Kapadokija: Kaymaklı ir Avanos.

2024-10-05, šeštadienis. Kaymaklı ir Avanos.

Vakar lankėme Meskendir slėnį ir Ortahisar 

 

Šiai dienai esu suplanavusi aplankyti Derinkuyu požeminį miestą. Po pusryčių patraukiame į Göreme autobusų stotį. Göreme autobusų stotis - nedidelė aikštelė, bet joje stoja nemažai tarpmiestinių autobusų.

Iki Derinkuyu teks važiuoti su persėdimu Nevşehir mieste. Iš Göreme į Nevşehir autobusai važinėja kas pusvalandį. Autobusų stotelę ir grafikus randame Göreme autobusų stoties pakraštyje. Autobusas išvyksta laiku. Autobuso bilietas vienam žmogui kainuoja 30 TL. 

Nevşehir'e vairuotojas paleidžia stotelėje ir parodo kitoje pusėje esančią stotelę į Derinkuyu. Į Derinkuyu autobusai važiuoja irgi kas pusvalandį. 

Laukiame. Atvyksta dolmušas su užrašu "Big underground city". Klausiu, ar į Derinkuyu, atsako, kad į Kaymaklı. Žinau, kad Derinkuyu požeminis miestas yra gilesnis, o Kaymaklı - platesnis, tačiau mes jokiame dar nesame buvę, tad sėdame į sustojusį dolmušą. Juk koks skirtumas, į kurį važiuoti, kai nei viename nesame nebuvę.  

Autobuso bilietas kainuoja 40 TL vienam keleiviui. Netrukus lipame stotelėje netoli Kaymaklı požeminio miesto.  

Kaip ir tikėjausi, vėlai atvykę, patenkame į tikrą žmonių skruzdėlyną. Prie bilietų kasų neužtrunkame. Bilietas dviems asmenims atsieina 982 TL, taigi, po 13 Eur vienam. 

Po požeminį miestą galima vaikščioti tiek su gidu, tiek savarankiškai. Eisime savarankiškai, tačiau to padaryti praktiškai neįmanoma, nes visada eini kartu su nesibaigiančia minia. Koridoriai siauri ir žemi, ištisai tenka eiti pasilenkus arba net pritupus. 

 

Manoma, kad požeminis miestas buvo įkurtas 4 amžiuje. Jį tufo uolose išskaptavo gyventojai, krikščionys, siekdami pasislėpti nuo priešų. Kapadokijoje skaičiuojama virš 150 požeminių miestų. Kaymaklı yra vienas populiariausių. Požeminiai miestai buvo įrengti su visa būtina išgyventi infrastuktūra.
Matome durų akmenį: tai - judančios akmeninės durys, primenančios malūno girnas, kad užpuolimo atveju besislepiantys gyventojai greitai užblokuotų koridorius. Žinoma, šios durys veikė tik iš vienos pusės.

 

Viduje koridoriais juda nesibaigianti minia, beveik ištisai einama vorele. Turintiems klaustrofobiją, čia tikrai negalima.
Fotografuoti neįmanoma, nes tik atsitiktinai pagauni tuščią, be žmonių, koridorių ar kambarį. Dauguma lankytojų keliauja su gidais, tačiau maršrutai yra sužymėti rodyklėmis, tad drąsiai galima leistis ir savarankiškai. Stengiuosi prisilipinti prie anglakalbių grupių ir išgirstu vieną kitą pasakojimą apie požeminius miestus.
Viduje karšta. Kokia palaima prieiti ventiliacijos šachtą.

Požeminis miestas turėjo beveik visą struktūrą, kaip ir tradicinis miestas: gyvenamieji kambariai, daugybė sandėliavimo zonų, vyno daryklos ir saugyklos, bažnyčia, virtuvė. Požeminiame mieste buvo laikomi ir gyvuliai.

Požeminis Kaymakli miestas skiriasi nuo Derinkuyu tiek savo planu, tiek įkūrimu. Jo praėjimai žemi, siauri ir nuožulnūs. Šiuo metu atkasti keturi aukštai, kuriuos galima apžiūrėti. Patalpos sujungtos viena su kita ilgomis galerijomis ir labirintus primenančiais tuneliais.

 

 Požeminio Kaymakli miesto koridoriai.

Bažnyčia. Jei ne anglakalbę grupę vedžiojęs gidas, kryžiaus turbūt nė nebūčiau pastebėjusi.

 

Nepaisant nesibaigiančios minios, požeminis miestas man patiko, tik labai greitai jį apėjome. Kad nebūtų per greitai, apsukame dar vieną ratą. 

Iš viso požeminiame mieste užtrukome kiek ilgiau, nei valandą. Apima šioks toks nusivylimas, nes tikėjausi veiklos visam pusdieniui. 

 

Grįžtame į Nevşehir. Planavau apžiūrėti Nevşehir pilį, tačiau ją matėme pro dolmušo langą, didelio susidomėjimo ji nesukėlė. Diena karšta, nutariame važiuoti į Göreme. Autobusų stotelėje pamatome, kad netrukus turėtų atvažiuoti autobusas į Avanos. Šauna mintis važiuoti į Avanos, nes šis miestas irgi mano planuose. Autobusas atvyksta laiku. Važiuojame. Autobuso bilietas kainuoja 50 TL vienam.

Išlipdama iš autobuso Avanos mieste, vairuotojo paklausiu, kur bus stotelė į Göreme. Parodo. Tiesiu taikymu patraukiame ieškoti pietų. Pakviečia užeiti energinga moteriškė. Valgome pides, geriame airaną ir şalgam. Labai skanu. Pietūs abiems atsieina 420 Tl.

Paskui pasileidžiame link Raudonosios - Kızılırmak upės. Tai - ilgiausia upė Turkijoje. Kızılırmak upę pereiname kabančiu tiltu. Vienu metu per tiltą eina didelė minia žmonių, tad tiltas siūbuoja į abi puses, neįmanoma išsilaikyti ant kojų. Neatsitraukiu nuo turėklų, apie fotografavimą jau nėra jokios kalbos.

Kitoje upės pusėje perkame ledų, 25 TL. Tai patys pigiausi per visą kelionę valgyti ledai. Göreme jų kaina 200-250 TL.
Ilgai vaikštome paupiu. Medžių pavėsyje maloniai šilta. Upėje maudosi paukščiai.

 

Viduryje upės matosi pailga Paukščių sala.

 Grožiuosi Avanos panorama. 

Šeštadienis - vestuvių diena.

 

Avanos simbolis - kabantis tiltas.

 

Kabančiu tiltu eina minios žmonių. Atrodo, šis tiltas niekuo neypatingas, tačiau atrakcija man labai patinka.

 

Po Kızılırmak upę galima paplaukioti dailiomis gondolomis.

 

 Grįžtame į "savo" pusę. Niekur nesinori trauktis iš medžių pavėsio. 

 

Paskui užsukame į kelias keramikos parduotuves. Avanos garsėja keramikiniais dirbiniais. Būtent Kızılırmak upė visais laikais aprūpino miestą moliu, kuris tapo daugelio gyventojų pragyvenimo šaltiniu. Prisiminimui nusiperku dekoruotą lėkštutę. 

Kai Avanos mieste iki soties atsivaikštome, patraukiame link autobusų stotelės. Autobuso bilietas iš Avanos iki Göreme kainuoja 40 TL vienam. Atvažiuoja nedidelis autobusas, o stotelėje žmonių koks šimtas. Dauguma - kiniečiai. Mums pasiseka įlipti ir net atsisėsti. Važiuojame. Autobusas sausakimšas. Vairuotojas vis su kažkuo kalbasi telefonu. Kažkur sustoja, laukia, bet ir vėl išvažiuoja. Sustoja Çavuşin miestelyje ir liepia daliai stovinčių keleivių išlipti iš autobuso, nes jų paimti atvažiuoja kitas autobusas. Netrukus paaiškėja tikroji to priežastis: kelyje visas transporto priemones stabdo policija.

Grįžę į Göreme, leidžiamės link populiariausios Saulėlydžio aikštelės. Įėjimas į aikštelę mokamas ir atsieina 20 TL vienam, bet vaizdai iš tiesų įspūdingi.

 

Viršuje geriu šviežių apelsinų sulčių, 100 TL. 

Iki saulėlydžio dar toli, tad einu pasivaikščioti ir pasigrožėti žemai likusiais slėniais. 

Saulei sukant mieguos, šešėliai didėja, o uolos - ryškėja. 

Besileidžianti saulė uolas nudažo raudonai. 

Prieš saulėlydį žmonių aikštelėje susirenka gal keli tūkstančiai. Randame laisvą vietą ant šlaito ir ilgam įsitaisome. Saulė leidžiasi už kalnų.

 

Dairausi į prigesintų spalvų Göreme miesto gatves.

 Netrukus Göreme užkloja tamsa.

 

Tolumoje matosi gražiai apšviesto Uçhisar miesto pilis.

 

Sėdime ilgai, stebime veiksmą Göreme gatvėse, dairomės į mieste stūksančiose uolose įsikūrusius viešbučius ir kavines.

 

Kai vaizdas tampa monotonišku, pasileidžiame žemyn. Vakarienės nenorime, vakarojame viešbučio terasoje ant stogo.

 Rytoj lauks Balandžių ir Baltasis slėniai, Uçhisar.