2025 m. rugsėjo 13 d., šeštadienis. Rifugio A. Sonino Al Coldai - Rifugio Vazzoler.
Vakar žygiavome VI trasos Alta via 1 etapu: Rifugio Citta di Fiume – Rifugio A. Sonino Al Coldai.
Išaušta paskutinė pilna mūsų suplanuoto Alta via 1 žygio diena. Šiandien mūsų laukia 11 kilometrų ilgio takas su 440 vertikalių metrų pakilimu ir 850 m nusileidimu.
Šį rytą dienos užkandžiams supjaustau paskutinius lietuviškus lašinius ir duoną.
Pusryčiai Rifugio A. Sonino Al Coldai kalnų trobelėje yra nuo 06:30. Po vakarykštės klaikios vakarienės pusryčiai yra gana skanūs. Nors daržovių trūksta, bet užtat gauname karštos kiaušinienės.
Pusryčiaudama šiaip ne taip bendrame krovimo lizde pasikraunu telefoną, o laikrodžio pakrauti nėra šansų. Dienos žygiui nusiperku butelį vandens (1 litro buteliukas kainuoja 4 eurus), nes išvalyto tabletėmis ir turinčio chloro skonį gerti nenoriu.
Susimokame už nakvynę ir vos po 8 valandos išeiname.
Trobelės kieme pasigrožime saulėtekiu. Žemai esantį slėnį gaubia tamsa, o virš debesų pirmuosius spindulius parodo saulė.
Netrukus ryto saulės spinduliai nuspalvina virš kalnų trobelės Coldai esančias viršūnes.
Niekaip nepavyksta išeiti į kelią, nes vis dar grožimės apylinkėmis. Man labai patinka Rifugio A. Sonino Al Coldai pagalbinio pastato stogo susiliejimas su aplinka: mūsuose želdinami stogai, o čia jie yra padengti smulkiais akmenukais.
Pagaliau pajudame į Alta via 1 trasą. Sekame 560 numeriu pažymėtu taku ir stačiai ropojame į kalną. Iki kitos mūsų nakvynės vietos - kalnų trobelės rifugio Vazzoler yra 4 valandos kelio, tačiau mums tradiciškai, įskaitant nedidelį išsukimą iš trasos, gausis dvigubai ilgiau - visa diena.
Iš slėnio, esančio už Rifugio A. Sonino Al Coldai trobelės, kyla rūkas. Ši trobelė mus sutiko paskendusi rūke, su mistiška nuotaika, lygiai taip pat ir išlydi.
Pasiekę perėją, apačioje pamatome tarsi veidrodį blizgantį Coldai ežerą - lago Coldai. Iki jo teks statokai leistis žemyn.
Besileisdamos stebime, kaip iš už Coldai ežero esančio slėnio kyla rūkas. Tiek ežeras, tiek už jo esantis slėnis paskęsta migloje. Vaizdas nepaprastai žavus, bet kartu ir keliantis nerimą: ar nesusikaups lietaus debesis?
Netrunkame nusileisti prie Coldai ežero. Vanduo jame yra visiškai skaidrus ir žalios spalvos.
Prie Coldai ežero ilgokai fotografuojamės. Takeliu galima apeiti aplink ežerą, bet tam neturime laiko. Pasimėgavę ežero bei kalnų vaizdu, vėl pasileidžiame į trasą ir kopiame šalia ežero vedančiu taku.
Palengva kylame aukštyn. Vis atsisuku atgal ir pasidairau į Coldai ežero pakrantę, kurioje prieš kelias minutes vaikščiojome. Pasižiūriu į iš slėnio vis dar kylantį rūką.
Coldai ežeras tolsta.
Netrukus suksime į rūko karalystę.
Nutrepsime vos kelis metrus ir prieš akis atsiveria Civetta kalnų masyvas. Aštrių akmenų ir žvyro taku žygiuosime didelio Civetta kalnų masyvo šlaitu.
Civetta kalnus gaubia rūkas.
Leidžiamės smulkia akmenų skalda nukloto kalno šlaitu.
Rūkas ir besiformuojantys debesys slepia žemai apačioje besidriekiančiame slėnyje esantį Alleghe miestelį su ežeru.
Kažkuriuo metu rūkas prasisklaido ir pamatome slėnio grožį.
Beeidamos prieš mus stūksančių stačių kalnų viršuje pastebime kalnų trobelės Tissi stogą.
Saulė nušviečia dešinėje esantį slėnį. Išnyręs iš rūko, jis gražiai sužaliuoja.
Pasigrožėjusi slėniu, apžvelgiu nueitą kelią.
Pajudame pirmyn. Šios dienos trasa yra labai įvairi. Vietomis tenka lipti per aukštus akmenis.
Kažkur Civetta kalnų fone stovi pastatyta statulėlė.
Alta via 1.
Vis atsisuku atgal. Aiškiai matosi kalnai ir takai, kuriais atėjome.
Virš mūsų galvų stūkso aukštos ir stačios kalnų uolos.
Prieiname nedidelę takų sankryžą. Nutariame pasukti į šalį ir palipti iki kalnų trobelės Tissi.
Iki kalnų trobelės Tissi tenka lipti labai stačiai ir sunkiai. Bjauriai skaudena petį. Pradedu panikuoti, kaip reiks nusileisti žemyn.
Prie kalnų trobelės Tissi žydi gaurometis. Jį šiuose kalnuose matau pirmą kartą.
Kalnų trobelėje Tissi sėdame kavos ir pyrago. Tradiciškai valgau obuolių štrudelį.
Pasistiprinę pasivaikštome po kalnų trobelės Tissi apylinkes. Prie trobelės yra įrengta smagių vietų fotografijoms.
Paskui sukame atgal į trobelę. Prieš akis - Civetta kalnai ir Tissi kalnų trobelė.
Bendražygės dar užlipa į kalną virš Tissi trobelės. Aš kažkodėl neturiu ūpo. Bjauriai
maudžia petį, baisu pagalvoti apie leidimąsi žemyn nuo kalno, kuriuo
taip sunkiai užlipome. Turbūt atėjo kritinė žygio diena, kai kalnų jau
gana.
Tiesa, nusileidimas nebuvo toks sunkus ir
baisus, kokį įsivaizdavau būsiantį. Netrukus lengvai žingsniuojame
mėlynų žiedų puošiamais takeliais.
Kalnų takas nurimsta ir tampa beveik lygiu, pastebiu uolas puošiančią spalvingą augaliją.
Kažkur įsitaisome pietų. Sukertame paskutinius lietuviškos duonos ir lašinių likučius. Kokia buvo skani toji paskutinė porcija.
Pietaujame kalnų apsuptyje.
Pasistiprinę vėl patraukiame į kelią. Civetta kalnai mažėja.
Nusileidę nuo pušų šaknų iškilnoto kalniuko, prieiname pievą.
Netrukus įsukame į smulkia skalda nuklotą kelią.
