Bambergas.

2025 m. birželio 1 d., sekmadienis. Bambergas. 

 

Vakar atvykome į Niurnbergą.   

Po sočių pusryčių viešbutyje patraukiame į traukinių stotį. 

Antrą kelionės dieną traukiniu vykstame į nuo Niurnbergo kiek daugiau nei 60 km esantį Bambergo/Bamberg miestą (naudojamės vakar pirktu TagesTicket Plus dienos bilietu, galiojančiu visą savaitgalį, ir tinkančiu vgn tinklo transportui tiek Niurnberge, tiek Bamberge). Bilietų kontrolės nei važiuojant pirmyn, nei atgal nėra.  

Informaciją apie traukinius galima rasti ir tinklapyje https://int.bahn.de/en .

Kelionė trunka 40 minučių. Lipame Bambergo traukinių stotyje. Į senamiestį patraukiame pėsčiomis, nes pakeliui esu suplanavusi pamatyti kelis objektus.  

Rytinės Bambergo gatvės tuščios. Pakeliui į senamiestį apžiūrime nuo 14 amžiaus veikiančią Heilig-Grab - Šventojo kapo bažnyčią, jos viduje uždegame žvakutę. 

Kabančiu tiltu - Kettenbrücke kertame Regnico upės kanalą. 73 metrų ilgio tiltas jungia Bambergą su istoriniu miesto centru. 

 

Besidairydamos į nepaprastai gražų miestą, ateiname į Maximiliansplatz aikštę. Aištėje pagerbtas Bavarijos kunigaikštis Maksimilianas I, kuris sustiprino Bavarijos svarbą regiono istorijoje. 

 

Maksimiliano aikštė.

 

Aikštėje stovi Bambergo miesto rotušė, paprastai vadinamą naująja. 

  

Nuo Maksimiliano aikštės prasideda ilga bei platėjanti Grüne Markt turgaus aukštė, labiau primenanti gatvę. Turgaus nematome, bet Šv. Martyno bažnyčia/Pfarrkirche St. Martin tikrai patraukia akį. 

Grüne Markt aikštės pabaigoje stovi Neptūno fontanas, vietinių vadinamas Goblmoo arba Gabelmannu.

 

Bambergas man labai patinka nuo pačios pirmos akimirkos. Kiekviena gatvė, net ir kukli, priverčia gėrėtis. Spėlioju, kad tokią gerą aurą miestas turi, nes per II pasaulinį karą jis beveik nebuvo sugriautas. Niurnbergas buvo sugriautas beveik visiškai, o Bambergas tokios lemties išvengė.
Priartėjame prie miesto vinies - senosios Rotušės. Žingsniuojame Aukštutiniu tiltu/Obere Brucke. Akys pirmiausiai užkliūna už aukščiausios senosios Rotušės detalės - Rotušės bokšto. 

 

Pasak legendos, Bambergo vyskupas nesuteikė piliečiams žemės rotušės statybai. Tai paskatino miestiečius įkalti kuolus į Regnico upę, kad sukurtų dirbtinę salą, kurioje jie pastatė rotušę, kurios taip norėjo. 

Regnico upė ir sienos piešiniais dekoruota senoji rotušė. 

 

Nuo kitos tilto pusės senamiestis taip pat atrodo labai patraukliai.

Pirmyn Regnico upę perėjome Aukštutiniu tiltu, atgal grįžtame Žemutiniu/Untere brucke. Ilgiau sustojame pasigrožėti buvusiu dvaru, žinomu kaip Heller Haus/Helerio namu. 

Ant Žemutinio tilto stovi šv. Kunigundos statula. 1007 m. Kunigunda gavo Bambergą kaip vestuvinę dovaną iš savo vyro imperatoriaus Henriko II, kuris įkūrė mieste vyskupiją, siekdamas propaguoti krikščionybę Rytų žemėse. Dėl šio reikšmingo įvykio Bambergas tapo žinomas kaip „frankoniškoji Roma“. Gerindama miesto ir jo gyventojų gyvenimą, Kunigunda naudojo savo asmenines lėšas, įskaitant našlės palikimą, taip pelnė teisingos ir mylimos valdovės reputaciją. 

 

Heller Haus/Helerio namas.

  

Nuo Žemutinio tilto pasidairome po apylinkes. Kitoje upės pusėje pamatome prisišvartavusi laivą. Žinau, kad Bamberge yra pramoga - galimybė plaukti laivu Regnico upe. Būtinai išbandysime šią atrakciją. 

 

Laivo stotelė yra prie gervės. Netrukus atplauks laivas. Čia pat po skėčiu įsitaisęs vyrukas surenka pinigus ir parduoda bilietus. Plaukimas užims pusantros valandos, bilietas vienam asmeniui kainuoja 13 eurų.

 

Įlipame į laivą vienos pirmųjų ir įsitaisome viršutiniame aukšte. Šiandien sekmadienis, daug žmonių pramogauja mieste, tad laivas prisirenka pilnutėlis.

Laive užsisakau Bamberge gaminamo dūmų skonio alaus - Rauchbier. Šiam alui daryti miežiai džiovinami virš atviros ugnies, todėl prisigeria dūmų kvapo, taip duodami alaus pavadinimą. Bamberge yra dvi alaus daryklos, šį alų darančios jau du šimtmečius. 
Žinoma, norėtųsi paragauti šio dūmų skonio alaus senoje darykloje, tačiau pasitenkinsiu ir tokia degustacija. 

 

Atsišvartavęs nuo prieplaukos, laivas lėtai plaukia palei buvusį žvejų rajoną - Mažąją Veneciją/Klein venedig. 

Mažosios Venecijos pakrantė yra nepaprastai žavi, su kiemeliuose žydinčiomis gėlėmis, upėje besisupančiais laiveliais. Kažkiek primena Veneciją. 

Už Mažosios Venecijos prasideda naujesni rajonai. Čia gyvenamieji namai pastatyti toliau nuo kranto, o juos ir upę skiria žaliosios augalų juostos. 

 

Prasilenkiame su jau grįžtančiu reisu.

Netrukus laivas sulėtina greitį ir įplaukia į siaurą tunelį. Suprantu, kad plauksime šliuzu.

Gana greitai nusileidžiame į žemesniame lygyje esantį vandenį ir išplaukiame pro šliuzo vartus.

Tolimesnis plaukimo etapas yra visiškai ramus. Upėje miega laiveliai.

Posūkis ties Erbos parku.

Įplaukiame į trumpą kanalėlį. Aplink jį veikia pramonės įmonės. Per garsiakalbį apie pramonę papasakojama plačiau, tačiau informacija tik vokiečių kalba.

 

Grįžtame į Regnico upę. Tuo pačiu šliuzu pasikeliame į aukštesnį vandens lygį. Virš šliuzo esančiu tiltu einantys žmonės sustoja pasižiūrėti į spėriai aukštyn kylantį mūsų laivą. Taip ir pražiūrime vieni į kitus: jie į mus, mes - į juos. 

Įplaukus į upę, jau ir Bambergas ne už kalnų. Šįkart dairomės į kitą upės pusę. Pastaroji gal ne tokia tapybiškai graži, bet įdomi. 

 

Man labai patinka rožių žieduose paskendęs pastato fasadas. 

 

Pusantros valandos laive pralėkė labai greitai. Grįžtame į prieplauką netoli senosios Rotušės. 

 

Iš laivo išlipame toje pačioje prieplaukoje, kurioje ir įlipome. Mūsų laivas laukia naujų keleivių, o mes leisimės į dar nepažintas Bambergo vietas.

 

Dar kartą pareiname Žemutiniu tiltu su Helerio namu ir šv. Kunigundos statula. 

 

Paskui nutrepsime nematytomis Bambergo gatvėmis.

Ateiname prie šv. Elžbietos bažnyčios. 

Visas Bambergas pilnas fachverko stiliaus pastatų. Man jie labai gražūs. O dar didesnį grožį suteikia visame mieste žydinčios rožės. 

 

Nuo šv. Elžbietos bažnyčios prasideda seniausias Vokietijoje, visiškai išlikęs kryžiaus kelias. Juo ir kilsime į šv. Mykolo - Michaelsbergo kalną bei vienuolyną.

 

Mieste pilna mielų detalių. Negalėjau ramiai praeiti pro šias duris. 

Kylame link šv. Mykolo vienuolyno. Ko jau ko, o kalvų Bamberge netrūksta, nes miestas įsikūręs ant 7 kalvų ir dažnai lyginamas su Roma. 

 

Kelias į šv. Mykolo vienuolyno kalną nėra lengvas. Poilsio minutėmis grožiuosi nutolusio Bambergo vaizdais. 

Šv. Mykolo vienuolynas/Kloster Michaelsberg artėja. Nors jis paslėptas po pastoliais, tačiau vis tiek atkakliai artėjame prie savo tikslo. 

 

Bambergas nuo šv. Mykolo vienuolyno kalvos. 

 

Kitur atsiveria vaizdas į Benediktinų taką/Benediktinerweg bei raudonus Bambergo pastatų stogus.

 

Ant Mykolo kalvos neužsibūname. Kitais keliais grįžtame į miestą. Pakeliui įamžinu man patinkančius miesto fragmentus.
Vijokliai Vokietijoje pastatų fasadų negadina. 

 

Nusileidę į senamiestį, sukame link Naujųjų rūmų. 

 

Patenkame į Rožių sodą/Rosengarten.

 

Nuo Rožių sodo atsiveria plati Bambergo senamiesčio panorama. Nors nuo kalno nemažai lipome žemyn, tačiau miestas vis dar guli žemai ir grožimės raudonų stogų jūra. 

 

Pavaikštome po Rožių sodą. Sodas nedidelis, tačiau norėtųsi čia praleisti visą likusią dieną.

 

Kad ir kaip nesinorėtų išeiti iš Rožių sodo, dar esame numatę nemažai objektų pamatyti Bamberge. 

 

Išėję iš Rožių sodų, link Senųjų rūmų sukame pro Gražiuosius vartus. 

 

Senųjų rūmų kiemelyje. 

 

Čia pat yra Bambergo katedra. Pasidairau į jos šonines duris.

Nuo katedros prieigų pasidairau į Naujuosius rūmus/Neue Residenz, pro kuriuos neseniai ėjome iš Rožių sodų. 

 

Užeiname į Bambergo katedros/Bamberger Dom vidų. Katedra didelė, viduje - kuklu. Šiek tiek pailsime, atvėstame. 

 

Bambergo katedra yra labai didelė, tad, norint ją sutalpinti į kadrą, tenka palipti gerokai žemyn. 

  

Dailiomis gatvėmis leidžiamės žemyn. Jos viena už kitą gražesnės. 

 

Iš dangaus pradeda kristi lietaus lašai. Užsukame į atsitiktinę kavinę pietų. Mums pasiseka, nes kavinė yra labai jauki ir gali pasiūlyti įvairų meniu. Dešrelių Bratwurst ragavome vakar. Jų, netgi kur kas skanesnių nei vakarykštės, valgytos kavinėje Niurnberge, valgėme per pusryčius viešbutyje, tad ragaujame Schäuferle - lėtai troškintą kiaulieną. Schäuferle man labai patinka. 

Prasidėjusi smarki liūtis su perkūnija kavinėje mus užlaiko ilgam. Išeisime, kai lyti visiškai nustos.

Nustojus lyti, dar neitais keliais ir tiltais ateiname prie senosios Rotušės. 

Tiltų, tiltelių gausa. 

 

Su Bambergo senamiesčiu atsisveikiname pilname žydinčių rožių parke. 

 

Po lietaus gatvės pilnos balų, o ir nuovargis jaučiasi. Trauksime link traukinių stoties. Ateiname į upės pakrantę, nuo kurios išplaukėme laivu.

 

Pakeliui - gražūs palangių gėlynai. 

 

Iki geriausiai žinomos Bambergo skulptūros krūtims nebenueiname, tačiau šis miestas pilnas ir kitų drąsių skulptūrų. 

 

Kulniuojame į traukinių stotį ir sėkmingai grįžtame į Niurnbergą.