Kapadokija: Balandžių ir Baltasis slėniai, Uçhisar.

2024-10-06, sekmadienis. Balandžių ir Baltasis slėniai, Uçhisar.

Vakar lankėme Kaymaklı ir Avanos.  

 

Nubundu anksti, kaktą spaudžia sloga, skaudena galvą, net nedomina mintis apie danguje skrendančius oro balionus. Begulėdama staiga užgirstu lauke kažką ūžiant. Nuėjusi prie lango pamatau labai žemai skrendantį oro balioną. Tas pažeme skrendančio oro baliono vaizdas prikelia iš letargo. Su naktiniais šoku į džinsus bei striukę ir lekiu aukštyn į terasą. Vaizdas nuo terasos tikrai geresnis, nei pro kambario langą. Be manęs terasoje yra dar trys žmonės. Prifotografuoju, bet neužsibūnu, grįžtu į kambarį, kol kambariokė mano paieškos nepaskelbė.

Po pusryčių patraukiame į 4 kilometrų ilgio Balandžių slėnį - Güvercinlik Vadisi. Šiandien laukia karščiausia šios kelionės diena, prognozės žada iki +30 C. Karšta jau iš ryto. Jei ne vėlyvi pusryčiai, žygį pradėtume kur kas ankščiau, kol saulė dar ne tokia aktyvi, tačiau dabar neturime kito pasirinkimo.
Eidamos žvalgomės į uolose įkurtus viešbučius. Įdomu būtų čia apsistoti.

 

Pakeliui pralinksmina paprastomis priemonėmis dekoruota tvora.

Balandžių slėnio pradžią rodo nuoroda ir informacinos stendas. Sukame į smėlio kelią. Mūsų lauks šiek tiek virš 4 kilometrų ilgio trasa.

Rašoma, kad Balandžių slėnis kadaise vadintas Vasıl Deresi - Vasil upeliu, nes slėnio viduriu tekėjo upelis. Vėliau slėnis pavadintas Balandžių, nes jame pilna balandžių namelių. 

Vos įeiname į slėnį, pasitinka vaizdingos uolos. Iškart supratau, kad anąkart eitas Meskendir slėnis tikrai yra mažiausiai žavus.

Mūsų takas kyla aukštyn.

Trasoje žmonių vienas kitas. Dauguma mus lenkia, nes mes ištisai stojame pasigrožėti.

Nos Balandžių slėnio trasa pristatoma, kaip lengva, tačiau laipioti tenka. Vėliau prieisime netgi labai stačią uolą. 

Trasa dažniausiai veda aukštyn. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau tokią ėjimo kryptį, nes žemyn lipti būtų labai sunku.

Kaip minėjau, slėnis pavadintas Balandžių, nes rašoma, kad jame yra daug balandžių namelių. Mes jų matome kur kas mažiau, nei anądien Meskendir slėnyje, tačiau slėnio grožis nuo to nesikeičia. 

Balandžių slėnis - Güvercinlik Vadisi. 

Kai kurios uolos atrodo tarsi raštais išdailintos.

Keli statoki takai aukštyn ir raštuotos uolos jau lieka žemiau. Dairomės į jas dengiančias švelniai rožines uolų bangas.

 

Tolumoje matyti Erciyes kalnas, kurio prieš milijonus metų įvykę išsiveržimai turėjo didelę reikšmę šios vietovės kraštovaizdžio susiformavimui.

Paskutiniai trasos metrai yra kiek nykesni, bet jau matosi Uçhisar miesto pilis.

Tokie senieji ženklai ženklina Kapadokijos trasas.

Išlipę iš Balandžių slėnio, trauksime link Uçhisar miestelio. Miestas vilioja, bet vis maga atsisukti atgal į slėnį.

Uçhisar miesto puošmena. 

Jei eitume iš Uçhisar į Göreme, Balandžių slėnio trasa prasidėtų čia.

 

Niekaip negaliu atsigrožėti Uçhisar miesto prieigose esančiomis tufo uolomis. 

Pasiekę Uçhisar miestelį, sukame jo pakraščiu vedančia gatve. Gatvėje vykta daug statybos darbų, tačiau matome ir senų pastatų liekanų.
Nors Uçhisar miestelis pirmą kartą paminėtas 14 amžiuje, jo gyvavimo istorija yra kur kas senesnė. Žinoma, kad 7 amžiuje bizantiečiai čia įsirengė slėptuves nuo musulmonų.

Artėjame prie Tığraz kalesi - pilies, kuri buvo antra pagal dydį Uçhisar mieste. Pilis yra viešbučio teritorijoje, tačiau ją apžiūrime be jokių bėdų.

Rašoma, kad Tığraz kalesi pilis buvo 7 aukštų, o jos tuneliais galima išeiti į požeminį miestą.

 

Nuo Tığraz pilies atsiveria puiki Uçhisar miestelio panorama. Įsimyliu šį miestelį nuo pirmo žvilgsnio. Jis patinka daug labiau, nei Göreme.

Aplink pilna viešbučių su žaviomis terasomis, bet akys vis krypsta ir krypsta į Tığraz pilį.

Paskui vingiuojame gatvėmis link Uçhisar pilies. Pilis stovi aukščiausioje miestelio vietoje. Jos aukštis - 60 metrų. Užeisime pasižiūrėti. Lankytojo bilietas kainuoja 250 TL.

Kaip ir daugelis Kapadokijos pilių, taip ir Uçhisar pilis požeminiais keliais buvo sujungta su gyvenamaisiais namais bei kita gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Prieš įlipant į pilį, apžiūrime nedidelę dalį požeminio miesto.

Vaizdas nuo Uçhisar pilies toli gražu neprilygsta anądien lankytai Ortahisar piliai, tačiau užlipti čia lengva ir nėra aukštai. Prieš akis - už 5 kilometrų esantis mūsų Göreme miestas.

Nuo Uçhisar pilies.

 

Nusileidę iš Uçhisar pilies, einame pietauti. Gatvėje be proto karšta, tad sukame į pirmą pasitaikiusią kavinę. Čia labai jauku ir svarbiausia, kad vėsu.

 

Sumuštinis, gozleme, limonadas, dvi arbatos ir baklava abiems atsieina 950 TL. Skonis vidutiniškas, bet atsigaiviname ir atvėstame.

 

Buvau numačiusi apžiūrėti kelias Uçhisar miesto pakraštyje esančias apžvalgos aikšteles, bet be proto karšta. Užeiname į arčiausiai esančią, o kelias į ją yra viešbučio teritorijoje. Nusiminusi grįšiu atgal, nes be reikalo eita per tokį karštį, tačiau lauke pietavę viešbučio darbuotojai pakviečia užeiti ir pasidairyti. Uçhisar apylinkės labai gražios.

 

Uçhisar apylinkės. Čia prasideda Balandžių slėnis.

Vaikštome Uçhisar miesto pakraščiu. Ateiname prie apleistų pastatų.

Kažkur randame uoloje esantį gyvenamąjį namą. Užeiname. Man atrodo, jame kažkas gyvena. 

Einame takais kur akys mato. Miestelis pilnas netikėtumų.

 

Uçhisar pilis matosi iš visų miesto pusių.

 

Uçhisar miestas mane nepaprastai sužavėjo, todėl jame išbuvome ilgiau, nei planavome. Vaikščiodama palei griuvėsius, prisirinkau piliarožių sėklų. Jei išaugs ir sužydės, bus miela turkiška lauktuvė pačiai sau.

 

Gera vaikščioti, bet mieste po pietų dar karščiau, tad leidžiamės į kelią. Iš miesto išeiname pro uolas, kuriose matyti išskaptuoti langai ir durys.

Į Göreme grįšime Baltuoju slėniu - Akvadi Vadisi. Iki slėnio kurį laiką einame žvyro keliu. Už savęs paliekame Uçhisar miestą ir pilį.

Prieš nulipdamos į Baltąjį slėnį, geriame šviežių apelsinų sulčių (150 TL). Pardavėjas paguodžia, kad sudėtingesnis lipimas žemyn bus tik pirmus 50 metrų, o paskui kelias paprastas ir lengvas.
Pirmuosius labai stačius metrus pradžioje teko leistis ant užpakalio, paskui jau baigėsi visos baimės ir beliko grožėtis slėnį supančiomis baltomis uolomis.

Baltajame slėnyje yra ne vien baltos uolos, tačiau dėl to tik įdomiau.

Baltasis slėnis kartu su Meilės slėniu tęsiasi 7,5 kilometrus.

Kelias lengvėja, tačiau visai lengva nebūna. Tai vandens išgraužtas griovys, tai po kojomis riedantys pabarstukai, turi žiūrėti po kojomis, bet laiko turime, jo užtenka ir uolų grožiui įamžinti.

Uolos yra visokių formų, visokių spalvų, pavienės ir grupėmis.

Kai kur pasijaučiu tarsi tikruose kalnuose.

Uolų didybė.

 

Baltasis slėnis.

Kai kurios uolos švelniai banguoja.

Įeiname į paprastą kelią. Gražūs vaizdai dingsta.

Netikėtai pamatome laiptus ant uolos ir rodyklę į Göreme miestą. Jau vakarėja. Nors buvau numačiusi šiandien nueiti ir Meilės slėniu, bet pamačius nuorodą, netikėtai apima nuovargis. Nutariame sukti į Göreme.

Laiptais lipu labai sunkiai. Karštis, prasidėjęs peršalimas ir dienos nuovargis padarė savo darbą. Poilsio akimirkomis grožiuosi kitoje pusėje likusiu Meilės slėniu, kurio šiandien nebeįveikėme.

Viršuje randame labai gražią kavinę. Ant minkštasuolių pavėsyje pasėdime.

Grįžtame į Göreme, iki kurio dar laukia netrumpas kelias žvyro keliu.

Eidamos link miesto centro dairomės vietos vakarienei. Sudomina netoli mūsų viešbučio esanti kavinė Wood fire. Ragausiu turkiškus koldūniukus Manti, labai skanu. Gauname didelį meze. Geriame alų. Maniau, sąskaitoje atsiras papildomų eilučių, bet ne, yra tai, ką ir užsakėme. Vakarienė dviems atsieina 1130 TL.

Po vakarienės vaikštome Göreme gatvėmis. Sukame atokesnėmis gatvėmis. Pradedu pastebėti jaukias šio miesto vietas.

Dar viena instagraminė miesto gatvė.

 

Po sočios vakarienės prakratę pilvus, perkame vyno ir vakarojame terasoje. Vakaras nuostabiai šiltas. Diena buvo fantatiškai graži. Visiems rekomenduoju praeiti mūsų šios dienos trasa: Balandžių slėniu - Uçhisar miestas - Baltasis ir Meilės slėniu. 

Rytoj lauks Raudonasis ir Rožinis slėniai.