Viena. I dalis.

2024-04-10, trečiadienis.  Viena. I dalis. 

 

Šios kelionės reikėjo kaip oro gurkšnio po visų šeimą ištikusių negandų. Kartu vežiausi ir mamą, tad kelionės taškas turėjo būti lengvai įveikiamas ir paliekantis įspūdį. Peržiūrėjus į iš Lietuvos tiesiogiai lėktuvu pasiekiamas kryptis, ilgai galvoti neteko: bus Austrijos sostinė Viena. Miestas gražus, jame nėra kalvų ar kalnų ir dar dar nei karto nebūta: tobulas variantas mūsų poreikiams.

Kelionė prasidėjo trečiadienį. Iš Vilniaus oro uosto skrendame su oro bendrove Ryanair. Vakare leidžiamės Vienos oro uoste. Iš oro uosto į nakvynės vietą atvykti man pasirodė paprasčiausia ir pigiausia traukiniu. Galima važiuoti kosminius pinigus kainuojančiu oro uosto ekspresu CAT, tačiau mes renkamės paprastą traukinį. Raudoname savitarnos aparate perku bilietus ir sėkmingai atriedame iki Wien Mitte traukinių stoties. Kelionė užtrunka pusvalandį. Jei būtume važiavę su oro uosto ekspresu CAT, būtume sutaupę kokių 10 minučių, o už bilietą sumokėję 3 kartus daugiau. 

Wien Mitte stotyje prieš įėjimą į metro stotelę savitarnos aparate nusiperkame 7 dienų visuomeninio transporto bilietą ir lengvai persėdame į oranžinę U3 metro liniją. Į laikinus namus Simmering rajone atvykstame vėlokai, tad tą vakarą ilsimės, o kitą dieną pradėsime pažintį su Austrijos sostine. 

Likau patenkinta pasirinkta gyvenamąja vieta Simmering rajone. Apartamentai buvo Fuchsröhrenstraße gatvėje, netoli Zippererstrase metro stotelės (turistams patogi oranžinė U3 metro linija) ir tokio paties pavadinimo tramvajaus stotelės. Rajonas tylus, man pasirodė saugus. Miesto istorinėje dalyje už mūsų mokėtą kainą tebūtų išėję aptriušę apartamentai.

 

2024-04-11, ketvirtadienis. 

Papusryčiavę susiruošiame į pažintį su Viena. Nepilnas pusvalandis kelionės su metro iki Stephansplatz metro stotelės ir prieš akis išnyra pačioje Vienos širdyje stovinti šv. Stepono katedra - Stephansdom.

Užeiname į šv. Stepono katedros vidų.  Katedroje iš ryto tylu ir tuščia.

136 metrų aukščio šv. Stepono katedra yra Vienos simbolis. Rašoma, kad bažnyčia šioje vietoje stovėjo nuo 12 amžiaus, vėliau, kilus gaisrui, sudegė. Dabartinį pavidalą ir katedros titulą bažnyčia gavo 14 amžiuje. Bėgant amžiams, katedra buvo apgriauta ir vėl atstatyta. 

Šv. Stepono katedra yra milžiniška. Pasidairome į kuklų, bet kartu ir prabangų interjerą. Paskui mamą paliekame melstis ir 343 laipteliais lipame į aukščiausią šv. Stepono katedros bokštą. 

 

Vienoje jau esu buvusi. Prieš 17 metų šiame mieste kelioms valandoms buvome sustoję važiuodami į turistinę kelionę Kroatiją. Iš tos kelionės prisimenu tik kelis objektus. Prisimenu, kad buvau užlipusi ant katedros stogo, tačiau, atmintyje išlikęs vaizdas yra visiškai kitoks. Vadinasi, tąkart buvau ant žemesnio - Pummerin bokšto.

Lipti suktais laiptais nelengva. Kelis kartus stojame ilsėtis bei nubraukti prakaito. Viršuje esančioje apžvalgos aikštelėje Vienos vaizdai prikausto. 

Visiems rekomenduoju čia užlipti.

Nusileidę žemyn, visos kartu apeiname aplink katedrą, iš visų pusių ją apžiūrime, pasigrožime kilmingųjų herbais puoštu stogu.

Iš šv. Stepono katedros pasileidžiame gatvėmis, kur akys mato. Mūsų pažinimo tempas  bus labai lėtas, tad iš šio pasakojimo galima numatyti, kiek įmanoma per dieną apžiūrėti miesto keliaujant su mažais vaikais arba žmonėms su judėjimo sunkumais.

Gatvėmis einame be plano. Miesto gatvės nepažįstamos, tad domina kiekviena gatvė. Negalima nepastebėti dailaus pastato Lugeck aikštėje. 

Tolumoje pamatę bažnyčios smailes, leidžiamės link jų. Pakeliui pasigrožiu prabangiai atrodančiais pastatais. 

Tai - dailus akademijos pastatas. O šalia ir jėzuitų šv. Ignacijaus bažnyčia, kurios smailes matėme iš tolo.  

 

Pasigrožėję jėzuitų šv. Ignacijaus bažnyčia ir akademijos pastatu, trepsime tolyn. Pastebime siaurą bei jaukią gatvelę ir neriame į ją.

Pro arką įėję į vidinį kiemą, randame akiai mielą kampelį. Nors dar tik ankstyvas pavasaris, bet kieme jau žydi rožės. Tačiau labiausiai nustebina kavinės prieigas puošiantys visterijų žiedai.

Visą gyvenimą svajojau pamatyti žydinčias visterijas. Telgul jų šakelės ir kuklios, bet svajonė išpildyta.

 

Paskui ateiname prie Ankeruhr - laikrodžio, kuris 12 val. keičia figūras bei groja muzikėlę. Iki 12 valandos dar amžinybė, o laikrodis gražus ir be spektaklio.

 

Pasidairome į netoli Ankeruhr laikrodžio esantį fontaną. 

Einame nepaprastai gražiomis Vienos gatvėmis. Iš pat ryto karšta.

 

Tarp pastatų pasirodo dailus bažnyčios kupolas. Suksime pasmalsauti, kas ten yra. 

Prieiname šv. Petro bažnyčią - Peterskirche.

 

18 amžiuje pastatyta šv. Petro bažnyčia yra prabangi, dekoruota piešiniais ant sienų bei lubų ir aukso dirbiniais. 

Išėję iš bažnyčios, pasukame Graben pėsčiųjų gatve. Gatvė sausakimša nuo žmonių, tad ja tik praeiname. 

 

Netrunkame ateiti iki Josefplatz. Tai - aikštė, kurią juosia Habsburgų rūmams priklausantys Nacionalinės bibliotekos ir ispanų jojimo mokyklos pastatai. Į šiuos objektus būtinai užsuksime, bet kol kas pasigrožime architektūra. 

Vienoje populiari pramoga pasivažinėti karieta. Ištisas dienas skamba nesustojantis kanopų kaukšėjimas.

Žvilgteliu į prieitas ispanų jojimo mokyklai priklausančias arklides. Pro langelį dairosi smalsus lipicų žirgas.

 

Gatvės kavinėje prisėdame kavos. Pailsėję iš tolo apžiūrime  kitoje aikštės pusėje esančius Habsburgų rūmus. 

Užeiname į čia pat aikštėje, priešais rūmus esančią šv. Mykolo bažnyčią - Michaelerkirche.

Rašoma, kad po po Mocarto mirties šioje bažnyčioje pirmą kartą buvo atliktas jo „Requiem“.  Tačiau mane labiausiai domintų bažnyčios katakombos, Skaičiau, kad dėl neįprastos aplinkos jose nesuyra kūnai. 1631–1784 metais čia buvo palaidota apie 4000 žmonių. Šiandien vis dar galima pamatyti šimtus karstų, puoštų gėlėmis ar kaukolėmis, taip pat mumifikuotų lavonų, kai kurie iš jų barokiniais chalatais ir perukais. Nors katakombų aprašymas skamba įdomiai, tačiau jų nelankysime. Nepasidomėjau, ar galima į katakombas eiti savarankiškai, tačiau organizuoti turai buvo tik vokiečių kalba.

 

Išėję iš šv. Mykolo bažnyčios, dar kartą pasigrožime Habsburgų rūmų kompleksu. Aikštės viduryje yra 1990 ir 1991 metais Vienos miesto archeologų aptiktos romėnų gyvenvietės liekanos.

 

Atsitiktinai pamatau įėjmą į jaukų Ferstel pasažą. Iš pradžių įeiname į dailų kiemelį su fontanu. 

 
Paskui nužingsniuojame dailia Ferstel pasažo gatve. 

Iš Ferstel pasažo išeiname tiesiai prie Škotų bažnyčios.
Viena yra fantastiška, net ir atokiausioje gatvelėje pastatus puošia figūros, ornamentai.

 

Ateiname prie tolimiausio mūsų šios dienos taško - Votų bažnyčios - Votivkirche. Saulėtą popietę pievutė šalia bažnyčios pilna sėdinčių žmonių.

Votivkirche dydžiu ir įspūdžiu nenusileidžia Vienos šv. Stepono katedrai.

Votivkirche viduje man didžiausią įspūdį palieka spalvoto stiklo vitražai.

 Nuo Votivkirche traukiame atgal į miesto širdį. Pakeliui - Vienos universiteto pastatas. 

Artėjame prie Vienos rotušės.

 

Iš pradžių pasivaikštome po rotušės parką. Parke žydi gėlės.

 

Bandome patekti į Rotušę, kuri yra atvira lankytojams, tačiau panašu, kad Vienai reiks suteikti antrą šansą, nes priėjimas prie Rotušės uždarytas. Ruošiamasi dviračių festivaliui.

Kulniuojame Žiedo gatve - Ringstrasse. Imperatorius Francas Juozapas įsakė pastatyti bulvarą, jungiantį atokesnius Vienos rajonus su imperijos centru. Turtuoliai suskubo statyti didingus ir prabangius pastatus. Prieš Austrijos nacionalinį teatrą - Burgtheater kaip tik ir esame.

 

Pastatai vienas už kitą prabangesni.

Užeiname į Visuomenės sodą - Volksgarten.

 

Nors Volksgarten sodas didžiuojasi 400 skirtingų rožių veislių kolekcija, bet šiuo metu rožėms žydėti dar anksti. Apžiūrime sezonui pumpurus dar tik kraunančių rožių krūmelius.  Užtat sodas pilnas žydinčių pavasarinių gėlių. 

Viename sodo pakraštyje randame jau pražydusių rožių. 

Nuo Volksgarten sodo iš tolo pasidairome į Habsburgų rūmus.

Paskui vėl grįžtame į Volksgarten sodo vidurį, kur iš tolo šviečia akinančiai balta Tesėjo šventykla. 

Tai yra Hefaisto šventyklos Atėnuose kopija, joje yra 28 dorėniškos kolonos. 

 Sode visu gražumu žydi alyvos.

Besigrožėdamos pavasario spalvomis, traukiame link išėjimo.

 

Išėję iš Volksgarten sodo, patraukiame prie Austrijos parlamento. 

Nuo kaitrių saulės slepiamės parlamente. Į jį gali įeiti kiekvienas. Belieka nuskaityti šalia durų esantį QR kodą, užpildyti registracijos formą, pateikti asmens dokumentą, praeiti patikrą ir jau esi viduje. 

Popietę veikia tik pirmo aukšto ekspozicija. Bibliotekos darbuotoja pakviečia atvykti rytoj iš ryto, kuomet būtų galimybė patekti į sales, stebėti parlamento darbą. Nesame politikos fanatikės, tad apsiribosime tik nedidele šiandienine apžiūra. 

Išeiname į lauką. Vienos parlamentas su Tiesos deivės - Atėnės Paladės skulptūra.

Žiedo gatve einame tolyn. Gražieji Palais Epstein rūmai.

Atkulniuojame iki Marijos Teresės aikštės. Pastatus - dvynius, juosiančius Marijos Teresės aikštę, atsimenu iš prieš 17 metų vykusios kelionės.

Marijos Terezės aikštė (Maria-Theresien-Platz) – su imperatorienės Marijos Terezės paminklu, fontanais ir apsupta šonuose esančiais didingais Meno istorijos ir Gamtos istorijos muziejais.

 

Išėję iš Marijos Terezės aikštės, kertame judrią gatvę ir ateiname iki Habsburgų rūmų.

 

Pasisukinėjame po labai jaukų vidinį kiemelį.

Būnant Austrijoje, privaloma paragauti šnicelio, ką patį pirmąjį vakarą ir darome.

 

Po vakarienės einame pasivaikščioti vakarinėmis Vienos gatvėmis.

Pasivaikščioję grįžtame į apartamentus. 

Pirma diena Vienoje buvo puiki. Miestas labai gražus, įspūdžių pilna galva.

 

 

Atėnai.

 2023-10-17, antradienis. Atėnai. 

Vakar keliavome Meteorų uolų takais.

 

Nors į autobusų stotį nueiname sausos, bet netrukus pradeda lyti. Atostogos Graikijoje baigėsi ir pamažu judėsime namų link. Visos kelionės metu oras buvo fantastiškas, gal kiek per karštas, bet be lietaus. Šiandien lyja, kad nebūtų gaila palikti Kalambakos. 

 

Į Kalambaką atvykome traukiniu, tačiau traukinys į Atėnus grįžta tik vėlai vakare. Rytoj ryte mūsų laukia skrydis ir nesinori stresuoti dėl vėlyvo traukinio reiso, tad nutariame į Atėnus grįžti ryte išvažiuojančiu autobusu. 

Autobusų bilietus perku internetu svetainėje  ktel-trikala.gr   iki kelionės likus kelioms savaitėms. Dar namuose įsidedu spausdintus popierinius bilietus. Atėjusi į Kalambakos autobusų stotį, pasvarstau, ar nereikia mano turimų bilietų iškeisti į specialius bilietus? Tačiau lyja, į stoties pastatą eiti patingiu.
Autobusas atvažiuoja laiku. Konduktorei parodome internetu pirktus bilietus ir judame į Trikalą, kur miesto pakraštyje esančiame terminale persėsime į į Atėnus vežantį autobusą. 

Trikalos autobusų stoties terminale turime daugiau nei valandą laiko persėdimui. Tiek laiko užtenka ramiai išgerti kavos. 

Įdomu buvo stebėti, kaip Trikalos autobusus aptarnauja nemaža komanda. Bilietus tikrina ir parduoda konduktorius, dar vienas žmogus sudeda bagažą, o vairuotojas tik vairuoja. 

Trikalos autobusų stotyje išsikeičiu mūsų turimus namuose spausdintus bilietus į specialius. Taip ir nesupratau, ar tai privaloma padaryti, nes priėjusi kasininkės paklausti informacijos ir parodžiusi mūsų turimus spausdintus popierius, iš jos sulaukiu atspausdintų naujų. 

Į Atėnus pajudame laiku. Kelionė truks virš 4 valandų, tačiau pro langą skriejantys vaizdai yra labai gražūs. Tai žiūrime į aukštus kalnus, tai į balkšvus medvilnės laukus, tai į alyvmedžių giraites, galiausiai įriedame į vaizdingos įlankos pakrantę.

Vairuotojas stoja poilsiui pakelės kavinėje ir visi autobuso keleiviai išsisklaido, kas kavos, kas - užkąsti, kas - kojų pramankštinti. 

Kelionė į Atėnus neprailgsta ir yra patogi bei maloni. 

Iš autobuso išipame Liosion autobusų stoties terminale. Padarėme klaidą iš autobuso neišlipę Kato Patisia stotelėje ir dabar iki šio pavadinimo metro stotelės teks gabaliuką grįžti atgal. Nieko nedarysi, o ir mūsų lagaminai autobuso bagažinėje yra sudėti į "Atėnų" skyrių.
Liosion autobusų stoties terminalas nėra didelis, bet autobusų aikštelės įrengtos labai tankiai, tad atrodo painokai. Net nesidomiu, kaip šioje stotyje reiktų susirasti reikiamą autobusą, nes mes tik užeiname į tualetą ir pasileisime link metro stotelės. 

Kato Patisia metro stotyje savitarnos aparate perkame vienkartinį metro bilietą, kuris suaugusiam kainuoja 1,20 euro ir galioja 90 minučių. Taip rytdienai nusiperkame oro uosto autobuso bilietą, kainuojantį 5,50 euro vienam.  

Metro važiuojame su persėdimais ir lipame mums jau labai gerai pažįstamoje stotelėje "Akropolis". Kelias minutes einame gatvėmis  ir netrukus įžengiame į savo naujų laikinų namų kiemą.

Greitomis apžiūrime naują nakvynės vietą. Kadangi Atėnuose nakvosime tik vieną naktį, daiktai lieka gulėti lagaminuose, o pačios išskubame į miestą.

Mūsų tylioji Scholiou gatvelė ir kambario langelis, žvelgiantis į spalvotą graffiti ant sienos.

Ateiname prie Katedros, kuri yra už poros minučių nuo mūsų laikų namų.

 
Paskui be jokio plano ir tikslo vaikštome po Atėnus, žvalgomės į parduotuves.

Ateiname į Monastiraki aikštę, kuri visada yra pilna žmonių. Atėnuose nebuvau tik kelias dienas, o atrodo, tarsi juos matyčiau pirmą kartą. Ir šįkart Atėnai man patinka kur kas labiau.

Monastiraki aikštė, kaip visada, yra pilna žmonių ir šurmuliuojanti. 

 

Kitoje aikštės pusėje matome buvusią mečetę ir Akropolio kalvą.

Šalia buvusios mečetės stovi Adriano biblioteka. Jos lankymas įeina į Akropolio kompleksinio bilieto kainą, tačiau kažkodėl šio taško taip ir neaplankėme. Dabar irgi į Adriano biblioteką pažiūrėsime tik iš šalies.

Vėl vaikštome gatvėmis. Turistinės gatvės yra pilnos turistams skirtų parduotuvių. 

Atėnuose pilna meno galerijų.

Traukiame jau gerai žinomomis gatvėmis. Užsuku pasidairyti po Instagramerių mėgiamos kavinės kiemelį.

Netoli Atola Stoja sėdame vakarieniauti. Po vakarienės vėl vaikštome gatvėmis.

Gatvės atveda į Monastiraki aikštę.

Paskui patraukiame ilsėtis, juk rytoj anksti keltis.

2023-10-18, trečiadienis. Kelionė į namus.

Nuo Scholiou gatvelės iki Syntagma aikštės einame pėsčiomis. Ankstų rytą Atėnų gatvės yra visiškai tuščios, praeina vienas kitas praeivis. 

Į oro uostą išvykstame nuo Syntagma aikštės pakraštyje esančios oro uosto autobuso stotelės. Autobusas X95 iki oro uosto važiuoja nepilną valandą. Vienkartinius autobuso bilietus nusipirkome vakar metro stotyje, tad šiandien belieka autobuse juos priglausti prie skaitytuvo.
Kadangi keliaujame tik su rankiniu bagažu, patikros procedūras oro uoste praeiname labai greitai ir turime marias laiko. Veikti nelabai yra ką, bet skrydį kažkaip sulaukiame.

Atėnus paliekame pridengtus lengvų debesų.

Vilnius pasitinka lietų keičiančia saule ir atvirkščiai.

Kelionė buvo gera. Graikija nebuvo ta šalis, o Atėnai - tas miestas, kuriuos įsimylėjau, tačiau ir neatbaidė. Įsimintiniausios kelionės vietos buvo Meteora ir Aegina sala. Iš Meteoros pasiėmiau viską, o į Saronikų salas kažkada dar nuvyksiu. Taigi, iki pasimatymo, Graikija.