2021-09-08, trečiadienis. Takas aplink Nidą.
Vakar žygiavau iš Preilos į Pervalką.
Kaip ir kiekvieną rytą, atsikėlusi išskubu į Senąją perkėlą, iš kurios plauksiu į Smiltynę.
Smiltynės autobusų stotelėje įsėdu į ką tik atvykusį autobusą ir riedu iki tolimiausio jo maršruto taško - Nidos. Nidą prieš kelias dienas trumpai mačiau, kuomet žygiavau iš Nidos į Preilą. Šįkart esu numačiusi 9 kilometrų ilgio pėsčiųjų taką - Taką aplink Nidą.
Išlipusi iš autobuso, kavinėje prisėdu išgerti kavos, suvalgyti lietinių, o tada pasileidžiu link kopų, kur ir bus Tako aplink Nidą pradžia.
Pakeliui mano tempą pristabdo Nidos gėlynų grožis.
Kuršių mariose netoli kopų pamatau kylančią baltų burių jūrą. Priėjusi arčiau, sužinau, kad tai Neringos sporto mokyklos mokiniai ruošiasi varžyboms.
Už sporto mokyklos randu pažintinio tako aplink Nidą informacinį stendą. Gabalėliu šio tako teko praeiti lankantis Nidoje prieš pora mėnesių, tačiau šįkart esu pasiruošusi nužygiuoti visus 9 kilometrus.
Iš vėsaus pušyno suku link marių. Dairausi tai į mariose baltuojančias bures, tai į artėjančias kopas.
Marių pakrantėje pradedu basakojės žygį.
Nida pamažu tolsta.
Pasimatuoju pakeliui rastą Neringos krėslą.
Prieš pora mėnesių žygiuodama Taku aplink Nidą, ėjau apatine kopų dalimi - marių paktante, o šįkart nutariau eiti kopų viršumi, tad pasuku link laiptų į Parnidžio kopą. Mano takas netrukus trumpam susijungs su Parnidžio pažintiniu taku.
Lipant laiptais į kopą, tenka paprakaituoti, tačiau nuo apžvalgos aikštelės atsivėręs vaizdas yra fantastiškas.
Parnidžio kopos saulės laikrodis.
Matomais laiptukais pakylu dar aukščiau į kopą, nuo kur atsiveria puiki Nidos panorama.
Kai
Nidoje lankiausi prieš beveik dešimtį metų, kopų takeliais buvo galima
vaikščioti. Šiuo metu judėjimas kopomis yra apribotas. Pavaikštinėju po neuždraustus plotus.
Rašoma, kad dėl kadaise neribotos žmogaus veiklos Parnidžio kopa pažemėjo 15 metrų. Nacionalinio parko direkcija Parnidžio kopos šlaitus išskyrė kaip vietą, kurioje vaikščioti griežtai draudžiama. Kopoms apsaugoti buvo įsteigtas Parnidžio kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas – 168,90 ha. Šiuo metu yra pristatyta daug judėjimą kopose draudžiančių ženklų.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nidos-pasididziavimo-kopu-galejo-ir-nelikti-1630-1524950?copied
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nidos-pasididziavimo-kopu-galejo-ir-nelikti-1630-1524950?copied
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nidos-pasididziavimo-kopu-galejo-ir-nelikti-1630-1524950?copied
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nidos-pasididziavimo-kopu-galejo-ir-nelikti-1630-1524950?copied
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/nidos-pasididziavimo-kopu-galejo-ir-nelikti-1630-1524950?copied
Šios smėlio kopos pradėjo formuotis 16 amžiuje, kuomet buvo kertami miškai ir niekieno netrukdomas smėlis pasiglemžė miškus ir gyvenvietes. 19 amžiaus pabaigoje buvo imtasi kopų sutvirtinimo ir apželdinimo.
Manoma, kad Parnidžio kopos pavadinimas reiškia "perėjusi per Nidą". Mat kadaise Nidos gyvenvietė buvo įsikurusi kitose vietose, tačiau žmonėms teko bėgti nuo artėjančio smėlio ir apsigyventi vis kitoje vietoje.
Parnidžio kopa virš jūros yra iškilusi 52 metrus.
Nuo kopų atsiveria visa Nidos panorama.
Man didžiausią grožį teikia baltuojantis kopų smėlis. Saulė kepina, vėjas taršo plaukus - tikra vasara. Kas gali būti geriau?
Iš skirtingų vietų Nidos panorama vis kitokia.
Netrukus Nida lieka už manęs, o mano akis vilioja tolumoje baltuojanti Sklandytojų kopa.
Takas aplink Nidą.
Artėju prie Parnidžio rago.
Parnidžio ragas ir tolumoje besimatanti balta Didžioji arba mums geriau žinoma kaip Sklandytojų kopa.
Neslėpsiu, prieš du mėnesius apatine dalimi lietui lyjant eitas takas man patiko daug labiau.
Ateinu į paplūdimį, žvelgiantį į baltąją Sklandytojų kopą. Vaizdas dieviškas. Ilgai vaikštinėju marių pakrante, o vėliau prisėdu ramaus poilsio.
Didžiajame pustomų kopų kopagūbryje ties Grobšto ragu esanti Didžiosioji arba Sklandytojų kopa ilgą laiką buvo aukščiausia Kuršių nerijos kopa. Dėl žmogaus veiklos kopa smarkiai sumažėjo, rašoma, per pastaruosius 50 metų ji neteko apie 25 metrų savo aukščio, todėl buvo įkurtas Grobšto rezervatas ir kopa yra ypatingai saugoma.
Net nesvajojau, kad dabar, rugsėjy, vaikščiosiu basomis ir vilkėsiu drabužius trumpomis rankovėmis.
Pailsėjusi vėl leidžiuosi į Taką aplink Nidą. Esu tikrai teisingame kelyje.
Kaip jau ne kartą minėjau, judėjimas po Parnidžio kopas yra labai apribotas, tad iš tolo dairausi į kopas ir Mirties slėnį.
Tarp Sklandytojų ir Parnidžio kopų stūkso pilkųjų kopų masyvas - Mirties slėnis. Nėra tiksliai žinoma, kodėl ši vieta vadinasi būtent taip. Manoma, kad 19 amžiuje čia vokiečiai buvo įrengę belaisvių stovykla. Rašoma, kad dėl sunkaus darbo ir karščio šioje stovykloje mirė nemažai prancūzų belaisvių.
Mirties slėnis dar yra vadinamas Tylos slėniu. Šis pavadinimas irgi siejasi su minėta belaisvių stovykla.
Netrukus kelias išves iš kopų.
Atsidurti vėsiame miške visai smagu.
Netrukus mano akiratyje pasirodo buvusi sklandytojų mokykla. Vieta neypatinga, bet informacija informaciniuose stenduose pateikta taip, kad svaigstu iš įdomumo.
Rašoma, kad 1933 m. čia buvo įkurta Aeroklubo sklandymo mokykla – pagrindinė Lietuvos
sklandytojų vasaros stovyklavietė. Čia buvo ruošiami Nepriklausomos
lietuvos lakūnai, buvo pasiekta daugybė sklandymo rekordų. Ji egzistavo
iki 1939 m. – Klaipėdos krašto okupacijos. Čia buvusią sklandytojų
mokyklą primena 1979 m. pastatyta simbolinė angaro arka ir paminklinis
akmuo.
Aeroklubo sklandymo mokyklos mokiniai sklandydavo nuo mano neseniai matytos Didžiosios arba Sklandytojų kopos.
Nuo Sklandymo mokyklos miško takeliu patraukiu link kito Tako aplink Nidą objekto. Prieš 4 tūkstančius metų gyvavusios Nidos penkių kalvelių gyvenvietę žymi tik stendas.
Kurį laiką takas aplink Nidą veda smėlio keliuku, paskui įsijungia į naujai sutvarkytą dviratininkų taką.
Kažkur kavinėje prisėdu išgerti kavos ir suvalgyti ledų. Pasistiprinusi vėl leidžiuosi į žygį.
Galiausiai pamatau jūrą. Kur matyta, tiek dienų keliauju po šį kraštą, o prie jūros dar nebuvau.
Leidžiuosi į paplūdimį ir atsiduodu jūros vandens mėliui bei bangų ošimui.
Gruožiuosi neįtikėtina vandens spalva.
Pajūriu nueinu kur kas toliau, nei veda Takas aplink Nidą.
Pajūrio kopų smėlis.
Grįžtu į Taką aplink Nidą.
Takas aplink Nidą.
Netrukus
prieinu Miškininkų arba Kopų apželdintojų kapines. Čia ilsisi Kuvertų
šeima, kurie ėmėsi kopų apželdinimo ir taip išgelbėjo kraštą nuo
užpustymo smėliu.
Nuo Miškininkų kapinių grįžtu į Nidą. Pasižiūrėjusi į laikrodį ir žemėlapį, suprantu, kad jei noriu spėti į autobusą, turiu paskubėti. Mane lydi gražieji šio krašto miškai ir nepaprastas jų kvapas. Norėtųsi eiti koja už kojos, bet, deja, turiu skubėti.
Takas veda per sengirę, kurios nespėjo užpustyti nuo jūros atslenkantis smėlis. Mažesnės vienodo amžiaus pušys buvo pasodintos 19 amžiaus pabaigoje.
Jau matosi Nidos Skruzdynės rajonas. Kai planavau šią kelionė, buvo mintis apsistoti Nidoje, tačiau nakvynės kainos mane nuo šios minties atbaidė. Jei būčiau apsistojusi Nidoje, greičiausiai nakvynę būčiau pasirinkusi Skruzdynėje.
Prieinu Pasakų namelį. 20 amžiaus pradžioje jį pasistatė vokiečių aktorius, rašytojas, fotografas P. Isenfelsas. Jo atvirukai su Nidos vaizdais buvo labai populiarūs.
Už Pasakų namelio šiek tiek pasiblaškau, bet nusuku Maps.me žemėlapyje parodytu taku ir netrukus prieinu Senąsias Nidos kapines.
Rašoma, kad Nidos kapinėse galima pamatyti krikštus. Tai Kuršių nerijai būdingi antkapiniai paminklai, kurių istorija siekia pagonybės laikus. Jie buvo daromi iš medžio ir statomi mirusiojo kojūgalyje. Medžio rūšis, iš kurios drožiamas krikštas, ir jo puošyba priklausė nuo mirusiojo lyties ir amžiaus. Vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia paukščių buvo augalų ir širdies motyvai.
Senąsias Nidos kapines apžiūrėjau čia viešėdama prieš pora mėnesių, tad nuskubu į autobusų stotį, o Takas aplink Nidą čia, prie Senųjų kapinių, ir baigiasi.
Praeinu pro gintaro muziejų.
Supratusi, kad į autobusą ne tik suspėsiu, bet ir laisvo laiko turėsiu, prasuku marių pakrante.
Grįžtu
ten, kur ryte pradėjau savo žygį. Likusį laiką iki autobuso praleidžiu
tašydama iš kuprinės išimtą rūkytą aštuonkojį. Skanumėlis. Nidoje pietų nebuvo.
Buvo pusryčių lietiniai ir popietės kava su ledais, tad nenuostabu, jog pasijaučiau alkana.
Autobuse įsitaisau viršutiniame aukšte prie priekinio lango ir ramiai grožiuosi vaizdingu keliu. Šiandien Nidos taku nutrepsėjau kiek virš 13 kilometrų.
Grįžusi į viešbutį, susikraunu daiktus. Rytoj turėsiu pusdienį pasivaikščiojimams Smiltynėje, o pavakaryje trauksiu namo.
Iki pasimatymo, Neringa.
