Vatikanas.

Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia.


2013-10-07. Pirmadienis.

Šios dienos tikslas buvo aplankyti Vatikaną ir jo muziejų. O likusį laiką skirti „viršutinės“ Romos pažinimui.
Nors rytui užstatytas žadintuvas, bet vėl be jo nubundame penktą. Nėra ko gaišti, keliamės.

Pirmadienį Vatikano lankymui pasirinkome ne šiaip sau. Prieš kelionę esu skaičiusi, kad sekmadieniais į norimus objektus šioje valstybėje galime ir nepatekti.

Atlikę ryto rutiną išeiname į Termini stotį ir ten leidžiamės į metro. Romos Metro nieko neypatingas. Automate perkame bilietėlį, 1,50 eur. Ant bilietėlio išmušta, kad galioja 100 minučių. Labai patinka automatai: kiekviename vis kitaip įsimeta monetos. Niekaip nesugalvoju, kaip į šio ryto automatą priversti įkristi monetas. Pasirodo, reikia pastumti mentelę.

Renkamės Batitstini kryptį ir sekame nuorodas. Ankstų pirmadienio rytą žmonių prie metro Termini stotelėje minios. Mums neskubu, į pirmąjį traukinį nė nebandome tilpti. Į kitą, atvažiavusį po minutės ar dviejų, įlipame gana laisvai.
Mums reikalinga Ottaviano-S. Pietro arba Cipro – Musei Vaticani stotelės. Diskusijų forumuose skaičiau, kad nuo abiejų panašus atstumas –iki Vatikano apie 10 minučių pėsčiomis . Dundame 6 stoteles iki Ottaviano.

Turiu atsispausdinusi vietovės žemėlapį, bet jo neprireikia, nes prie pat metro išlipimo yra nuoroda į S. Pietro Baziliką. Žemėlapis nebent reikalingas, kad turėtumem orientaciją, kur yra Vatikano muziejus, o kur įėjimas į aikštę ir baziliką.
Internete radau tokius Vatikano darbo grafikus spalio mėnesiui:
Bazilika lankoma nuo spalio mėn. nuo 07:00 iki 18:30. Įėjimas nemokamas.
Nuo spalio mėn. Kupolas lankomas 08:00 – 17:00. Pėsčiomis kaina 5 eur.
Vatican museum open Monday to Saturday: the Ticket Office is open from 9 am to 4 pm.

Mano smulkiai sustyguotame plane viskas gultų taip: pirmosios užlipame ant Bazilikos stogo, tada tiesiai į Vatikano muziejų. Bėda ta, kad pagailėjau pinigiukų – papildomų 4 eur žmogui už išankstinę Vatikano muziejaus rezervaciją. To pasekmėje jaučiame, kad į muziejų patekti iškart neteks. Bet forume esu skaičiusi, kad žmonės ėjo po pietų ir pateko į jį be jokių eilių. Tai ir nusprendžiame, kad jei nepavyks įeiti ryte, grįšime į muziejų po pietų. 

Visas Vatikanas apjuostas aukšta ir stora siena.

Prieiname kelių išsišakojimą. Tiesiai ar kiek kairiau reiktų sukti į Baziliką. Į dešinę – link muziejaus. Nusprendžiame eiti pažiūrėti, kas dedasi prie muziejaus kasų. Nes jau dabar matosi stovinčios kolonos autobusų, matosi pulkai žmonių. Pasieniu einame gal 10 minučių. Iki kasos atidarymo dar beveik valanda. O eilutė jau nemaža. Pasitariame, kad negaiškime laiko. Eime į Baziliką, o išėję, pažiūrėsim, kokia eilė. Jei reiks, ateisime dar vėliau. 

Taigi, grįžtame atgal iki sankryžos ir sukame link Bazilikos.
Pirmiausiai patenkame į kolonų koridorių.

Po to išeiname į aikštę, kurią taip dažnai matydavau per televizorių per religines šventes. Kol kas ji beveik tuščia. Tvarkoma po vakarykščių lankytojų, plaunama. Aikštė nesuvokiamo didumo.

Atsimėgaujame ir sukame link įėjimo į Baziliką. Eilutė nedidelė, vos keli žmonės (kairėje pusėje bus kažkiek matyti). Praeiname patikrą detektoriais, daiktai peršviečiami. Lygiai toks pat įėjimas kaip oro uoste.

Vaizdas į Baziliką iš aikštės.

Kėdžių jūra.

Skubame link įėjimo į Bazilikos kupolą.

Į šv. Petro bazilikos kupolą galima patekti dviem būdais: liftu arba lipant pėsčiomis. Naujienos nepasakysiu, bet tik patvirtinsiu, kad liftas iki pačio viršaus neužkelia, juo pakilus vis tiek tenka numinti sunkiausią kelią į viršų.

Mes lipsime pėsčiomis. Lipant į kupolą pėsčiomis, iš pradžių veda nuožulnūs ir platūs laiptai. O paskui jie ima siaurėti ir statėti. Takelis prisiderina prie kupolo formos, stambesniam praeiti tikrai gali būti problemiška. 

Kažkur yra išėjimas į lauką ant bazilikos stogo.

Kažkur galima patekti į vidų ir  kupolą apžiūrėti iš vidaus, o į baziliką pažvelgti iš aukštai. Nefotografavau šito. Nedraugauja mano fotoaparatas su prieblanda.
Kai kur pro langelius galima pažvelgti į apylinkes.

Kai kur tenka eiti tokiu pasvirusiu koridoriumi. Lipdama juo atgal paskubėjau, atsitrenkiau į sieną ir vos nenusikočiojau.

Lyginant su kiek daugiau nei prieš mėnesį buvusiais Tatrų kalnais lipimas laiptais man nebuvo labai sunkus. Pagaliau mes ant kupolo ir dairomės į Vatikaną ir Romą iš aukštai.

Vatikano sodai.

Pakeliame galvas ir į viršų.

Žvilgtelime į Vatikano muziejų, į kurį patekti mums nepavyko.

Ir grožioji didžioji aikštė. Saulė - ne draugas. Be to padūmavę, nuotraukos nepavyko.

Kupolą apeiname dar kartą. Apžvelgiame ne tik apylinkes, bet ir sienų pakraščius išžiūrime, kad neduok Die nepraleistume kokių laiptelių. Dar kartą mestelime žvilgsnį į apačią

Žmonių ant kupolo ima daugėti, vietos čia nedaug, darosi nekomfortiška, leidžiamės žemyn. Stabtelime ant Bazilikos stogo.
Galimybės užeiti pavaikščioti ant Bazilikos stogo vos nepražiūrėjome. Nusileidome iki aikštelės ir sakome, tik šiaip žvilgtelkime. O čia man asmeniškai buvo antra vieta po Venecijos aikštės, kur norėjosi ir pasilikti. Tai, ką rodė mano akys, man buvo labai gražu. O ir gera. Nors buvo nemažai žmonių, bet tokia ramybė jautėsi.

Ten ką tik buvome.

Apaštalų skulptūrų kolona.

Suvenyrų parduotuvytėje nuperku tetulei lauktuvių ažūrinę dėžutę su rožančiu viduje. Kainos nesiskiria nuo apačioje esančių.

Išnaršome visas kertes.

Štai kas matosi apačioje.

Paskutinį kartą iš taip arti pažiūrime į Bazilikos kupolus ir vėl leidžiamės žemyn.

Nusileidę nuo šv. Petro bazilikos kupolo neriame pažiūrėti, kas yra šios didžiausios pasaulyje krikščionių šventovės viduje.

Šv. Petro bazilikos ilgis 186 metrai, navos aukštis - 46 metrai.

Pakeliame galvas iš apačios pažiūrėti į Mikelandželo projektuotą bazilikos kupolą.

Popiežių altorius.

Popiežių altorių gaubiantis baldakimas - Berninio projektas. Jo kolonoms naudota nuo Panteono nuimta bronza.

Bendras vaizdas.

Šv. Petro skulptūra.

Prie Mikelandželo "Pietos" net nepriėjome, stovėjo didžiulė grupė, o kita laukė savo eilės.
Bazilika milžiniška, bet ir žmonių joje tarsiviso  nedidelio miesto gyventojai būtų susirinkę. Nusprendžiame, kad mums minios jau per daug, o ir Baziliką visą jau apžiūrėjome. Einame į lauką.
Paskutinis bendras žvilgsnis.

O mes išėję iš šv. Petro bazilikos, žvilgtelim į aikštę.

Tolumoje matosi, kokia minia laukia patekti į Baziliką.

Pridursiu, kad obeliskas, esantis šv. Petro aikštėje, yra atkeltas iš kitos vietos, Nerono Cirko. Nugirdau gidę pasakojant, kad su obelisko atkėlimu į Romą atėjo ir inkvizicija.

Aikštę juosiančios kolonados autorius - Bernini. Menininkas kolonadą papuošė 140 šventųjų statulomis.

Kokia eilė norinčių apžiūrėti Baziliką, o nei pradžios, nei pabaigos nematyti.

Pro žmones išneriame beveik į pačią aikštės pabaigą.

Kolonados šventieji.

Gal stoti iš naujo į eilę? 

Išeiname iš gausiai žmonių lankomos aikštės dalies, bet iš Vatikano eiti dar nesinori.
Einame į kolonadą į priešingą pusę.

Sėdame ant kolonados laiptų, truputį užkremtame ir medituojame. Prasėdime čia gal pusvalandį.

Pamatome Vatikano paštą.

Sugalvoju namiškiams išsiųsti atvirlaiškį. 

Dar kartą pažiūrime į Baziliką.

Į aikštę ir tolumoje laukiančią eilę.

Sukame į gatvę. Kai matome kilometrinę eilę prie Bazilikos, prie Vatikano muziejaus nusprendžiame dabar neiti - be reikalo sugaišime kokį pusvalandį, o ten radę ne mažesnę minią, apsisuksime atgalios.

Išeiname į plačią ir tiesią Via della Conciliazione gatvę, jungiančią šv. Petro aikštę ir Angelų pilį.  Sustojame gatvės kavinėje paskanauti ledų.
Vaizdas, kurį pamatau šioje gatvėje, sužavi iki aukštybių: vienoje pusėje - šv. Petro bazilika, kitoje - erdvi šviesi gatvė su dailiais žibintais ir alyvuogių vazonėliais. Dar viena nuostabiausia Romos vieta. 

Esu apimta ekstazės ir sukinėjuosi tai pirmyn, tai atgal.

Pritraukiu Baziliką. Mikelandželas puikiai panaudojo savo išmonę ir statydamas Bazilikos kupolą, pasiekė tikslą: reginys persmelkia kiekvieno, išvydusio kupolą, širdis.

Priekyje jau matosi Angelų pilies siluetas.

Jei kada tektų į Vatikaną eiti pėsčiomis, būtinai tai daryčiau pradėdama Angelų tiltu per upę ir leisčiausi tiesiai Via della Conciliazione gatve. 

Dar minutė ir akis jau vilios nauji vaizdai ir potyriai, likusią dienos dalį vedžioję mus po Italijos sostinę Romą.

Pasakojimo tęsinį rasite čia.