2021 m. spalio 10 d., sekmadienis

200 km su Vilniumi: Užusienis - Paneriai.

 2021-10-10. Sekmadienis. 200 km su Vilniumi: Užusienis - Paneriai. 

Praeitą kartą ėjau Rasos - Liepkalnis - Naujininkai - Užusienis.




Šiandien planavau tvarkytis namuose ir pietums ruošti midijas, bet mano planus dar vakar pakeitė sugedęs autobusas. Teko greituoju būdu organizuotis nakvynę Vilniuje, o sekmadienio midijas iškeisti į buvimą gamtoje.

Nakvojau šalia stoties esančiame viešbutyje "Panorama".  Vakar Panerių erozinio kalvyno kalvų nukankinta anksti užmigau, todėl šią dieną pradedu labai anksti. Vos nubudusi, prilimpu prie lango ir stebiu Vilniuje bundančią dieną. 








Nors "Panoramoje" galima užsisakyti puikius pusryčius, bet jie man kiek vėloki, tad patraukiu į McDonalds. Lengvai užkrimtusi ir gavusi būtiną dozę kavos, einu į miesto autobuso stotelę. Važiuosiu ten, kur vakar baigiau savo taką aplink Vilnių - į Užusienį. 

"Einšteino" gimimas. 



Iš pat ryto prie stoties vyksta gyvenimas, tad apsidžiaugiu laiku sulaukusi savo autobuso ir pajudėjusi. 

Lipu jau pažįstamoje Užusienio autobusų stotelėje ir nuskubu gatve link tako aplink Vilnių. 



Užusienio gyvenvietės susiformavimo pradžia siekia 16 amžių, kuomet LDK buvo vykdoma Valakų reforma. Vykdant reformą, dėl natūralių kliūčių ne visada pavykdavo suformuoti taisyklingą valaką. Už kaimui skirtų valakų ribų likusi žemė buvo vadinama užusieniais, o ją dažniausiai apdirbdavo turtingesnės valstiečių šeimos. 

Ankstų sekmadienio rytą Užusienio gatvės yra tuščios, tad niekieno netrukdoma galiu stebėti gyvenvietę. Ji yra labai kontrastinga: vietomis stovi modernūs namai, vietomis - autentiškos senos sodybos.



 

Skaičiau, kad Užusienyje veikia aktyvi vietos bendruomenė. Jos iniciatyva buvo pastatyta lauko koplyčia.



Deja, kažkas koplyčią apgadino, bet vis tiek ateinu pasidairyti.



Gyvenvietės pabaigoje pamatau tako aplink Vilnių ženklus.




Slėnyje tarp miško nustebina netikėta panorama.



Trasa veda gana lygiai ir tas faktas, kad niekur nereikia kopti, mane labai džiugina. Kitu metų laiku vaizdai turbūt būtų ne itin įspūdingi, bet spalvotą rudenį jie yra auksiniai.





Pamačiusi mišku vaikišką vežimėlį stumiančią moterį nutariu, kad kalnuota tako dalis liko vakar dienoje. O, bet, tačiau. Moters kelias suka į šalį, o mano - į stačią pakalnę.





 

Vėl man moja Panerių erozinio kalvyno kalvos. 

Turbūt esu pailsėjusi, o gal nuokalnės šiandien kiek nuožulnesnės, nes nusileidžiu ir užlipu be ropojimų. Tik raumenys iškart prisimena vakar dienos darbą.

 

Senieji Vilniaus gyventojai šį kalvyną vadino Panerių kalnais (lenk. Góry Ponarskie). Iš tiesų jo kraštovaizdis primena kalnus: raguvose lyg kalnų slėniuose išsidėstę senos Panerių, Novosiolkų ir Riovonių kaimų sodybos, o kalvyno šlaitai ir keteros tarsi kalnai apaugę miškais.



 

Rašoma, kad Panerių erozinio kalvyno papėdė yra 90-110 metrų aukštyje virš jūros lygio, o aukščiausios kalvos iškyla iki 160-200 metrų absoliutinio aukščio. Taigi, kalvyno aukščio skirtumai siekia net 70-90 metrų. Kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai tekantys vandens srautai ties Neries slėniu suraižė Medininkų moreninio kalvyno pakraštį.


 

Kalnas, pakalnė, kalnas, pakalnė - taip Panerių eroziniu kalvynu keliaujama.



 

 Pagaliau mano takas suka į šalį.




Pasiekusi asfaltuotą Zuikių gatvę, suku iš tako ir nupėdinu pažiūrėti istorinio Panerių tunelio po geležinkeliu.


 

Tunelio istorija yra susijusi su Rusijos imperijos geležinkelių tiesimu. 1857 metų sausio 26 dieną Rusijos caras Aleksandras II pasirašė įsakymą dėl geležinkelio Sankt Peterburgas – Vilnius – Varšuva šakos tiesimo, su atšaka per Kauną, į Kaliningradą. Nutiesti geležinkelį per tokį raižytą reljefą buvo tikrai sudėtinga, tad prireikė iškasti tunelį.

Panerių geležinkelio tunelio ilgis 427 m, aukštis – 6,4 m., plotis – 8 m.


 

Matyti, kad ši netradicinė vieta yra mėgiama lankytojų, nes aplink praminta takelių. Vienu jų palipu ir aš.

 

Laikui bėgant tunelio plytų mūras ėmė smarkiai irti ir, atlikus tyrimus, buvo nuspręsta ne remontuoti, bet įrengti apvažiavimą per šalia stūksančią kalvą. Po beveik šimtmečio eksploatacijos tunelis buvo uždarytas. Šiuo metu bėgiai išardyti, viršuje auga miškas. Panerių geležinkelio tunelyje gyvena šikšnosparniai, tarp jų į Raudonąją knygą įrašytas kūdrinis pelėausis, todėl praėjimas šiuo metu yra uždarytas.



Naktį būta stiprios šalnos. Žemesnėse vietose žolė dar boluoja.


 

Zuikių gatve grįžtu į taką aplink Vilnių. 



 

 Artėju link Aukštųjų Panerių.





Pasiekta Aukštųjų Panerių gyvenvietė iš pradžių atrodo gana kaimiškai.




Vėliau patenku į miesto infrastruktūrą. 




Panerių istorija siekia senus laikus. Čia mėgo lankytis didieji Lietuvos kunigaikščiai. Dabartinė vietovė pradėjo augti 19 amžiaus antroje pusėje, kai buvo nutiestas geležinkelis, iškastas tunelis, įrengta stotis. Apie 1950 m., kai buvo uždarytas geležinkelio tunelis, nutiesti nauji keliai, gyvenvietė prijungta prie Vilniaus miesto ir vadinta Paneriais. 20 amžiaus antroje pusėje Paneriai tapo didžiausiu Vilniaus pramonės rajonu. 

Lipu į per geležinkelio bėgių viršų vedantį pėsčiųjų tiltą ir iš viršaus dairausi į stambų geležinkelio mazgą. 






Pėsčiųjų tiltas virš Panerių geležinkelio.



Trepsėdama rudens smarkiai pagražintu keliu palieku jaukią Aukštųjų Panerių dalį.



Paskui kurį laiką karšta gatve žingsniuoju pro pramonės įmones. Galiausiai tako aplink Vilnių rodyklė vėl rodo sukti į šalį. 



 Džiaugiuosi vėl atsiradusi miške.




Kažkur priartėju prie judrios gatvės, tačiau automobilius pamatau tik iš tolo, nes mano takas suka į šalį.


 

Aukso spalvomis dažytas kelias veda į naujus tolius. Vėl esu tylioje ir gražioje gamtoje ir mėgaujuosi kiekvienu žingsniu.








Išėjusi iš miško matau žemai bėgančius geležinkelio bėgius.



Dar minutė - ir jau trepsiu šalia jų. Takas aplink Vilnių šiandien man labai patinka, nes yra įvairus, saulėtas ir spalvingas.



Keliuku nusileidusi žemyn netrunku pamatyti Žemuosius Panerius.



Takas aplink Vilnių neskuba sukti link pilkų daugiabučių, tad žygiuoju jaukia kaimiška gyvenvietės gatve.


 

Netrukus mano šios dienos žygis baigsis. 




Tuomet dar nežinojau, kad greitai baigsis ne tik šios dienos, bet ir šio sezono mano žygis taku aplink Vilnių. Daugiau nei pusę tako paliksiu kitiems metams. 

Čia užbaigiu 4 tako aplink Vilnių etapą ir patraukiu į troleibuso stotelę. 



Šiandien nutrepsėjau kuklius 11 kilometrų. 



 Kitas etapas: Paneriai - Karoliniškės.