2012 m. spalio 9 d., antradienis

Žiupsnelis Lombardijos: Greenway del lago di Como

Kai kurios vietos palieka didelius sentimentus. Niekaip negaliu pamirsti gražiojo Como ežero, esančio Italijos šiaurėje. Greenway del lago di Como pėsčiųjų trasa vis dar stipri atsiminimuose, tad negalėjau šio žygio aprašymo, publikuoto mytrips.lt, neperkelti ir į savo kelionių dienoraštį.

Norėjosi jaukių poilsinių atostogų su pasivaikščiojimais ar nesudėtingais žygiais gamtoje su kalnais ir vandeniu. Mintis aplankyti Como ežerą Italijos Lombardijos regione kilo prieš daugelį metų. Ilgai tik mintyse nešiotas planas šį kartą atrodė pats tinkamiausias. O jis tapo dar patrauklesnis, kai internete ieškodama informacijos, užtikau pažintinį taką pėstiesiems Greenway del Lago di Como.
Greenway del Lago di Como mūsų kelionėje buvo suplanuota viena atostogų prie Como ežero diena. Tačiau po pusės dienos žygio Argegno-Pigra-Corniga-Colonno nusileidžiame tiesiai į Greenway del Lago di Como ženklais pažymėtą kelią. Ankstesnis dienos tikslas buvo pasiektas, tad kodėl nepasinaudoti atsitiktinumu ir nepaeiti gabalėlio mus suviliojusios trasos.

2007 m. galutinai baigtas tiesti Greenway del Lago di Como tęsiasi 10,5 km. Akmenų kelias vingiuoja vakarine Como ežero pakrante, tai leisdamasis link vandens, tai kildamas aukštyn. Visą laiką lydi ne tik fantastiški ežero, snaudžiančių kaimelių ir kitoje pusėje esančių kalnų vaizdai, bet ir architektūriniai paminklai.
Visas skrupulingai suženklintas Mėlynomis - geltonomis rodyklėmis ar grindinyje esančiais ženklais.



Taip pat yra stendai su svarbiausia informacija ir žemėlapiais. Turistų patogumui ėjimą Žaliuoju keliu galima pradėti ar baigti skirtingose vietose. Takai į kelią kyla ar leidžiasi nuo autobusų ar laivų sustojimų. Kelias saugus, patogus ir nenuobodus.
Greenway del Lago di Como prasideda Colonno ir eina iki Cadenabbia.

Daugiau informacijos su žemėlapiais galima rasti oficialiame tinklapyje greenwaylagodicomo.com .

Taigi, nusileidę stačiu akmeniniu grindiniu nuo Cornigos, išeiname ties rodyklėmis, rodančiomis, kad Žaliuoju Como ežero keliu liko eiti 10 kilometrų. Pusę kilometro praradome, bet nebegrįšime. Gal kada kitą kartą kelią pradėsime ten, kur jis ir prasideda.
Prieš pradėdama pasakojimą, dar noriu pridurti, kad gyvenome Lecco miestelyje, o keliavome visuomeniniu transportu. Autobusais ir traukiniais puikiai pasiekiamos visos turistinės Como ežero vietos. Lombardijoje viešėjome savaitę, todėl turėjome nusipirkę 7 dienų bilietą „Io viaggio ovungue in Lombardia“, kuris leido mums nemokamai naudotis visu visuomeniniu transportu: autobusais, traukiniais, funikulieriais, metro Milane.
Kalbant apie Greenway del Lago di Como, jis labai paprastai pasiekiamas autobusu, važiuojančiu iš Como miestelio į Menaggio. Visai smagu rinktis autobusą, važiuojantį Via panoramica - panoraminiu keliu.

Taigi, pirmieji mūsų pamatyti vaizdai nuo Greenway del Lago di Como prikausto.



Ir kaimelio gatvelė. Nuo jos kelias kyla aukštyn.


Einame virš miestelio. Iš vienos pusės vaizdas į miesteliuką/kaimelį, iš kitos - į Isola Camocina ir Dosso de Lavedo - iškyšulį, kuriame yra bene įspūdingiausia Como ežero vila Villa Balbianello.


Apie mūsų akiratyje vis esančią salą Isola Comacina pasakysiu tiek, kad tai vienintelė Como ežero sala, 200 m pločio ir 600 m ilgio. Sala nėra užstatyta, joje galima rasti devynių apleistų bažnyčių likučius. Administruojama jungtinėmis belgų/italų pastangomis.

Bet tęskime kelionę Žaliuoju keliu. Įdomi bažnytėlė:


Neįprastas derinys: vanduo, kalnai ir kapinaitės:


Sala ir iškyšulys vis artėja. Norisi fotografuoti kiekviename žingsnyje. Bet nusprendžiame, kad šios dienos kelionės gana. Kaip tik užmatome laiptelius žemyn. Leidžiamės. Tylia akmenine laiptuota gatvele išeiname į miestelio centrą. Kertame judrų kelią. Nufotografuoju, kad rytoj prisiminčiau kur lipti:



Ir kairiajame nedidelės aikštelės kampe pamatau stulpą su miniatiūrine lentele su autobusų tvarkaraščiais. Pažiūrime, kur esame: Sala. Sala Comacina.
Sukame į kaimelį link ežero, norime apžiūrėti. Pasigrožime siauromis gatvelėmis, ežero krantais.

Paplūdimys:


Gatvelės:


Einame į kavinės paieškas. Deja, randame tik labai prabangų restoraną:


Nusprendžiame, kad paprasčiau būtų grįžti į Como ir pavalgyti Como. Greenway del Lago di Como žygį tęsime rytoj.
...

Kitą rytą sėdame į Como – Menaggio autobusą per Via panoramica. Kelią įsidėmėjome vakar, tad drąsiai spaudžiame stop mygtuką autobuse ir pataikome į Sala stotelę. Takas nuo čia link Greenway del lago di Como aiškus, greit pasiekiame viršų.

Vaizdas, kurį vakar palikome saulėtą ir žydrą, šiandien mus pasitinka toks:


Dangus padūmavęs, saulė bando prasiskverbti pro debesis. Kalnų viršūnės paskendę rūke. Priežastis, kodėl šį kelią rinkomės būtent antradienį, ta, kad pirmadieniais ir trečiadieniais būna uždaryti vartai į Villa Balbianello.


Iš pradžių šios dienos Žaliasis kelias veda tiesiai, o vėliau ima žemėti. Vaizdai kad ir padūmavę, bet vis vien labai gražūs:




Šioje nuotraukoje atsispindi akmeninis kelias ir rodyklės:


Žaliasis kelias ima leistis žemyn. Akimirkomis jis tampa toks kasdienis. Bet kita vertus, leidžia atsipūsti nuo įspūdžių.
Mūsų viešvagės metu žydėjo palyginus labai nedaug augalų. Todėl apsidžiaugiau išvydusi neryškiais baltais žiedais pasipuošusią sieną:


Galiausiai nusileidžiame į miestą. Tuneliu pereiname kelią. ir atsirandame prie senos bažnytėlės. Oratorio di San Giacomo. Romaninio stiliaus bažnyčia. Dešimtas - dvyliktas amžius. Stačiakampio formos ir puikių freskų. Kristoforo varpinės pastatytos vėliau.




Kiek paėję paežere, vėl kylame aukštyn. Patenkame į šiuolaikinių gyvenamųjų namų rajoną. Bet neilgam, nes vėl pasitinka istorija. Bažnytėlė ir Monumentas Ai Caduti Ossuccio kaimelyje:


Benaršydamos kampelius, randame nemokamus tualetus. Kol su bendrakeleive laukiame viena kitos, apžiūriu šalia esančias kapinaites:


Vėl atsirandame žemai prie ežero. Matome, kad yra ir daugiau žmonių, einančių Žaliuoju keliu. Vieni turi žemėlapius, kiti – ieško rodyklių ar skaito stendus.
Šį kartą pasiduodame minios jausmui ir pasmalsaujame, į ką ten visi žiūri. O gi tik pro vartus galima žvilgtelėti į Villa Balbiano:



Sekame Greenway del Lago di Como ženklus. Jei ne rodykles ar metalinius užrašus grindinyje, tai plytelėmis klotą taką. Turėtų būti Perlana upė ties Ossuccio kaimu. Bet kaip ir dauguma mūsų viešnagės metu matytų upių ar upelių - visiškai sausos ar vos vos čiurlenančios.


Kiek paėję tolyn nuo upės, patenkame į senovės miesto aurą. Kai kur muša varpai. Kai kur suklega žmonės. Jaučiuosi taip pakylėta čia.



Kurį laiką geriame senovinių Italijos miestelio gatvelių aurą. Gabaliuką kelio einame tarp dviejų aukštų akmeninių-betoninių sienų.
Žinau, kad artėja Lenno ir Villos Balbianello lankymas. Bet prieš tai papietaukime gražiame kalnų fone:


Gerą pusvalandį dustelėję, lipame link Villa Balbianello:


Kairėje lieka miestas Lenno. O mes sukame pro Villa Balbianello vartus.
Į vilą iš Lenno ar kitų ežero kaimelių galima patekti ir vandens taksi. Taksi kaina iš Lenno - 5 eur suaugusiam. Kiek kainuotų dvipusis bilietas - nežinau.
O šis pėsčiųjų kelias iki vilos uždarytas būna pirmadienį ir trečiadienį.


Pėsčiųjų kelias iki vilos visai neypatingas. 15-20 minučių ėjimas mišku. Labai retai kur sušmėžuoja ežero ir kito kranto vaizdai.


Per daug netaupant pinigėlių vis tik neverta varginti kojų. Bet kita vertus galvoju, kad šiuo įėjimu atėjus, pažintis su vila prasideda kažkaip nuosekliau. Grožis ir įspūdžiai auga. O su laiveliu atplaukus, patenki tiesiai į rojų. Periferijos turbūt jau nebeįdomios taptų.Bet čia tik mano asmeniniai pagalvojimai.
Villa del Balbianello bilieto kaina i rūmus ir sodus 12 eur, tik sodus - 6 eur. Nusprendžiame, kad mums pakaks tik sodų.

Taigi, pradėkime pažintį su bene gražiausia Como ežero villa:



Vila ir lodžija pastatyta apie 1700 m. Kardinolas Durini šia vietą išsirenka vasaros rezidencijai, kad galėtų romantiškoje aplinkoje atsidėti literatūrai. Vėliau sekė laikotarpis, kuomet vila stovėjo apleista. 18 a. vilą musiperka Guido Monzino, verslininkas, tyrinėtojas, taip pat italams svarbus kaip pirmas italas, įkopęs į Everestą. Vila rekonstruojama, įkuriamas muziejus. Po Monzino mirties rūpestis vila atitenka fondui FAI, kas, kaip suprantu, yra kažkas panašaus kaip mūsuose urbanistikos ir architektūros paveldą saugančios organizacijos.

Grožiu, prabanga ir išdidumu pakeri jau pirmieji žingsniai:






Paperka vaizdai į krantus:


Sukame link bažnytėlės. Dar prieš įsigyjant vilą Durini, vietovė priklausė mažai pranciškonų vienuolių grupei, kurios būvimo vietą rodo tik maža siaura bažnytėlė su tarsi dvyniais varpinės bokštais.


Šoninis fragmentas:


Apie Villa del Balbianello su pasididžiavimu dažnai kalbama dar ir dėl to, kad čia buvo filmuotas populiaraus šiuolaikinis filmas "Žvaigždžių karai".


Augalijos linijos:


Kita vilos pusė:


Lodžija:


Šoninis fragmentas:


Vartai, prie kurių švartuojasi laiveliai:


Paskutinės Villa del Balbianello akimirkos belaukiant laivo:



Taksi plauko kažkur kas 20 minučių. Taip pat daug privačių laivelių atplukdo grupes.

Taksi nuo Villa del Balbianello iki Lenno plaukia gal 5 minutes. Na, gal ir daugiau, bet tikrai nespėji apsižiūrėti, o jau reikia lipti.

Taigi, išlipame tiesiai Greenway del Lago di Como kelyje Lenno miestelyje .


Žaliasis kelias vėl veda aukštyn. Pro žalias pievas, kvepiančius lauramedžių krūmelius.
Atsiskleidžia minkštai saulės šviesos apgaubtas Dosso di Lavedo - Villos Balbianellos pusiasalis.


Keliaujame tolyn:


Sutinkame ir vienišą saulės kepinamą gyvūnėlį:


Greenway del Lago di Como keliu praeitos sodybos ir namų kiemai dažniausiai kuklūs, net ne visur tvarkingi.
Pasipuošęs kiemas:


Artėjame link Chiesa di S. Abbondio:



Apylinkės nuo bažnyčios aplinkos. Judame link tolumoje matomos bažnytėlės.


Nepabosta žiūrėti į alyvuogių sodelius:


Nuo čia vėl leisimės žemyn link ežero:


Atsiveria nauji vaizdai. Naujos viltys. Atrodo, ką begalime pamatyti. O kiekvienas kelio kilometras pateikia malonių netikėtumų.



Beliko nepilnas trečdalis Žaliojo Como ežero kelio:


Greenway del lago di Como žygiuoti belieka nepilni trys kilometrai. Aukščiau rodytas ženklas tarsi pranašas naujo etapo. Prabangaus, išdidaus ir vis labiau gundančio.
Villa „La qviete“. 18 amžiaus vila. Nuo ežero skiria didelis sodas. Juosia įspūdinga skulptūrų tvora.


Mažesnės vilos, be ne mažiau gražios ir prabangios:


Link bažnytėlės:


Chiesa di S. Lorenzo.


Viduje labai Chiesa prabangi. Bet nėr kada grožėtis, tenka skubėti, nedaug dienos belikę.


Išėję iš chieso S. Lorenzo patenkame į Parco Mayer.
Pasitinka pavėsinė:


Pasitinka fontanas:


Laiptainė už jo:


Rūpėtųsi čia valandžiukę pailsėti, bet laikas spaudžia.


Kelias minutes pasėdime tik ant suoliuko platanų alėjoje:


Gražiosios kelionių dienos aprašyme belieka paskutiniai Greenway del lago di Como džiaugsmai.
Einame promenada paežere. Grožimės vienas su kitu susijungusiais miesteliais. Kitoje pusėje – iškyšulys su Bellagio, dalinantis Como ežerą į dvi atšakas:


Praeiname ne tik puošnias privačias vilas, bet ir didumu bei prabanga pribloškiančius viešbučius:


Pakeliui link Villa Carlota, dar vienos garsios Como ežero vilos Tremezzo miestelyje.


Villa Carlota. Kai buvau tik predėjusi rinktis informaciją apie Como ežerą, Villa Carlota patapo „must see“ numeriu vienas. Villa Carlota pastatyta 1690 m. Po dviejų šimtmečių vila atitenka princesei Marianne iš Nassau, kuri kaip vestuvinę dovaną vilą padovanoja savo dukrai Karlotai.
Vis tik savo kelionėje Villa Carlota lankymą atidėjau kitam kartui. Nes domino kamelijų, rododendrų azalijų sodai, kurie, manau, šiuo metų laikų nebebūtų buvę pačiame žydėjime.


Taigi, į Villa Carlota pažiūrim tik nuo gatvės. Ir pirmyn užbaigti paskutinį žaliojo kelio kilometrą.


Paskutiniai kelio žingsniai mums nebebuvo nei kažkuo įspūdingi, nei išskirtini. Susizgrimbame, kad jau ir saulė nebešildo. Ir visai nebežinome, kada paskutinį kartą į laikrodį žiūrėjome, nei kaip vakariniai autobusai važinėja. Visai atsitiktinai užmatome (kaip paprastai) užsimaskavusį Cadenabbia autobusų stotelės stulpą su autobusų grafikais. Į Como tik po dviejų valandų. Link Menaggio artimiausias autobusas už penkių minučių. Taigi, šokstame ant kojų ir laukiame, kada iš posūkio išnirs mėlynasis autobusas. Išnyra. Mojuojam (nemanom, kad būtų stojęs, jei nebūtume susistabdę). Važiuojam.
Iš Menaggio - laiveliu iki Varenna. O Nuo jos - traukiniu grįžome į Lecco.

Diena buvo labai įspūdinga. Galiu drąsiai teigti, kad kas nėjo Greenway del lago di Como, tas nematė Como ežero grožio.

Norėčiau reziumuoti Greenway del lago di Como įspūdžius.
Kaip rašiau pradžioje, kelio ilgis yra 10,5 km. Kažkur aprašymuose esu skaičiusi, kad tai 4 valandų žygis. Bet galiu tvirtinti, kad tiek laiko reiks tik ėjimui. Mums jis užėmė beveik visą dieną. Bet mes per daug nemaklinėjome miestelių ar kaimų gatvelėmis, nelankėme daugelio objektų. Ėjome, aišku, koja už kojos. Norint labai gerai išblusinėti žaliąjį kelią, iššniukštinėti visas aplinkinių miestelių gatveles, bažnytėles, pasidaryti daugiau poilsio valandėlių, pamedituoti, siūlau kelią dalinti į dvi dienas. Ypač jei keliaujate ne sezono laikotarpiu, kai diena trumpesnė.
Mėgstantys bėgti tikrai puikiai išsiteks vienoje dienoje.

Atsisveikinimui įdedu trumpos akimirkos iš Menaggio kadrą. Kaip bebūtų, oficialus Greenway del Lago di Como tinklapis skelbia, kad planuose yra kelio pratęsimas nuo Cadenabbia iki Menaggio.


Tikiuosi, bus malonu pasivaikščioti.