Atėnai.

 2023-10-17, antradienis. Atėnai. 

Vakar keliavome Meteorų uolų takais.

 

Nors į autobusų stotį nueiname sausos, bet netrukus pradeda lyti. Atostogos Graikijoje baigėsi ir pamažu judėsime namų link. Visos kelionės metu oras buvo fantastiškas, gal kiek per karštas, bet be lietaus. Šiandien lyja, kad nebūtų gaila palikti Kalambakos. 

 

Į Kalambaką atvykome traukiniu, tačiau traukinys į Atėnus grįžta tik vėlai vakare. Rytoj ryte mūsų laukia skrydis ir nesinori stresuoti dėl vėlyvo traukinio reiso, tad nutariame į Atėnus grįžti ryte išvažiuojančiu autobusu. 

Autobusų bilietus perku internetu svetainėje  ktel-trikala.gr   iki kelionės likus kelioms savaitėms. Dar namuose įsidedu spausdintus popierinius bilietus. Atėjusi į Kalambakos autobusų stotį, pasvarstau, ar nereikia mano turimų bilietų iškeisti į specialius bilietus? Tačiau lyja, į stoties pastatą eiti patingiu.
Autobusas atvažiuoja laiku. Konduktorei parodome internetu pirktus bilietus ir judame į Trikalą, kur miesto pakraštyje esančiame terminale persėsime į į Atėnus vežantį autobusą. 

Trikalos autobusų stoties terminale turime daugiau nei valandą laiko persėdimui. Tiek laiko užtenka ramiai išgerti kavos. 

Įdomu buvo stebėti, kaip Trikalos autobusus aptarnauja nemaža komanda. Bilietus tikrina ir parduoda konduktorius, dar vienas žmogus sudeda bagažą, o vairuotojas tik vairuoja. 

Trikalos autobusų stotyje išsikeičiu mūsų turimus namuose spausdintus bilietus į specialius. Taip ir nesupratau, ar tai privaloma padaryti, nes priėjusi kasininkės paklausti informacijos ir parodžiusi mūsų turimus spausdintus popierius, iš jos sulaukiu atspausdintų naujų. 

Į Atėnus pajudame laiku. Kelionė truks virš 4 valandų, tačiau pro langą skriejantys vaizdai yra labai gražūs. Tai žiūrime į aukštus kalnus, tai į balkšvus medvilnės laukus, tai į alyvmedžių giraites, galiausiai įriedame į vaizdingos įlankos pakrantę.

Vairuotojas stoja poilsiui pakelės kavinėje ir visi autobuso keleiviai išsisklaido, kas kavos, kas - užkąsti, kas - kojų pramankštinti. 

Kelionė į Atėnus neprailgsta ir yra patogi bei maloni. 

Iš autobuso išipame Liosion autobusų stoties terminale. Padarėme klaidą iš autobuso neišlipę Kato Patisia stotelėje ir dabar iki šio pavadinimo metro stotelės teks gabaliuką grįžti atgal. Nieko nedarysi, o ir mūsų lagaminai autobuso bagažinėje yra sudėti į "Atėnų" skyrių.
Liosion autobusų stoties terminalas nėra didelis, bet autobusų aikštelės įrengtos labai tankiai, tad atrodo painokai. Net nesidomiu, kaip šioje stotyje reiktų susirasti reikiamą autobusą, nes mes tik užeiname į tualetą ir pasileisime link metro stotelės. 

Kato Patisia metro stotyje savitarnos aparate perkame vienkartinį metro bilietą, kuris suaugusiam kainuoja 1,20 euro ir galioja 90 minučių. Taip rytdienai nusiperkame oro uosto autobuso bilietą, kainuojantį 5,50 euro vienam.  

Metro važiuojame su persėdimais ir lipame mums jau labai gerai pažįstamoje stotelėje "Akropolis". Kelias minutes einame gatvėmis  ir netrukus įžengiame į savo naujų laikinų namų kiemą.

Greitomis apžiūrime naują nakvynės vietą. Kadangi Atėnuose nakvosime tik vieną naktį, daiktai lieka gulėti lagaminuose, o pačios išskubame į miestą.

Mūsų tylioji Scholiou gatvelė ir kambario langelis, žvelgiantis į spalvotą graffiti ant sienos.

Ateiname prie Katedros, kuri yra už poros minučių nuo mūsų laikų namų.

 
Paskui be jokio plano ir tikslo vaikštome po Atėnus, žvalgomės į parduotuves.

Ateiname į Monastiraki aikštę, kuri visada yra pilna žmonių. Atėnuose nebuvau tik kelias dienas, o atrodo, tarsi juos matyčiau pirmą kartą. Ir šįkart Atėnai man patinka kur kas labiau.

Monastiraki aikštė, kaip visada, yra pilna žmonių ir šurmuliuojanti. 

 

Kitoje aikštės pusėje matome buvusią mečetę ir Akropolio kalvą.

Šalia buvusios mečetės stovi Adriano biblioteka. Jos lankymas įeina į Akropolio kompleksinio bilieto kainą, tačiau kažkodėl šio taško taip ir neaplankėme. Dabar irgi į Adriano biblioteką pažiūrėsime tik iš šalies.

Vėl vaikštome gatvėmis. Turistinės gatvės yra pilnos turistams skirtų parduotuvių. 

Atėnuose pilna meno galerijų.

Traukiame jau gerai žinomomis gatvėmis. Užsuku pasidairyti po Instagramerių mėgiamos kavinės kiemelį.

Netoli Atola Stoja sėdame vakarieniauti. Po vakarienės vėl vaikštome gatvėmis.

Gatvės atveda į Monastiraki aikštę.

Paskui patraukiame ilsėtis, juk rytoj anksti keltis.

2023-10-18, trečiadienis. Kelionė į namus.

Nuo Scholiou gatvelės iki Syntagma aikštės einame pėsčiomis. Ankstų rytą Atėnų gatvės yra visiškai tuščios, praeina vienas kitas praeivis. 

Į oro uostą išvykstame nuo Syntagma aikštės pakraštyje esančios oro uosto autobuso stotelės. Autobusas X95 iki oro uosto važiuoja nepilną valandą. Vienkartinius autobuso bilietus nusipirkome vakar metro stotyje, tad šiandien belieka autobuse juos priglausti prie skaitytuvo.
Kadangi keliaujame tik su rankiniu bagažu, patikros procedūras oro uoste praeiname labai greitai ir turime marias laiko. Veikti nelabai yra ką, bet skrydį kažkaip sulaukiame.

Atėnus paliekame pridengtus lengvų debesų.

Vilnius pasitinka lietų keičiančia saule ir atvirkščiai.

Kelionė buvo gera. Graikija nebuvo ta šalis, o Atėnai - tas miestas, kuriuos įsimylėjau, tačiau ir neatbaidė. Įsimintiniausios kelionės vietos buvo Meteora ir Aegina sala. Iš Meteoros pasiėmiau viską, o į Saronikų salas kažkada dar nuvyksiu. Taigi, iki pasimatymo, Graikija.

Meteorų uolos.

2023-10-16, pirmadienis. Meteorų uolos.

Vakar aplankyti Meteorų vienuolynai: Rousanou, Varlaam, Megalo Meteoron.

Iš pat ryto pro langą juoduoja tamsūs lietaus debesys. Oro prognozės šiai dienai rodo lietų, laimei, ne ištisą. Smarkesnį lietų prognozuoja ryte ir po pietų. Aš suplanavau žygį kalnuose, bet dėl lietaus jo teks atsisakyti. Tik neįsivaizduoju, ką reiks veikti. Vienuolynai, lyg tyčia, beveik visi aplankyti.
Kol ruošiamės, iš didelio debesies nukrapnoja tik mažas lietutis. Nutariame autobusu važiuoti iki Megalo Meteoron vienuolyno, o tada žiūrėti, kaip tą dieną pakreipti.
Einame į Kalambakos autobusų stotį, kurioje nusiperkame du bilietus iki Megalo Meteoron. Bilietas suaugusiam kainuoja 1,60 Eur.
Informaciją apie Trikalos, kuri aptarnauja ir Kalambaką bei Kastraki, autobusus galima rasti čia: ktel-trikala.gr  .
Kalambakos autobusų stotis nėra mums įprasta stotis. Stoties pastatas stovi K. Oikonomou ir Averof gatvių sankirtoje, o autobusas sustoja prie stoties pastato ant Averof gatvės grindinio geltona A raide pažymėtoje vietoje.    

Kalambaka nuo autobusų stoties:

Autobusas atvyksta laiku. Kai keleiviai sulipa, iškart ir pajudame. Bilietus tikrina ir, esant reikalui, parduoda konduktorė, vairuotojas tik vairuoja. Autobusas prie stotelės ženklų sustoja poroje Kalambakos vietų, keliose vietose Kastraki kaime. Sulipus keleiviams, riedame iki Megalo Meteoron vienuolyno. Prie vienuolynų autobusų stotelės ženklo nepastebėjau, reikia ieškoti Trikala autobuso su užrašu Kalambaka.
Išlipame, o autobusas važiuos link šv. Stepono vienuolyno. Angliškai kalbanti konduktorė visus perspėja, kad šiandien, pirmadienį, šv. Stepono vienuolynas nedirba.   
Prie Megalo Meteoron, panašu, net nelyta. Danguje pilkuoja debesų draiskalai. Kaip gaila, kad šį vienuolyną aplankėme vakar, nes šiandien tam būtų tokia gera proga. Už klaidas mokame dvigubai, t.y. nutariame, kad reikia užeiti į tualetą ir dar kartą kilsime Megalo Meteoron vienuolyno laiptais. Nepigūs tie mūsų tualetai.

Nors dar tik ketvirtis po 9 valandos, bet į Megalo Meteoron vienuolyną jau lipa su turistiniais autobusais atvažiavę lankytojai.

Pasigrožime Meteorų uolomis ir vaizdinguoju Varlaam vienuolynu.

 

Megalo Meteoron vienuolyno prieigose stovi nedidelė koplytėlė. Šioje koplytėlėje galima palikti Aukščiausiajam užrašytus savo prašymus. Vakar mačiau juos rašant daugybę skirtingo amžiaus ir lyčių žmonių.

 

Laiptais kylame aukštyn. Jais lipame jau antrąkart, tad galbūt šiandien pavyks pagalvoti ir apie nuodėmes. 

 

Keliomis mažomis nuodėmėmis atsikratome nebent mindamos paskutinius laiptelius, nes ties pirmaisiais vėl prikausto Meteorų uolų panorama. Vis stoju ir stoju grožėtis. Lengvi debesys dengia saulę, o minkšta šviesa apylinkių vaizdą paverčia visiškai kitokiu, nei matėme vakar.

 

Į patį vienuolyną antrą kartą neiname, kiemeliais patraukiame tiesiai į tualetą.

Paskaui greitomis apžiūrime apylinkes. Prieš akis - žemai likęs Kastraki kaimas.

Megalo Meteoron vienuolyne neužsibūname. Kai išeiname iš vienuolyno, dangus beveik išsigiedrija, tad nėra ko svarstyti apie šios dienos planus, eisime į žygį. 

Kelias minutes užtrunkame, kol susirandame iš anksto suplanuotos trasos pradžią. Matant aplink užtvertas metalines tvoras, neramu, kad nuo jų teks apsisukti ir grįžti, kaip kad nutiko pirmąją žygio po Meteorus dieną. Tačiau mus aplenkia ir dideliu greičiu nueina jaunimo pora, taigi, išdrąsėjame ir pasileidžiame nuo pagrindinio kelio prasidedančiu taku. 

Kažkur atsisukame pamojuoti Megalo Meteoron vienuolynui.

Pamojame ir vakar lankytam Varlaam.

 

Takelis ryškus, eiti lengva.

Šios dienos trasą susidėliojau pagal Alltrails žygeivių patirtį. Norėjosi nesunkaus, bet gražaus pasivaikščiojimo. Ar taip ir bus, įsitikinsime. Kol kas seku maps.me žemėlapyje pažymėtu E4 taku.
Netrukus pasirodo nedidelės, bet neįprastos faktūros uolos.

Tos pačios uolos iš skirtingų vietų atrodo vis kitaip.

Šis takas - visiškas pabėgimas nuo vienuolynus lankančios minios. 

 

Žemėlapyje pažymėta vaizdinga vieta. Sukame nuo trasos ir einame patikrinti.

Už uolos matome žemai esantį slėnį.

Kitoje pusėje - keistai burbuliuotos uolos.

Grįžusios į pagrindinę trasą, randame besiilsintį šunelį. Šįkart mes šuns nesudominome, tad ramiai trepsime tolyn.

Uolos, atrodo, tai susitinka, tai išsiskiria.

E4 takas.

 

Pamatau nuo trasos atsišakojantį takelį, kuris žemėlapyje nepažymėtas. Reikia patikrinti ir jį.

Nusukus nuo trasos, nustebina vaizdingas tarpeklis. Uolos čia yra kur kas retesnės ir žemesnės, nei tos, ant kurių stovi vienuolynai. Besiruošdama kelionei, svarsčiau, ar jas verta įtraukti į planą, ar nenuvils po didžiųjų Meteorų uolų. Bet šios dienos trasa kaip tik labai maloniai stebina ir suteikia daug džiaugsmo.

Priešingoje pusėje regiu apžvalgos aikštelę su paminklu, kurioje vaikšto žmonės. Už aikštelės kyla žalias kalnas.

Einame takeliu tolyn. Jis labai džiugina.

Bevardėje apžvalgos aikštelėje matome siaurą, dviejų uolų įrėmintą panoramą. Tuomet dar nežinojau, kad viena jų vėliau mums atskleis netikėtumą.

Sugrįžtame į trasą. Ant takelio guli šuo. Iš pradžių pamanėme, kad tai tas pats šuo, kuris mus lydėjo į šv. Stepono vienuolyną, bet arčiau priėję pastebime, kad čia kitas šuo. Pastarojo mes taip pat nesudominame.
Šios dienos maršrutas yra toks paprastas, bet kartu ir nepaprastas.

Leidžiamės į slėnį. Sutinkame į viršų kylančią nedidelę organizuotą grupę. Vis tik šia trasa yra vaikštoma. Tik man labiau patinka mano maršruto pasirinkimas, nes einame žemyn, o einant priešinga kryptimi, tektų gerokai paprakaituoti lipant į viršų. Tiesa, už tai lauktų puiki dovana: Varlaam ir Megalo Meteoron vienuolynai, dėl kurių pasistengti verta. 

Nuo tako dairausi į uolą, kurią mačiau nuo apžvalgos aikštelės.

Prieiname aikštelę, kurioje pirmai klegėjo žmonės. Jos pakraštyje stovi paminklas Papathymios Vlahavas, šio krašto kovotojui su Osmanų imperijos pašomis. 

Dimitrios uolos, į kurią dairėmės nuo apžvalgos aikštelės ir kurią neseniai praėjome, šlaite stovi Ypanatis (kitur randu užvardintą Ypapantis) vienuolynas. Iš kitos pusės net neįtartumei, kad jis egzistuoja.

Pasidairome aplinkui. E4 takas veda tolyn, į tas žalias kalvas. Galima būtų pasileisti iki Metochi Ieras Mones Barlaam bažnyčios, tačiau neramu, kad užeis lietus. O ir vaizdų ypatingų nesitikime pamatyti.

Aikštelės pakraštyje stovi kryžius. 

 

Pasižvalgome į dangų. Lietaus kol kas nematyti, tad traukiame mūsų pasirinkta trasa tolyn.

Sukame keliu palei Dimitrios uolą. Ypanatis vienuolynas lieka aukštai virš mūsų. Vienuolynas visuomenei yra uždaras, tačiau, matyti, kad veikiantis ir modernus.

 

Praėję pro Dimitrios uolas, įsukame į mišką. Miškas niekuo neypatingas, bet gerai vėsina nuo vis labiau kaistančios saulės.

Dabar mūsų trasa suka link Kastraki kaimo.
Miško properšose galvą keliame į uolas, nuo kurių neseniai dairėmės į apylinkes.

Kai kur tenka praeiti vos čiulenančius upelius.

Kažkur kelią pastoja ožkų banda, tačiau piemuo su tuntu aviganių šunų netrunka ožkas ir ožius mums patraukti iš kelio.

Miškas retėja, tad pasigrožime plačiu slėniu.

Artėjame prie Kastraki kaimo. Kažkur tenka praeiti nedideliu tarpu tarp aukštų uolų. Tos iš abiejų pusių stovinčios milžiniškos uolos net slegia.

Atsisuku atgalios. Štai tuo tarpeliu tarp uolų ką tik praėjome.

Kastraki vis labiau artėja. Panorama labai graži, esu patenkinta, kad pasirinkau šią trasą. Tik kad ji pasirodė trumpoka.

Nutariame aplankyti netoliese esantį ir anas dienas iš tolo matytą Agios Nikolaos Anapafsas vienuolyną.

Nors Agios Nikolaos Anapafsas vienuolynas stovi už visus kitus žemiausiai, tačiau užlipti į jį yra sunkoka. Štai čia jau pagalvojau apie nuodėmes.

 

Nėra žinoma tiksli data, kada buvo pastatytas Agios Nikolaos Anapafsas vienuolynas. Pagal bažnyčioje rastas freskas, manoma, kad jo statyba turėjo vykti 14 amžiuje, kaip ir visų kitų mūsų Meteoruose lankytų vienuolynų. Šio vienuolyno istotija taip pat panašį į kitų. Mane nustebina faktas, kad nuo 1982 metų vienuolynas buvo uždarytas, jį Kalampakos kunigai atidarydavo tik vasarą turistams. Tačiau nuo 1997 metų vienuolynas veikia nuolat.

Uola, ant kurios pastatytas Agios Nikolaos Anapafsas vienuolynas, yra pakankamai siaura, tad vienuolynui plėstis nebuvo kur, beliko jį didinti į viršų.

 

Nuo vienuolyno prieigų atsiveria gražūs vaizdai į apylinkes. Dar kartą pasigrožime vakar mūsų lankytu Rousanou vienuolynu.

Kastraki kaimas.

Agios Nikolaos Anapafsas vienuolyno vardo kilmė kildinama nuo jo įkūrėjo. Tačiau kita nuomone, pavadinimas yra kilęs nuo vienuolyno vietos, nes jis suteikia fizinį ir protinį poilsį, atgaivą ir ramybę visiems: vienuoliams, lankytojams ir nuolankiesiems vienuolyno piligrimams.

Nors Agios Nikolaos Anapafsas vienuolynas yra mažiausias, tačiau Dievui artimiausias ir jame pajuntu atgaivą. Nėra čia prabangos, tik kukli ir labai jauki bažnytėlė, iš virtuvės sklindantis naminio verdamo maisto kvapas ir tyla bei ramybė.

Laiptais kylame į viršutinį kiemą. Aplinkui - Meteorų uolos.

 

Platus, jau ne kartą iš skirtingų vietų matytas slėnis.

 

Čia taip gera ir gražu, bet jau viską apžiūrėjome, laikas į kelią.

 

Besileisdamos žemyn, vienuolyno prieigose prisėdame ir sukertame sumuštinius.
Nusileidę, svarstome, ką veikti toliau. Dienos dar likę nemažai, lietus nelyja, tad bendrakeleivei pasiūlau paeiti pro uolas vedančiais takais. Apie šiuos takus neturiu jokios informacijos, bet nutariame pabandyti. Jei nepatiks, juk bet kada galima grįžti.

Netoli Agios Nikolaos Anapafsas vienuolyno prasidėjęs takas nėra visai lengvas. Kiek palypėjus aukštyn, matosi ką tik lankytas Agios Nikolaos Anapafsas vienuolynas.

Ant kitų uolų kraštelį parodo Varlaam vienuolynas.

Einame pro senus apsamanojusius medžius.

Medžių pavėsyje ryškiai žydi ciklamenai.

Properšose pasirodo Meteorai.

 

Vėliau takas pradeda statėti, kai kur norisi turėti ilgesnes kojas. Kažkur užmatau užrašą "Meteora trail". Suima nerimas, nes rinkdama informaciją apie Meteorų trasas, skaičiau, kad Meteora trail trasa yra įvardijama kaip sunki. Bandau atsiminti, ar buvo kalbama apie labai sunkias ir pavojingas trasos vietas. Prieš kelionę esu peržiūrėjusi kelias dešimtis įvairių trasų apraymų, tad viskas susipynę, neatrenku, kas prie kurios buvo rašoma. 

Vietomis pasvarstau grįžti, tačiau grįžti taip pat nebus lengva. Tad einame į priekį. Kad ir kaip sunku ir baugu bebūtų, į priekį eiti visada yra geriau.

Netrukus pasiekiame keterą ir persiverčiame į kitą jos pusę.

Prieš akis pamatau uolą - nykštį.

Deja, grožėtis aplinka nelabai yra kada, nes reikia žiūrėti po kojomis. Takas štai toks.

Sparčiai leidžiamės žemyn, uolos kyla virš mūsų. 

 

Kai jau atrodo, kad sunkiąją dalį įveikėme, tenka žemyn nusileisti statoku skardžiumi. 

Ir štai jau galime ramiai atsusikus pasižiūrėti į nueitą kelią, į trikampę uolą kairėje, pro kurią nusileidome, į nedidelį pirštą, kuriuo taip susižavėjau. Visumoje ši baisioji trasa nebuvo kažkokia ypatingai sunki ir neįvaikiama, tačiau leido pasijusti esant kalnuose. Taigi, gavau didelę vyšnią šios kelionės torui, iki didesnės laimės nelabai ko ir bereikia.

 Takeliu trepsime link Kastraki.

 

Paskutinį kartą praeiname jaukiomis Kastraki gatvėmis.

 

Paskutinis žvilgsnis į Kastraki. 

 

Išėję į Kastraki miestelio, traukiame link Kalambakos. Kalambakoje užeiname į taverną Yamas. Valgysime kalmarų žiedus. Šiandien vakarienė yra dieviškai skani, tad šiems kailiukams pasisekė mažiau.

Vakare laukia lagaminų pakavimas.

Rytoj laukia Atėnai.