2023-10-15, sekmadienis. Meteorų vienuolynai: Rousanou, Varlaam, Megalo Meteoron.
Vakar aplankėme šv. Stepono ir šv. Trejybės vienuolynus.
Šią dieną pradedame ten, kur vakar baigėme: susiradę paslėptas lazdas, šv. Trejybės keliu trauksime iki to paties pavadinimo vienuolyno. Danguje nei vieno debesėlio, akis džiugina Kalambakos vaizdai.
Tokio derlingo granatų medžio nemačiau dar niekur.
Šv. Trejybės kelias mums yra jau pažįstamas. Juo kopti į viršų visiškai nesunku. Nebent pačioje pabaigoje, kai kelias pavirsta į taką ir eina gana stačiai, norisi prakaitą nubraukti. Takas saugus, drąsiai juo eičiau ir viena.
Poilsio minutėmis atsisukame pažiūrėti į už mūsų likusią Kalambaką.
Šv. Trejybės kelio vingių gyvatėlė.
Kelias išveda netoli šv. Trejybės vienuolyno. Šį vienuolyną lankėme vakar, tad sukame į priešingą pusę ir apžiūrėsime dar nelankytus Meteorų vienuolynus.
Einame pagrindinio kelio, kuriuo važinėja automobiliai, pakraščiu. Iš ryto automobilių srautas nėra didelis, tad eiti keliu labai smagu. Vis sustojame pasižiūrėti į tolstantį šv. Trejybės vienuolyną.
Nuėję gabalą kelio, priekyje regime uolą, ant kurios vaikšto daug žmonių. Žemėlapyje ši uola įvardinta kaip saulėtekio stebėjimo vieta. Saulė jau seniai aukštai danguje, bet vis tiek užsuksime pasidairyti, kuo ta uola vilioja minias.
Kelias labai vaizdingas. Neatitraukiu akių nuo Meteorų uolų panoramos.
Ant saulėtekio stebėjimo uolos lipame neskubėdamos, nes girdime, kaip užvedamas autobuso variklis ir ant uolos buvę žmonės iš lėto leidžiasi į jį. Naiviai tikiuosi pabūti ramybėje, bet autobusui dar nė neišvažiavus, į aikštelę suka kitas didelis turistinis autobusas. Pasinaudoju keliomis minutėmis, kol niekas neužstoja kadrų ir įamžinu tolumoje matomus mūsų dar nelankytus vienuolynus: žemiau esančius Agios Nikolaos Anapafsas, Rousanou, aukštai dešinėje įsitaisiusius Varlaam, Megalo Meteoron. Kelis iš jų aplankysime šiandien.
Kitoje pusėje esančios uolos atrodo labai vaizdingai.
Bandau įamžinti visą nuo saulėtekio uolos besimatančią panoramą.
Tolumoje vos įžiūrimas stovi mūsų vakar lankytas šv. Trejybės vienuolynas. Šis vienuolynas yra ir šios dienos startas, juk nuo jo iki čia atėjome pagrindiniu keliu.
Ant saulėtekio stebėjimo uolos pasipila žmonės, atvykę autobusu, mes lipame žemyn.
Nulipę nuo uolos, vėl traukiame pagrindiniu keliu. Su kiekvienu nueitu metru Meteorų uolų panorama keičiasi. Kelio vingiai tai sujungia uolas į vientisą grandinę, tai atidaro tarpus tarp jų. Matome tai siauresnį, tai platesnį žemai likusių apylinkių vaizdą.
Nepastebime, kaip priartėja Šv. Barboros - Rousanou vienuolynas, kurį netrukus apžiūrėsime. Pagal vienuolyno pavadinimo skambėjimą, atrodo, kad tas vienuolynas turėtų vadintis Rozano, tačiau pasigilinusi randu, kad vis tik šv. Barboros. Kad nebūtų painiavos, jį vadinsiu originaliu pavadinimu - Rousanou/Ρουσάνου.
Iki Rousanou vienuolyno tenka laiptais palipti žemyn ir netrukus jau galime grožėtis mediniais šio vienuolyno balkonėliais. Rousanou yra moterų vienuolynas.
Iš kur kilo Rousanou vienuolyno pavadinimas, neaišku. Gali būti, kad jis buvo pavadintas seno asketo, vardu Rousanou, gyvenusio ant šios uolos. Pagal kitą teoriją jis buvo pavadintas nuo dviejų jį statyti padėjusių vienuolių - rusų.
Rousanou, kaip ir kitų Meteorų vienuolynų, istorija prasidėjo 14 amžiuje. Dėl kažkokių priežasčių vienuolynas sunyko ir 16 amžiuje senojo vienuolyno vietoje buvo pastatytas naujas. Rašoma, kad per amžius vienuolynui išsilaikyti nebuvo lengva. Jis daug nukeltėjo per kitų religijų skelbėjų užpuolimus. Vienuolynas buvo apiplėštas ir Antrojo pasaulinio karo metu. Devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Rousanou vienuolynas buvo atkurtas ir visiškai atnaujintas.
Atėję į Rousanou vienuolyną, sumokame 3 eurų lankytojo mokestį, rišamės spalvingus sijonus ir laiptais lipame į kiemą. Pirmiausiai patenkame į jaukią terasą su puikia apylinkių panorama. Nuo terasos matosi aukštos ir stačios tarsi stulpai Meteorų uolos, tolumoje matomas žemiausiai įsikūręs Agios Nikolaos Anapafsas vienuolynas ir žemai vingiuojantis kelias. Šią minutę dar nežinome, kad vėliau šiuo keliu eisime.
Rousanou vienuolynas man pasirodė vienas jaukiausių iki šiol lankytų Meteorų vienuolynų. Tiesa, viduje nieko nenufotografavau, nes lankytojai stebimi per vaizdo kameras ir iškart yra sudrausminami, jei kažkas paslapčia išsitraukia telefoną.
Išėjus iš vienuolyno, laiptais galima leistis žemyn ir išeiti į mano nuotraukoje iš terasos rodytą žemai vingiuojantį kelią. Supratau, kad autobusais grupes vežančios agentūros taip ir daro: žmones paleidžia viršuje, o surenka apačioje. Tačiau mes turime savo planus, tad iki soties atsibuvę Rousanou vienuolyne, jau pažįstamais laiptais kylame į viršų ir išeiname į pagrindinį kelią. Netrukus Rousanou vienuolyną jau matome kairėje, o dešinėje - Agios Nikolaos Anapafsas.
Artėja Varlaam ir Megalo Meteoron vienuolynai.
Kažkur kelias atveria labai gražią Meteorų uolų panoramą. Matome ir vos įžiūrimą mūsų ką tik lankytą Rousanou vienuolyną. Meteorai yra nepaprastai gražūs.
Netoli Varlaam vienuolyno pastebime dar vieną apžvalgos aikštelę. Kaip gi į ją nenueisiu? Aikštelė puiki, nes visu gražumu matosi Varlaam vienuolynas, uolos šlaite į jį vedantys laiptai ir tiltas, jungiantis dvi uolas, kuriuo patenkama prie vienuolyno uolos.
Prie Varlaam vienuolyno randame labai didelį parkingą. Po krūmais paslepiame lazdas ir traukiame susipažinti su vienuolynu.
Apėjus uolą, patenkama ant virš bedugnės tarp uolų nutiesto tilto.
Link Varlaam vienuolyno.
Varlaam vienuolynas man pasirodo labiausiai sukomercintas. Sumokame 3 eurų lankytojo mokestį ir esame spaudžiamos pirkti sijonus. Neperkame. Vietoje sijono apsivyniojame šalikus.
Varlaam.
Rašoma, kad ant 373 metų aukščio uolos įsikūręs vyrų Varlaam vienuolynas yra antras seniausias Meteorų vienuolynas. 14 amžiuje šioje vietoje vienuolis Varlaam pastatė bažnyčią su keliomis celėmis, kuri, deja, neilgai gyvavo. Po kelių šimtmečių vienuoliai bažnyčią atstatė ir išplėtė į vienuolyną. Vienuolynas valdė žemes, vynuogynus, turėjo turtingų rėmėjų, tad klestėjo. 18 amžiuje prasidėjo vienuolyno nuosmūkis, o Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo stipriai apiplėštas. Vienuolynas buvo atgaivintas 1961 metais. Dabar jame veikia muziejus, kuriame galima pamatyti vertingas relikvijas.
Varlaam vienuolyno teritorija didelė, tad pasidairome į apylinkes. Prieš akis matau Rousanou vienuolyną, kuriame neseniai buvome.
Lankytojų vienuolyne yra labai daug. Ir nieko keisto, juk sekmadienis, tad dešimtimis autobusų atvažiavę tiek turistai, tiek maldininkai.
Nuo Varlaam vienuolyno atsiveria viena už kitą gražesnės panoramos. Grožimės uolų apsuptyje esančiu Kastraki kaimu.
Varlaam vienuolyno kiemas yra labai jaukus, tik kad labai karšta ir daug žmonių, nesinori ilgai būti lauke.
Mano akis patraukia raudonspalvis augalas.
Moliniuose vazonuose auga augalai, kurie suteikia grožį ir jaukumą.
Varlaam vienuolyno bažnyčia.
Nuo saulės slepiamės bažnyčioje, taip pat apžiūrime muziejų.
Atvėsę, išskubame į šalia Varlaam esantį didžiausią Meteorų vienuolyną - Megalo Meteoron. Megalo Meteoron dirba tik iki trečios valandos, tad jo apžiūrai turime šiek tiek virš valandos. Megalo Meteoron apžiūrėtume rytoj, bet rytdienai praneša lietų, tad nežinia, kaip rytoj susidėlios mūsų diena.
Pakeliui pasigrožiu ką tik aplankytu Varlaam vienuolynu. Kiek žemiau jo matosi šiandien apžiūrėtas Rousanou.
Už kelių minučių jau lipame stačios uolos šlaite įrengtais laiptais. Nors reiktų paskubėti, bet negaliu nesustoti pasigrožėti ant stačios uolos likusiu Varlaam. Kažkur skaičiau patikusią mintį, kad kiekviename laiptelyje į vienuolyną piligrimas palieka vieną iš savo nuodėmių. Kur ten nuodėmės, kai prieš akis - toks grožis. Visa tai matydamas nieko kito negali, tik mylėti pasaulį ir gyvenimą.
Lankymo bilietas tradiciškai suaugusiam kainuoja 3 eurus. Prie sijonų krepšio pilna žmonių, tad ant klubų vėl rišamės savo skaras.
Didysis Megalo Meteoron/Μεγάλου Μετεώρου vienuolynas yra didžiausias, seniausias, ir žinomiausias Meteorų vienuolynas. Šis vienuolynas dar žinomas kaip Kristaus Atsimainymo. Jame veikia didelis muziejus, tad visą jį ir apžiūrime.
Pažintį su didžiuoju Meteorų vienuolynu pradedame nuo apylinkių apžiūros.
Megalo Meteoron vienuolynas man šiek tiek primena ką tik lankytą Varlaam, tačiau bažnyčia čia yra kur kas įspūdingesnė. Rašoma, kad bažnyčioje yra vertingų ikonų. Man labiausiai patinka bažnyčios sietynas. Žinoma, viduje fotografuoti negalima.
Pirmame aukšte kaip muziejaus dalis yra eksponuojama senovinė vienuolyno virtuvė.
Iš vienuolyno išeiname likus kelioms minutėms iki trečios valandos. Jau ir norėjosi išeiti, nes vienuolynų man šiandien buvo per daug. Mano planas per dieną aplankyti po du vienuolynus pasirodė teisingas. Ne paslaptis, kad vienuolynai įspūdingiau atrodo iš išorės, stovintys ant uolų. Viduje visi yra gana panašūs. Jei nesi religingas ar istorikas, tikrai pakaks aplankyti jų pora - trejeta.
Kažkur užmatome koplytėlę su į sieną prikaišiotais rašteliais.
Nuo tilto per bedugnę dar kartą pasigrožiu tolėliau pasilikusiu Varlaam vienuolynu.
Priešais vienuolyną veikiančiame turgelyje perkame sumuštinį bei gėrimą, kuriuos sušlamščiame atsisėdę ant akmens ir bežiūrėdamos į Megalo Meteoron vienuolyną.
Pasistiprinę traukiame į pagrindinį kelią. Užsukame į tarp Megalo Meteoron ir Varlaam esančią apžvalgos aikštelę.
Žiūrėti į Varlaam vienuolyną turbūt niekada neatsibos.
Dienos dar liko daug, tad namo grįšime iš aukštai ne kartą matytu vingiuotu keliu. Eidamos link jo, nuo pagrindinio kelio vis žiūrime atgalios. Megalo Meteoron vienuolynas tolsta.
Trumpai paėję pagrindiniu keliu, nuo jo įsukame į ne kartą matytą vingiuotąjį. Šiuo keliu eiti yra tikras malonumas, nes kelias asfaltuotas, pakankamai tylus ir vedantis žemyn. Netrukus į uolas, ant kurių ką tik buvome, žiūrime aukštyn. Kelias labai vaizdingas. Smagu juo važiuoti automobiliu, tačiau einant galima dažniau sustoti ir pasimėgauti vaizdingomis panoramomis.
Priekyje regiu ryte lankytą Rousanou vienuolyną.
Netrukus pasirodo aukštai ant uolos likęs Varlaam vienuolynas, o kiek toliau galima įžiūrėti ir Megalo Meteoron.
Panorama dieviška, kaip puiku, kad nutarėme eiti šiuo keliu.
Praeiname ryte lankytą Rousanou vienuolyną. Nuo pagrindinio kelio į jį žiūrėjome iš aukštai, o dabar tenka riesti galvas į viršų.
Prie vienuolyno turistų laukia keletas autobusų. Mane sudomina uolos, ant kurios yra vienuolynas, pašonėje matoma pririšta dėžė, skirta daiktams kelti.
Už kito posūkio jau žiūrime į Varlaam.
Už dar vieno - Rousanou.
Taip ir keičiasi vaizdai, tai Rousanou, tai Varlaam, tai stačios uolos ir už jų plytintis slėnis.
Visą kelią aikščiodamos nuo grožio ir dairydamosis į visas puses, ateiname prie žemiausiai esančio Agios Nikolaos Anapafsas vienuolyno. Šio vienuolyno darbo laikas baigiasi už kelių minučių, tad galbūt pavyks jį pamatyti rytoj.
Netoli Agios Nikolaos Anapafsas vienuolyno pamatau vynuogyną. Jis neužtvertas, tad būtinai reikia pafotografuoti.
Kelionę baigiame Kastraki kaime.
Nutariame vakarieniauti Kalambakoje. Prisėdame toje pačioje kavinėje, kurioje valgėme pirmą vakarą. Norime aštuonkojo. Gauname. Tai buvo pati neskaniausia vakarienė ne tik Graikijoje, bet apskritai kelionių istorijoje. Laimei, šalia manęs pritupa rainas katinėlis, tad su dideliu malonumu pasidalimu vakariene.
Eidamos namo, kepyklėlėje perkame tradicinės baklavos ir "siūlų". "Siūlai" labai skanūs ir kompensuoja vakarienės nesėkmę. Pagaliau esame sočios ir laimingos. Labanakt.
