Keičiame gyvenamąją vietą. Vyksime į salos šiaurinėje pusėje esantį Puerto de la Cruz kurortą. Naujasis viešbutis priims tik nuo antros valandos. Į klausimą, ar galime atvykti ankščiau, atsakymas neatėjo. Bet ir Santa Cruz jau nebeturime ką veikti. Tad rizikuojame, iškart po pusryčių sėdame į 101 numerio autobusą ir traukiame į Puerto de la Cruz.
Automatas iš Bono kortelės nusiskaito po 3,45 eur. Autobusas tiesioginis, stabteli tik poroje stotelių. Kelias neprailgsta. Išlipę einame ieškoti senamiesčio širdyje esančio Hotel Tropical.
Apie penkiolika minučių sugaištame nuo stoties besileisdamos iki viešbučio. Įėjimą į Hotel Tropical rasti būtų kebloka, bet esu skaičiusi lankytojų atsiliepimus, tad apeiname pastatą iš kitos pusės ir randame mums reikalingas duris. Recepcionistas atsipūtęs. Kambario 10 valandą ryte dar negali pasiūlyti, bet galime saugykloje palikti lagaminus.
Atsikratę mantos, skubame į gatvę. Vos už poros minučių nuo mūsų naujos gyvenamosios vietos yra Playa del Muelle paplūdimys, istorinė miesto dalis ir nedidelis uostas. Traukiame ant molo, žiūrime į buvusį žvejų kaimelį, išaugusį į nemažą miestą – Puerto de la Cruz, per metus sukviečiantį būrius turistų. Nuo pat pirmo žvilgsnio pajaučiu visiškai kitokią salos aurą. Jaukus senamiestis, ūžiantis ir didžiules bangas į krantą nešantis Atlanto vandenynas, besišypsantys ir besisveikinantys žmonės, tiek vietiniai, tiek turistai.
Istorinis Puerto de la Cruz uostas. Kadaise jis buvo vadinamas La Orotava miesto uostu, nes iš čia buvo aprūpinama prekėmis ir žaliavomis La Orotava. Dabar buvusį svarbų uostą primena sutvirtinimai ir vandenyje plūduriuojantys nedideli žvejų laiveliai.
Vyrai čia pat doroja ką tik sugautą žuvį.
Sukame į kitą Playa del Muelle paplūdimio pusę. Prieš akis 18 amžiaus pabaigoje galutinai pastatytas Santa Barbara bastionas ir jam priklausantys sutvirtinimai bei statiniai. Jau 16 a. pabaigoje salos Gynybos ministras davė įsakymą statyti La Orotava gynybinį bastioną. Tačiau darbų buvo imtasi kur kas vėliau.
Nuo bastiono dairomės į miestą ir Playa del Muelle.
Einame pakrantės promenada pasižvalgyti po kurortą. Vandenynas prie San Telmo rajono siaučia ūžia.
Patraukiame link ištaigingo Lago Martianez rajono. Nesuskaičiuojama galybė viešbučių. Prabangios kavinės ir restoranai. Pakrantėje – laisvalaikio zonos viešbučių svečiams.
Nueiname iki Playa Martianez paplūdimio. Paplūdimyje žmonių nėra labai daug, besimaudančių dar mažiau. Kitaip ir būti negali, nes nešilta ir raudona vėliava plevėsuoja, kaip mums jau įprasta matyti šioje saloje. Užtat dabar čia rojus banglentininkams.
Artėja sutartas laikas, kuomet galėsime įsikurti užsakytoje studijoje. Grįžtame į viešbutį. Studija nedidutė, švari, su nedideliu balkonėliu į Charco – pagrindinę senamiesčio aikštę. Už penkias naktis paklojame 145 eur. Maitintis turėsime pačios.
Iškart įsitaisome gaiviame ir saulėtame balkone, gėrimės vaizdu į aikštę. Lauke vos girdimas šurmulys, palmėse čirškia papūgėlės.
Šios dienos planas - aplankyti Taoro sodus. Ilgai gatvėmis ir pėsčiųjų takais lipame į aukštą statų kalną. Randame Taoro parką ir anglikonų bažnyčią.
Daug žalumos, ilgai vaikštome visai neišvaizdžiu parku, kol galiausiai patenkame į Vandens sodais pavadintą vietą.
Sumokame po 4 eurus. Kažko ypatingo nėra, bet laiką praleisti galima.
Iš vienų sodų išeiname į kitus. Išėję iš vandens dalies, prieiname tikruosius 10 hektarų plotą užimančius angliškuosius Taoro kalno sodus. Daug čiurlenančių upeliukų, vandens kaskadų, daug žalumos, tvarkingi takeliai ir puiki Puerto de la Cruz panorama.
Išeiname į miestą. Gatvės, automobiliai, namai, prabangios vilos, dideli pastatai. Staiga vidury miesto iš niekur didžiulis apleistas plotas su daugybe gaidžių, gaidelių, vištų, vištelių, vištaičių, viščiukų.
Už kelių žingsnių vėl įeiname į miestą. Sukame link Martianez rajono. Prie prabangių viešbučių prabangios pėsčiųjų alėjos.
Ateiname prie vandenyno. Jo jėga, užesys ir bangų muša užhipnotizuoja. Ilgai sėdime ir žiūrime į siaučiantį Atlantą.
Paskui vaikštau pakrante ir fotografuoju. Iš transo būsenos išmuša parasparnininkai. Vienu metu vos nepridedu į kelnes, pamačiusi dideliu greičiu tiesiai į mane besileidžiančią parasparnininkų porą. Už manęs aukštas skardis į žemai esantį paplūdimį. Nežinau, ar bėgti pirmyn, ar tupti ar į kažkurį šoną lėkti. O jie nusileidžia. Čia pat tarp žmonių vidury aikštės.
Iš paskos leidžiasi dar kelios parasparnininkų poros. Sėdėti čia nesaugu, einame krantine link namų.
Labai domina pamatyti architekto iš Lanzarotės kurtą žymiąją prabangią poilsio ir pramogų oazę Lago Martianez. Deja, fontanas neveikia, nesimato, kad kažkas vyktų viduje.
Vėl dairomės į prabangųjį viešbučių rajoną.
Artėjame link senamiesčio, apžiūrime San Telmo bažnytėlę.
Pasidairome į vakaro pramogas. Paskui einame vakarieniauti į kavinukę Calle Mequinez gatvelėje. Sudomina mus čia pakvietęs smagus diedukas. Ir neapsirikome. Gauname puikią tapą: nedidelį šašlykiuką. Paskui kertame duonelę su česnakiniu padažu užgerdamos alumi. Galiausiai sulaukiame užsakyto patiekalo: didžiulės išpuoštos paelijos.
Labai skani. Diedukas vos spėja lėkštutes atliekoms keisti. O po vakarienės dar atneša butelį Martini ir pasiūlo įsipilti kiek norim. Žinoma, mes kultūringos. Ir už tokią prabangią vakarienę įskaitant arbatpinigius sumokame po 15 eur.
Persivalgę traukiame prakratyti pilvų. Ilgai vaikštome krantine. Paskui lipame ant molo. Oras atvėsęs, prie vandenyno vėjas ir šalta. Didelės bangos. Kažkas maudosi.
Paskutiniai dienos spinduliai išryškina senamiesčio statinių grožį.
Miegoti dar anksti. Paklausome atlikėjo netoli 17 a. Nuestra Senora de la Pena de Francia bažnyčios.
Fontanas Gerianti gulbė bažnyčios aikštėje.
Grįžtame į savo studiją. Geriame vyną, kemšame apelsinus, mango ir papajas ir klausomės kas vakarą šalia viešbučio vykusio gyvo garso koncerto.
2015-04-18 Šeštadienis. Loro parkas.
Vėl poilsio diena. Suplanuotas šalia Puerto de la Cruz esančio Loro parko lankymas. Skubame parką pasiekti kuo ankščiau naiviai tikėdamos, kad iš pat ryto parke nebus minios lankytojų. Kelyje pamojuoja aiškiai matoma Teidės viršūnė.
Apžiūrime paplūdimius. Rytas gaivus, vėsus. Nusiperkame bilietus, greit įeiname į parko teritoriją. Už bilietą paliekame po 34 eurus. Už tai, ką pamatėme ir patyrėme šiame 13 hektarų užimančiame parke, negaila nei vieno euro.
Devintą valandą – parko atidarymo laiku – jau pilna žmonių.
Gauname parko planelį ir parke vykstančių šou tvarkaraštį.
Loro parke pirmu taikymu neriame į jūrų liūtų šou.
Tada ramus pingvinų gyvenimo stebėjimas stovint ant savaime judančio tako.
Dėmesį prikausto gorilos.
Vyksta drama.
Pas šimpanzes viskas paprasčiau.
Šiame pastate žiūrėjom papūgų šou. Aišku, subalansuota vaikams, bet tiko ir mums.
Delfinų pasirodymai turbūt niekada neatsibostų.
Iš vieno šou į kitą. Minia tiesiog nuneša. Loro parkas vienintelė vieta, kur girdėjome labai daug kalbančių lietuviškai.
Orkų pasirodymas.
Orkos nemažo dėmesio sulaukė lauko baseine, kur vyko jų treniruotė. O ir įspūdis man asmeniškai buvo didesnis. Salėje į šiuos gigantiškus gyvūnus žiūrėjome iš aukštai. O čia juos matėme šalia. Ir sunku patikėti, kad kelias tonas sveriantis mėsos kalnas iššoksta aukštai virš minios.
Galiausiai rožiniai flamingai.
Didžiuliai vėžliai, skruzdėda.
Tinginys.
Smulkūs gyvūnai, Paskui didžiosios katės.
Akvariumas, gėlės, papūgos.
Laisvai besiganančios gervės.
Atvira paukščių zona. Tik saugokis, kad neapdirbdų.
Paukštelių pietūs.
Kabantis tiltas.
Aistringi įsimylėjėliai.
Krokodilai.
Ir išeinam, parke praleidę geras šešias valandas.
Grįžtame į Puerto de la Cruz. Pakeliui aplankome San Carlos kapinaites.
Kažkur paragaujame keptų sardinių, jos toje kavinukėje šiaip sau. Užtat prieš jas gauname tapą: du dubenius labai aštraus, tiršto ir skanaus raudonojo ir žaliojo mojo padažo. Skaniai kertame su duonele.
Iki sutemų tingiai slampinėjame.
