Aegina sala.

2023-10-11, trečiadienis. Aegina sala.

Vakar buvo Hymettus kalnai ir Atėnai.

 

 

Šiandien pradedame gražiausią Graikijos kelionės etapą. Anksti ryte iš Viktoria/Biktṓria  metro stoties su žalia M1 linija "Kifisia-Piraeus" važiuojame iki Pirėjaus stoties. Iš Pirėjaus uosto plauksime į už 30 kilometrų nuo Atėnų esančią Saronikos salynui priklausančią Aegina salą/Aígina/Αίγινα. Šis pavadinimas skamba Egina, tačiau nepainiosiu ir vadinsiu tiesiog Aegina.

Pirėjaus traukinių/metro stotis.

Uosto pakrante einame iki išvykimo vietos. Uoste švartuojasi daugybė laivų, kiekviena laivybos bendrovė turi savo terminalą.

Į Aegina salą plukdo kelios firmos. Mes rinksimės pigesnį, bet lėtaeigį laivą. Kelionė truks virš valandos. Galima rinktis greitesnį, tuomet nuplaukti į Aegina užtektų 40 minučių.
Informacijos apie tvarkaraščius, laivybos bendroves ir bilietus ieškojau tinklapyje ferryscanner.com. Iš anksto bilietų nepirkau, nes nebuvau tikra dėl kelionės laiko ir netikėjau, kad tai būtina keliaujant rudenį, savaitės viduryje.
Atėję prie terminalo Nr. 8, renkamės bendrovę Anes. Laivo išvykimo laikas 08:20. Šios bendrovės kioske perkame bilietus. Vienas jų į vieną pusę atsieina 10,50€. Atgalinio neperkame, nes nežinome, kada grįšime. Iki laivo išvykimo dar pusvalandis, tačiau didelis, ir automobilius keliantis, laivas "Agios Nektarios" jau prisišvartavęs 8 terminale. Darbuotoja sutikrina bilietus ir iškart įsitaisome laivo viršutiniame aukšte.

Laivas pajuda laiku ir gana greitai tolsta nuo vaizdingos Pirėjaus pakrantės. Žvalgomės aplinkui, švelnus vėjas taršo plaukus ir apima labai gera kelionių nuotaika.

Kai pirmieji įspūdžiai kiek apmažėja, įsitaisau patogiame krėsle pasišildyti saulėje.

Plaukiame apie pusantros valandos. Kelias vaizdingas. Iš pradžių stebime tolstantį žemyną, vėliau – artėjančią Aegina salą. Kai kada praplaukiame mažytes negyvenamas salas.

 

Aplankyti Saronikos salą rinkausi ilgai ir dvejodama. Iš pradžių planavau vykti į Hydra arba Poros, bet viską sudėliojo bilietų kainos ir plaukimo laikas. Nusprendžiau, kad bus gerai ir arčiausiai esanti didžiausia Saronikos salyno sala – Aegina. Taigi, Aeginai didelių lūkesčių neturiu, bet galbūt ji nustebins.

Pasak legendos, Aegina sala vardą gavo iš Asopo dievo dukters, kuri buvo pavadinta Aegina. Ji patraukė Dzeuso akį, kuris ją įsimylėjo ir nunešė į salą, tuo metu vadinamą Oenone. Iš jų sąjungos gimė pirmasis Aeginos karalius Aeacus, kuris salą pavadino savo motinos garbei.
Istoriškai sala dėl savo strateginės padėties buvo apgyvendinta jau nuo Mino laikų. Senovėje Aegina turėjo stiprų jūrų laivyną ir per Persų karus prisijungusi prie atėniečių, sulaukė pripažinimo.
Vėliau, per Peloponeso karus, Aegina stojo į spartiečių pusę ir pralaimėjo mūšyje su atėniečiais. Po šių įvykių jos laivyno galia sumažėjo, o sala tapo apleista.
Bizantijos laikais žmonės grįžto į Aeginą ir ją atstatė. Tačiau salą pamėgo piratai. Jie čia turėjo savo bazes, iki kol osmanai visiškai užkariavo salą. Per 1821 metų Graikijos Nepriklausomybės karą  Aegina stojo į kovą su Osmanų imperija, o vėliau, susikūrus pirmajai moderniai Graikijos valstybei, Aegina buvo pasirinkta pirmąja Graikijos laikinąja sostine. Ji išliko Graikijos sostine iki 1829-ųjų. Kai 1829 metais sostinė buvo perkelta į Nafplioną, Aeginos reikšmė sumažėjo. 20 amžiuje, ji atgimė kaip populiari, prabangi atostogų vieta.

Išlipę iš laivo Aegina saloje bei tokio pat pavadinimo mieste, paskui minią pasileidžiame ieškoti autobuso stotelės. Stotelė yra prie uosto, kairėje, šalia parkingo aikštelės. Prie kasos išsirikiuoja didelė eilė, o autobusas jau turėtų išvykti, tačiau bilietus nusiperkame labai greitai. Daug kas perka iškart atgalinius bilietus, o mes - tik iki Agios Nektarios vienuolyno, nes turiu numačiusi vieną planą saloje, o ką veiksime toliau ir kiek užtruksime – neaišku.

Daug informacijos apie Aegina salą galima rasti tinklapyje aegina.com .

Autobusų grafikus radau šiame tinklapyje .

Autobuso bilietas žmogui kainuoja 1,60€. Autobusai tvarkingi. Iki Agios Nektarios važiuojame apie 20 minučių. Vairuotojas praneša stotelės pavadinimą ir didžioji dalis keleivių išlipa.

Pamatome didelę Agios Nektarios bažnyčią. Minia nuskuba pirmyn, o mes džiaugiamės galėdamos ramiai pasidairyti aplinkui. 

Užeiname į bažnyčios vidų.
Agios Nektarios iš Aeginos (1846-1920 m.) yra vienas iš labiausiai žinomų graikų ortodoksų šventųjų. Jis buvo žinomas kaip stebukladarys, ypač kaip visų ligų gydytojas, taip pat rašytojas, teologas, filosofas, pedagogas, poetas, asketas ir mistikas. Visų pirma Agios Nektarios buvo giliai besimeldžiantis žmogus ir darbštus darbuotojas, dirbęs taip pat, kaip ir visi kiti aplinkiniai, joks darbas jam niekada nebuvo negarbingas.
Dabar suprantu, kodėl į šią vietą tiek laivu, tiek autobusu atvyko tiek daug neįgaliųjų.

Nuo Agios Nektarios bažnyčios laiptais galima pakilti iki šiek tiek aukščiau esančio Švenčiausiosios Trejybės vienuolyno. Iki vienuolyno eiti neskubame, nes virš galvos juoduoja debesis.

Besidairydamos, kaip pasislinks debesis, apeiname visą Agios Nektarios bažnyčią. Jos statyba dar nėra baigta. Nuo terasos atsiveria panorama į kalnus.

Kai dangus šiek tiek prašviesėja, augalų žiedų padabintais laiptais kylame iki vienuolyno.

 

Labiausiai man patinka ryškiai spalvoti bugenvilijų žiedai.

Pavaikštome po Švenčiausiosios Trejybės vienuolyno kiemelius. Visur pilna žmonių ir netrukus prasideda pamaldos.
Planuodama kelionę, ketinau praeiti netoli vienuolyno, ant Paleochoros kalno, esančiu 365 bažnyčių taku, tačiau bežiūrėdama į dangų, šio plano atsisakau. Šauna mintis paskubėti į autobusą, kuris iki vienuolyno kursuoja gana tankiai, ir aplankyti daugiau kitų Aegina salos vietų.

Netrunkame sulaukti autobuso ir važiuojame iki žinomos Aegina salos šventyklos. Vairuotojui sumokame po 1,60 € už bilietą. Nuo vienuolyno iki Aphaia šventyklos riedame ne ilgiau nei 10 minučių. Įėjimas į šventyklą žmogui kainuoja 6 eurus.

Ši 500 metų prieš Kristų pastatyta šventykla skirta mažai žinomai vaisingumo deivei Afajai, kuri buvo garbinama daugiausiai Aeginoje.
Šventykla stovi ant kalno ir žvelgia į apačioje mėlynuojancią jūrą. Lietaus debesys dingsta ir galime džiaugtis puikiais vaizdais.  

Deivės Afajos šventykla atrodo įspūdingai. Tai - pirmoji mano matoma šventykla su vaizdu į jūrą.

Vaikštome aplink šventyklą nutiestais akmeniniais takais. Prieš akis - puiki Saroniko įlankos panorama.

 

Tolumoje matosi likęs žemynas, Pirėjo uosto laivai bei Atėnų miestas.

Ši vieta man labai patinka. Džiaugiuosi, kad lietus sumaišė visas kortas ir dabar vaikštau šalia šios vaizdingos šventyklos.

Medžių pavėsyje prisėdame užkąsti.

Neatsigrožiu ryškiaspalviu ciklamenų žiedų kilimu.

Dar kartą apeiname aplink šventyklą ir žingsniuosime link išėjimo.

Nuo Aphaia šventyklos keliausime iki Agia Marina miestelio. Kol laukiame autobuso, pasidairome po suvenyrų parduotuvę bei į apačioje esančią pakrantę.

Autobusas atvažiuoja, tačiau į jį neįsėdame. Tiesiog apsižioplinu: pamanau, kad jis grįžta į Aegina miestą, o į Agia Marina turėtų važiuoti į kitą pusę. Bet ne bėda, nes nuo čia iki Agia Marina veda pėsčiųjų takas.

Pėsčiųjų takas nėra labai vaizdingas, tačiau žemyn leidžiamės labai sparčiai.

Nusileidus į Agia Marina, pasitinka gausiais žiedais pasipuošę gyvenamieji namai.

Miestelyje beveik nei gyvos dvasios. Laiko iki autobuso į Aegina miestą turime sočiai, nes nuo pirmos iki trečios valandos tarp autobusų yra tarpas. Galima imti taksi, bet nenorime išlaidauti, tad nutariame nekubant pabūti Agia Marina ir sukame į Kyriakakes kavinę užkąsti.

Kol laukiame užsakymo, dairausi į apačioje mėlynuojančią jūrą. 

Būnant Graikijoje dar nei karto nevalgėme graikiškų salotų. Nutariame, kad reikia šį trūkumą ištaisyti.

Graikiškos salotos kainuoja 8,50 €. Desertui sakomės graikiškos kavos ir obuolių pyrago bei jogurto su medumi. Graikiška kava man yra ne itin skani. Graikai, kaip ir turkai, mėgsta gerti neskanią kavą. 

Pasistiprinę sukame pasivaikščioti pakrantės taku, tačiau jis užtvertas. Rašo, kad akmenų griūtis, bet kažin, ar tikrai.

Nusivylusios sukame į kitą miestelio pusę.

Jūros pakrantėje pilna žydinčių krūmų.

Dar už kelių žingsnių užeiname gėlių žieduose paskendusią kavinę. Kai gaila, kad esame sočios sotutėlės.

Tokio bugenvilijų žiedų vešlumo šioje kelionėje dar nemačiau.

Niekaip neatitraukiu akių nuo žydinčios kavinės.

Paskui sukame miestelio gatvėmis.

Ateiname prie Agia Marina paplūdimio. Paplūdimys man atrodo šiaip sau. Nors jis - smėlėtas, tačiau pilka smėlio spalva manęs nevilioja.

Artėja laikas į autobusą. Miestelyje yra ne viena autobuso stotelė, mes laukiame prie nedidelės aikštės netoli Agia Marina paplūdimio. Autobusas pirma nuvažiuoja į miestelio pakraštį, tada sustoja prie mūsų. Visi įlipa turėdami bilietus, o mes ir dar viena pora jų neturime. Vairuotojas liepia sėsti ir už bilietus susimokėti vėliau. Autobusas sustoja ir Kyriakakis stotelėje, esančioje šalia kavinės, kurioje valgėme graikiškas salotas. 

Aegina mieste netoli uosto lipame po pusvalandžio. Vairuotojui suberiame metalinius pinigus už du bilietus ir išlipame.
Po Aegina miestą yra populiaru pasivažinėti arkliais traukiamu vežimu. Pasiūlo už 20 eurų tą malonumą ir mums, bet pasirenkame savo kojas.

Pasvarstome, kada grįšime į Pirėjų, nusiperkame laivo bilietus (plauksime su ta pačia bendrove, tad ir kaina ta pati: 10,50 eurų vienam) ir einame pasivaikščioti Aegina prieplaukos pakrante. Pro autobuso langą mačiau, kad šis miestas yra labai gražus.

Aegina miestas labai skiriasi nuo ką tik lankytos kuklios Agia Marina. Aegina kvepia prabanga ir yra pilna automobilių garsų bei žmonių šurmulio. Einame jūros pakrante palei didelį mažų laivelių uostą. Vandenyje supasi daugybė mažų ir didesnių laivų. 

Prieiname netoli jūros kranto stovinčią ir miestui gražų vaizdą suteikiančią Isodia Theotokou graikų ortodoksų bažnyčią. Bažnyčia uždaryta, jos vidų apžiūrėsime vėliau, tad grįžtame į  jūros pusę. Gatve pradunda arkliu kinkytas vežimas.

Sukame pasivaikščioti po prieplauką. Aegina prieplauka yra pilna laivų.

Meiliai papozuoja Aegina katinukas.

Aeginoje rekomenduojama paragauti pistacijų, nes salos klimatas yra tobulas pistacijų auginimui, o šiuo metu yra renkamas pistacijų derlius. Perkame pistacijų ledų, skanumėlis. Taip pat perku keletą maišelių pistacijų lauktuvėms.

Kam įdomu kainos, ledų porcija kainuoja 2,80 Eur.

Nuo prieplaukos sukame pasivaikščioti siauromis Aegina miesto gatvėmis.

Gatvės pilnos mielų smulkmenų.

Vaikštome tolėliau nuo jūros esančiomis gatvėmis. Sutikti Graikijos katinėliai miaukiantys ir baikštūs.

 

Aegina senojo miesto gatvėse.

Ateiname prie Aegina katedros. Katedros varpinė.

Katedra buvo pastatyta 1806 metais. Tai - Nepriklausomos moderniosios Graikijos katedra. Ji buvo ne tik maldos namais, bet ir švietimo vieta. Rašoma, kad katedroje yra išlikęs pirmojo gubernatoriaus Kapodistrias suolas. Deja, katedra yra uždaryta.

Siauromis gatvėmis grįžtame prie jūros ir apsilankome pirmai uždarytoje Isodia Theotokou graikų ortodoksų bažnyčioje. Nuo jos jūros pakrante einame link uosto.

Sudomina medžiai Aegina miesto gatvėje. Google lens sako, kad tai tamarisk arba lietuviškai - eglūnas.

Iki laivo į Pirėjų dar yra pakankamai laiko, tad nutariame nueiti iki Apollo šventyklos. Vienintelė šios šventyklos išlikusi kolona matosi iš tolo.

Deja, Apollo šventykla yra muziejaus teritorijoje, kurio darbo laikas baigiasi už gero pusvalandžio. Darbuotoja patikina, kad per pusvalandį nueiti, apžiūrėti koloną ir išeiti nespėsime.
Ką darysi, vietoje šventyklos einame maudytis. Tiksliau pabraidyti.

Labai greitai ateina laikas į laivą. Į Pirėjų grįšime tuo pačiu "Agios Nektarios". Darbuotojai parodę bilietus, einame į viršutinį laivo aukštą ir dairomės į vakaro saulės spindulių paryškintą Aegina miestą.

Laivas išplaukia laiku. Aegina sala sparčiai tolsta. Ši sala labai maloniai nustebino ir džiaugiuosi, kad ji atsirado mano kelionės maršrute.

 

Leidžiasi saulė.

Viršutiniame laivo aukšte košia stiprus vėjas. Jo išsigandę keleiviai leidžiasi į žemesnius aukštus, liekame tik ištvermingiausi.

Iki Pirėjaus plaukiame virš valandos. Netrukus sutemsta, laivuose ir pakrantėse užsidega šviesos.

Išlipę Pirėjaus uoste, ieškome vietos vakarienei. Ją randame restorane netoli Pirėjaus metro. Nors kavinė per daug nepatriaukia dėmesio, bet nebeturime jėgų ieškoti. Sėdame. Gauname skanų užkandį su alyvuogių užtepėle. Vakarienei - nepaprastai skanios ėriuko blauzdelės. 

Pavakarieniavę važiuojame metro į namus.
Ši diena buvo labai puiki.

Rytoj mūsų lauks Atėnai ir jūra.