turimi TagesTicket Plus bilietai tinka. 

Sugrįžę į Niurnbergą, einame pasivaikščioti po senamiestį.  

 

Pasidairome į buvusią Šventosios Dvasios ligoninę/Heilig-Geist-Spital ir bažnyčią.  

Užlipame iki Niurnbergo pilies.

Likusį laiką norisi tiesiog eiti nieko nefiksuojant ir mėgautis miesto atmosfera.

 

2025 m. birželio 3d., antradienis. Namo. 

Iš ryto traukiniu pajudame į Niurnbergo oro uostą. Trys dienos Frankų žemėje buvo kupinos įspūdžių. Niurnbergas - puikus taškas trumpai išvykai.