Pasakojimo ankstesnę dalį rasite čia.
2013-10-07. Pirmadienis
Pirmadienio pusdienį praleidę Vatikane, patraukiame prie šv. Angelo pilies.
Šv. Angelo pilis per savo gyvavimo istoriją yra buvusi ir mauzoliejumi, ir bastionu, ir kalėjimu. XII amžiuje pilis gavo šv. Angelo vardą. Anot legendos, susirinkusiai miniai maldaujant gelbėti miestą nuo maro, pasirodė angelas ir nusileidęs ant pilies viršūnės, įkišo kalaviją į dėklą. Tai buvo dieviškos malonės ženklas. Už tokį stebuklą angelo garbei buvo pastatyta koplytėlė, vėliau - statula. Taip ir prigijo piliai Angelo vardas.
Į pačią pilį neiname, pasidairome po apylinkes.
Dar kartą pažvelgiu į gražiąją gatvę su šv. Petro bazilika, kuria ką tik atėjome iš Vatikano.
Šv. Angelo tiltas.
O šis veikėjas labai tinka prie būsimos kelionės į Neapolį.
Atsimėgavę šv. Angelo pilies vaizdu, sukame nuo pilies į kitą Tiberio pusę vedančiu tiltu, vaikštome juo pirmyn atgal.
Dabartinę pilį - buvusį mauzoliejų - su kairiuoju Tiberio upės krantu jungiantį tiltą 134 m. pastatė imperatorius Adrianas. Tilto turėklus ir statulas sukūrė Berninio mokiniai.
Dar pakrantės, kur ką tik buvom. Net nepagalvojau, kad vertėjo nueiti iki pilies kaimynystėje esančio pastato.
Dar vienai persirengėliai, o pirmasis dera prie ano matyto.
Kulniuojame tiltu tolyn.
Ir štai mes jau beveik kitoje Teverės (Tiberio) pusėje.
Sugrįžę nuo Angelo pilies į "savo" pusę, sukame prie dar vieno objekto: S. Giovanni dei Fiorentini.
Pagaliau randame. Via dei Coronari - senasis piligrimų kelias. Šioje, vienoje iš senųjų gatvių, vedusių į Vatikaną, kadaise veikė rožinių, medalikėlių dirbtuvėlės ir parduotuvėlės.
Dabar čia taip jauku ir gera. Tik pradeda dundėti perkūnas ir kaupiasi leitus.
Vis dar gražuolė Via dei Coronari.
Įdomi dekoracija.
Via dei Coronari gatve einame link Piazza Navona. Šone užmatome kažką gražaus. Sukame link objekto. Pasirodo, kitoje upės pusėje esantis Angelo pilies "kaimynas" - Palazzo di Giustizia.
Bet nusprendžiame nemesti kelio dėl takelio. Greitomis iš toli nufotografuoju "Teisingumo rūmus" - ir atgal link Navona aikštės.
Perkaitusią smegeninę rodė ne vien negebėjimas rasti reikiamos gatvės prie bažnyčios. Einame nuo Palazzo di Giustizia, reikia kirsti gatvelę. Žiūriu, ant šaligatvio prie gatvės žmonių minia stovi. Galvoju, žalio šviesoforo laukia. Tik ko tai ilgai tas šviesoforas neužsidega. Imu dairytis... Pakeliu galvą aukštyn - gi autobusų stotelėje stovim. Jokio šviesoforo nei žymės nėra.
Už poros metrų pereiname gatvę per perėją be jokio šviesoforo ir netrukus ateiname į Piazza Navona.
Antikos miesto anspaudas ryškus Navonos aikštėje, išsaugojusiose imperatoriaus Domicijano pastatyto stadiono formą. Aikštėje yra Bernini projektuotas „Upių“ fontanas - Fontana dei Fiumi.
Bet pirmiausiai prieiname prie mažesnio fontano.
Aikštė ir Bernini "Upių" fontanas.
Aikštė pakankamai ilga ir šiaura. Joje minios žmonių, vyksta veiksmas: muzikuojama, piešiama, pardavinėjama, šurmuliuoja kavinės, pilna šeimų su vaikais, daug turistų ir šiaip žioplinėtojų.
"Upių" fontanas.
Žmonių prie jo labai daug, todėl sunku nufotografuoti be jokio veido.
Kiek pasidžiaugiame fontamu ir sukame link Panteono. Navonos aikštėje pastebiu daug nuorodų į lankomus objektus.
Paskutinis žvilgsnis į Navonos aikštę.
Panteonas.
Papuoštos karietos su žirgais prie jo.
Pasiklausome choro giesmių ir sukame link išėjimo.
Kitas mūsų pažinimo objektas - Trevi fontanas. Pakeliui link jo - S. Ignazio di Loyola bažnyčia.
Nebetoli jau.
Kad artėjame prie pat Trevi fontano, išduoda vandens šniokštimas. Dar bandome klausyti, kur tas šniokštimas stipriausias, o kažkas iš praeivių jau moja, kur yra Trevi.
Labai nustebino, kad šis vienas iš Romos simboliu laikomų objektų yra įspraustas į labai mažą erdvę.
Jei atvirai, atėjus į šią aikštę tikrai nebuvo wow jausmo. Buvo pagarba autoriams, sukūrusiems tokį kūrinį. Nes fontanas iš ties didelis, didingas ir nepakartojamas.
Nusiliedžiu prie pat vandens ir apeinu aplink visą fontaną.
Monetos į fontaną nemetu, nemėgstu teršti aplinkos. Nors kaip vėliau sužinojau, galėjau drąsiai šiukšlinti, nes visi iš šio fontano išgraibyti pinigėliai nukeliauja labdaros organizacijai.
Aš mielai pasigrožiu fontanu.
O žmonių štai tiek.
Kad ir kokia minia ir stumdymasis čia, bet išbūname ilgai. Pasėdime ir pavaikštome. Apeiname tiek viršumi, tiek apačia.
Apylinkės.
Patrauksime į Piazza Barberini su Bernini fontanu Fonatana del Tritone.
Išeiname į plačią ir judrią Via dei Tritone gatvę. Eiti čia labai nepatinka, nes mažiausiai noriu girdėti nenustojamai lekiančių mašinų triukšmą. Ateiname iki didelės žiedinės sankryžos, kur stovi Tritono fontanas. O bet tačiau šis Bernini kūrinys aptvertas nepermatoma didžiule tvora. Turbūt remontas. Nusivylimas, nes nieko nepešus vėl teks eiti nemalonia gatve.
Patraukiame prie dar vieno objekto - Ispanijos laiptų.
Norime kuo greičiau trauktis iš triukšmingos gatvės. Artimiausia gatvelė - Via Sistina. Žinau, kad verta praeiti šia gatve. Bet pagal žemėlapį ji turi išvesti į ispaniškųjų laiptų viršų. Aš susidariusi išankstinę nuomonę, kad laiptų grožis atsiskleidžia tik tada, jei lipi jais į viršų. Tad kenčiame triukšmą ir leidžiamės iki Via due Marcelli.
Mažumėlė ėjimo ir mes jau prie Piazza Mignalelli ir ispaniškųjų laiptų.
Dunda griaustinis, pradeda lyti.
Žmonės šitame mieste tuokiasi ir pirmadienį.
Vaizdas į aikštę prie laiptų - Ispanijos aikštę.
Kaip kažkas ir rašė, Ispanijos laiptai iš tiesų yra be gėlių. Jie man įspūdžio visai nepalieka.
Be to dar pradeda dideliais lašais lyti lietus. Traukiu skėtį, ir fotografuoju, Skėtis maskatuoja, nepataikau fotoaparato į dėklą, ant jo lyja. Negana to, dar į akis lenda rožių pardavėjas. Aš jam gal 3 kartus sakau "ne". O tas vis tiek lenda ir dar prieš pat akis atsistoja. Kad užblioviau tai užblioviau ant įkyraus pardavėjo, net pačiai gėda pasidarė. Užtat pardavėjas pasišalino, o aš Ispanijos laiptais lipu vis dar pikta ir nusivylusi.
Kad ir lyja, atsisuku nufotografuoti vaizdo laiptų apačioje. Spalvotų skėčių jūra labai žavi.
Apačioje žmonės apžiūrinėja ir fotografuoja dar vieną Bernini šedevrą - fontaną La Barcaccia.
Užlipame ispaniškaisiais laiptais, lietus pereina į liūtį. Bėgame link Trinita dei Monti bažnyčios, nes matome, kad virš laiptų į ją yra stogelis.
Netrukus lyja ohoho kaip, dar ir perkūnija nenutyla. Ant laiptų susirenka minia žmonių.
Roma nuo Trinita dei Monti bažnyčios laiptų.
Geram pusvalandžiui čia mus įkalina liūtis. Ir erzina, ir juokina skėčių bei apsiaustų pardavėjai, ant laiptų nuo stogelio ima bėgti vanduo, atviromis basutėmis pasirėdę kojos ledinės, visą kūna ima krėsti drebulys.
Vos apstojus lyti, norime sušilti judėdamos, sukame į gatvę. Žinau, koks bus kitas pažinimo taškas. Bet į jį eiti nusprendžiu kitu keliu nei planavau. Nes pamatau, kad pro Marijos Mediči vilą eina visai jauki gatvė, kuri pagal žemėlapį mus turi išvesti į Piazza Popolo.
Marijos Mediči vila ir turbūt šioje kelionėje pirmieji vešlūs ir gausūs žiedai.
Gatvėje didžiulės balos. Laimei automobiliai važinėja labai padoriai, nieks neaptaško. Žmonių čia vienas kitas.
Dešinėje pusėje M. Mediči vilos tvora, kairėje - puiki Romos panorama.
Beje, kas domisi, galima užeiti į Marijos Mediči vilą ir sodus. Įėjimas mokamas.
O mes nuprendžiame, kad gal laikas stoti prie tvoros, traukti indelį su sumuštiniais ir papietauti (ar pavakariauti).
Romos panorama.
Einame tolyn. M. Mediči vilos pastatai.
Ilgokai ėjome nuo M. Medici vilos iki pasirodė pirmieji mūsų tikslo vaizdai. O ir oras pasitaisė, saulutė išlindo.
Fotografijoms saulė - ne draugė. Bet akiai vaizdas labai gražus: medžiuose spindi lašai, aplinka pilna sodrių spalvų, o ir kvepia.
Mediči vilos pusėje - parkelis.
Pagaliau kelias ima žemėti, pasirodo vis daugiau aikštės.
Vaizdą tai užstoja medžiai, tai jis vėl pasirodo.
Esu be galo patenkinta, kad ėjome šiuo keliu. Nes nuo jo man buvo patys gražiausia Piazza Popolo vaizdai.
Nusileidome nuo kalniuko. Piazza Popolo ir jos dvynės bažnyčios.
Piazza Popolo - Tautos aikštė - įrengta praėjusio šimtmečio pradžioje.
Aikštė pribloškia savo dydžiu.
Giovannos "pasivaikščiojimuose" randu įdomią versiją, neva nesutariama dėl aikštės pavadinimo kilmės. Viena iš versijų, kad aikštės vardas kilo nuo čia augusio didžiulio topolio (lot. populus), ant kurio buvo kariami nusikaltėliai. Tikrai sunku patikėti, kad ši aikštė turi tokią šiurpią praeitį. Tačiau mirties bausmė, tik ne pakariant, o užmušant į galvą, čia paskutinį kartą buvo įvykdyta 1826 m.
Porta del Popolo arba Porta Flaminia - vieni iš nedaugelio išlikusių tikrų senųjų miesto vartų. Gaila, neturėjome jėgų pažiūrėti jų iš kitos pusės.
Viduryje aikštės esančio fontano fragmentas.
Plačios simetriškos aikštės centre stovi 23 metrų aukščio obeliskas. Jis į Romą atvežtas imperatoriaus Augusto laikais ir XVI amžiuje čia pastatytas.
Piazza del Popolo bažnyčios dvynės pastatytos popiežiaus Aleksandro VII pageidavimu. Kairėje - S. Maria in Montesanto (1679 m.), dar vadinama Menininkų bažnyčia, dešinėje - S. Maria dei Miracoli (1681 m.).
S. Maria in Montesanto arba dar vadinama Chiesa degli Artisti.
Paskutinis žvilgsnis į taip maloniai nustebinusią aikštę.
Sukame Via di Ripetta gatve. Jau laikomės krypties link namų. Pakeliui aplankysime dar tikrai nemažai. Todėl ir Via Ripetta renkamės tik tam, kad žemėlapyje joje kažkas pažymėta.
Seniai ne tik valgėm, bet ir tualete buvom. Einam į kavinę ir prašomės į tualetą. Neima pinigų ir įleidžia į jaukų ir švarų tualetą.
Via di Ripetta.
Pasiekiame Augusto namą.
Link Rocco bažnyčios.
Ir pati bažnyčia.
Šalia - šiuolaikinio meno centras Ara Pacis su aikšte ir fontaniukais. Labai jauki vieta. Truputį pastovime ir pasigrožime ir vėl leidžiamės į kelią. Link seno, bet naujai išvysto ir labai maloniai netikėto atradimo.
Taigi, sukame link viešbučio. Kertame judrią gatvę Via dei Corso ir patenkame į Via Condotti. Via Condotti nuo seno garsėja kaip prabangių parduotuvių vieta. Vaikštančių ja daug. Bet mane domina ne parduotuvės, o gatvės gale šmėžuojanti Trinita della Monti.
Šįkart bažnyčios ir ispaniškųjų laiptų vaizdas man labai patinka.
Įmesiu dar kokį kadrą ir su parduotuvėmis. Fotkinau bet ką, tiesiog pliaukštelėjau net nežiūrėdama, bele sienos gražios. O žiūriu, visai prabangiai pataikiau.
Su kiekvienu žingsniu vaizdas į Ispanijos laiptus ir virš jų esančią bažnyčią tik gražėja. O ir saulutė, visai kitos spalvos, kitos nuotaikos.
Todėl visiems rekomenduoju iki šios vietos ateiti per Via Condotti gatvę.
Vėl Ispanijos aikštė, tik dabar jau saulės spindulių apšviesta.
Vaizdas į Bernini La Barcaccia fantastiškas. Fontanas atrodo paprastas, bet man jis mielesnis už Trevi.
Vaizdas į Ispanijos laiptus ir Trinita della Monti iš čia dieviškas. Įsimylėjau šią vietą. Todėl ir rašiau ankščiau, kad Ispanijos laiptai man buvo meilė iš antro žvilgsnio.
Stovime prie fontano ir grožimės. Eina pro šalį Pavarotti išvaizdos kostiumuotas vyrukas su portfeliu, priėjo prie fontano, pasilenkęs atsigėrė iš fontano skylės tekančio vandens ir nuėjo sau laimingas.
Lipame ispaniškais laiptais aukštyn. Dar nufotografuoju Maria Medici vilą.
Nuo Trinita dei Monti bažnyčios sukame Via Sistina gatve. Gatvė graži. Žymi ji tuo, kad čia yra gyvenę ar apsistoję nemažai garsių žmonių. Verta atkreipti dėmesį į lenteles prie namų, kas kur gyveno ar buvo apsistojęs. Pvz., H.K. Andersenas, Gogolis.
Mes pastebime apelsinų medį su vaisiais
Vėl sukame pro remontuojamaą Tritono fontaną. Einame link Respublikos aikštės.
Ateiname į Respublikos aikštę.
Dabartinė Respublikos aikštė užima antikinės aikštės Esedra vietą.
1566 m. Mikelandželo pastatyta Santa Maria degli Angeli bažnyčia ir vienas iš vėliausių Romos perlų - Naujadžių fontanas.
Aikštė didelė, ja skrieja automobiliai.
Aikštę gaubia du simetriški pastatai.
Kaupiasi lietus, skubame į šv.Angelų Marijos bažnyčią.
Įdomios detalės.
Bažnyčios vidus skiriasi nuo daugumos matytų Romos bažnyčių. Tačiau ji gana didelė, kaip ir dauguma šio miesto bažnyčių.
Lietus viduje pralaiko gal 15 minučių. Turime laiko išsižiūrėti, kur eisime toliau. Aptariame, kad reikia būtinai aplankyti netoli mūsų viešbučio esančią Santa Maria Maggiore bažnyčią. Ir dar tą didelę, esančią ant Eskvilino kalvos. Imu žiūrėti kelio iki abiejų bažnyčių ir staiga suprantu, kad Eskvilino bažnyčia, kurią kas vakarą praeidavome tamsoje ir Santa Maria Maggiore - tai viena ir ta pati...
Ok, pasileidžiame link jos. Prie teatro vėl užklumpa lietus. Stovime po statybininkų pastoliais.
S. Maria Maggiore nuo Eskvilino aikštės.
Santa Maria Maggiore - ketvirta pagal dydį Romos bažnyčia. Didžiausia iš visų Marijai pašvęstų ir pradinę formą išlaikiusių bažnyčių.
Ir vaizdas nuo Piazza Maria Maggiore pusės.
Išbūname netrumpai. Klausome mišių ir choro giedojimo ir galvojame, ką veiksime toliau. Skaičiau, kad Romoje naktį gražiausiai apšviesti yra Ispanijos laiptai ir Trevi fontanas. Ispanijos laiptai tolokai. O iki Trevi gal ir rasiu kelią naktyje. Išeiname jau prietemoje.
Einame Via Augostino Depretris gatve. Prieiname aikštę Vinimalyje.
Ir čia puikuojasi Romos vilkė.
Dar vienas objektas, ką norėjau pamatyti šiame kelyje, tai Quatro fontane.
Fontanai yra išdėstyti ant keturių sankryžose esančių pastatų kampų. Labai neįprasta ir gražu. Mėgautis trukdo nebent minios. Nes per vidurį gatve važinėja automobiliai. Kad visus apžiūrėtumei, turi vis pereiti gatvę. Šaligatviai siauri, vaikšto žmonės. Bet buvo verta pamatyti.
Mano keli nevykę kadrai.
Prabėgomis apžvelgę 4 fontanus, skubame Via dei Quirinale gatve. Plati bet tamsi ir gana tuščia gatvė veda žemyn. Žiūrint į žemėlapį, atstumai Romoje atrodo nedideli. Jie dažnai atrodo nedideli, kai žiūri į objektą. Bet kai reikia tą atstumą nueiti kalnais pakalnėmis, kelias prailgėja. Romai tikrai reikia stiprių kojų.
Net nežinau, kiek laiko ėjome iki Kvirinalio, bet galiausiai pasiekiame skendintį tamsoje, tik keli objektai apšviesti.
Didelė aikštė. Iš vienos pusės labai dideli Kvirinalio rūmai. Piazza dei Cavalli aikštės viduryje - obeliskas su antikinėmis žirgų tramdytojų figūromis.
Labai norėtųsi čia ateiti dieną. Suprantame, kad dviejų dienų Romoje - tikrai per mažai. Dar tiek daug liko nematyta, o rytoj iš pat ryto jau teks išvažiuoti į kitą vietą.
Kvirinalio aikštė gana tamsi, kraštais slankioja jaunimas. Patamsyje pasimetu, kur sukti link Trevi fontano. Nusileidžiu savo išdidumui viską rasti pati ir klausiu netoliese esančių policininkų. Parodo. Leidžiamės žemyn, Kvirinalio rūmai lieka aukštai. Vėliau vėl du keliai. Vėl negaištu laiko, klausiu budinčio policininko. Jų čia labai daug. Reguliuoja vis eismą išsukantiems iš mažų gatvelių ir kiemų. Parodo, einam ten, kur reikia.
Trevi aikštėje be proto daug žmonių. Esame mirtinai pavargę. Be to laukia daiktų dėjimasis. Pabūname čia kelias minutes. Apšviestas Trevi fontanas man gražesnis nei dieną. Vandens šniokštimas taip migdančiai veikia... Ateina nuovargis. Tad netrukus sukame Lavatore, Scuderie, Giardini gatvėmis aukštyn į kalną. Vėl pro Keturių fontanų fontaną, bet šįkart jau nebegražu ten, tikslas - kuo greičiau pasiekti viešbutį.
Einame labai ilgai - dar kartą kartoju - Roma yra didelė.
Namuose teįstengiu tik nusiprausti kojas.
Daiktų dėjimasis. Lagamino lopymo baigimas. Ištuštiname lietuviško brendžio likučius ir griūname miegoti.
Šiomis nuotraukomis atsisveikinu su pirmuoju šios kelionės etapu - Roma.
Pasakojimo tęsinį skaitykite čia.
