Uolėtoji Vidžemės pakrantė.
Ryga (2015 m.);
2017-07-14. Penktadienis. Atvykstu į Rygą.
Net neatsakysiu, iš kur atsirado mintis į kelionę išvykti vienai. Ko gero kelionių gyvenime reikėjo naujų spalvų, tad net nesvarstydama nusiperku Joninių šventės proga akcija paskelbtus keleivių vežėjo Luxexpress bilietus. Vasarą žodis „akcija“ įgauna daugiau simbolinę reikšmę, nes iš tikrųjų bilietai nebuvo labai pigūs. Segmento Vilnius-Ryga bilietas kainavo 8 eurus, o Ryga – Vilnius net truputį virš 11 eurų.
Autobusų bilietams išlaidavau, o dviejų naktų nakvynei pataupiau, nes užsakiau lovą bendrame moterų kambaryje, liaudyje vadinamame „dormu“ (angliškai dormitory) nakvynės namuose - hostelyje. Nakvynę bendruose kambariuose esu išbandžiusi žygio po Korsikos salą metu. Ten miegas tame pačiame kambaryje su nepažįstamais žmonėmis manęs nenugąsdino. Tad žiūrėsiu, kaip seksis nakvoti mieste.
Vidurdienį patraukiu į sostinę. Nedidelis ir labai patogus autobusas labai greit nuveža į Vilniaus autobusų stotį. Autobusų stotyje esančiame prekybos centre nusiperku užkandžių į autobusą bei rytdienos išvykai.
Luxexpress autobusas, kurio kryptis – Ryga, atvažiuoja likus ketvirčiui valandos iki išvykimo. Keleivių nedaug. Vairuotojas tik vienas. Išvykstame laiku, 15:00. Kiek daugiau keleivių įlipa sustojime „Panorama“. Tačiau vis tiek užpildytas tik geras trečdalis autobuso. Dauguma keleivių sėdi po vieną.
Pajudėjęs nuo sustojimo Panorama, vairuotojas keleiviams pasiūlo nemokamai išgerti kavos ar, jei reikia, pasinaudoti ausinėmis, įsigyti apklotų ir pagalvių. Ausines savo kaip tik pamiršau, todėl pasinaudoju vairuotojo pasiūlymu. Užkandu, išgeriu kavos, ausinėse skamba muzika – ko daugiau reikia. Suprantu, kad kavą išgėriau pačiu laiku, nes vėliau nebuvo. Tualete irgi nebuvo vandens rankoms nusiplauti.
Sieną kertame sklandžiai, dokumentų niekas netikrina. Kelias neprailgo.
Autobusui pajudėjus iš Vilniaus, dangus buvo lietuviškai debesuotas, tačiau į vakarą išsigiedrijo. O įvažiuojant į Rygą tik jūros pusėje liko plunksniniai debesys.
Į Latvijos sostinės Rygos autobusų stotį atvykstu laiku. Stotyje susirandu rytdienos maršruto autobuso stotelę ir pasitikslinu išvykimo laiką.
Dabar jau laikas pradėti savo vienišosios kelionės pagrindinę dalį. Neslėpsiu, širdyje yra jaudulys. Viena esu keliavusi nedaug. Labai seniai buvau agentūros organizuotoje turistinėje kelionėje, o paskutinį kartą - prieš beveik dešimt metų viena leidau sveikatingumo savaitgalį. Tuomet viena gal ir nesijaučiau visiškai gerai, bet tikrai nebuvau vieniša. Tai gal išgyvensiu ir šįkart. Galiausiai atvykau čia tik savaitgaliui, todėl net jei ir bus labai blogai, kažkaip ištversiu.
Nakvynės namus Seagulls Garret Hostel http://www.hostelworld.com/hosteldetails.php/Seagulls-Garret-Hostel/Riga/76135 pasiekiu per pora minučių, tereikia tik požemine perėja pereiti gatvę.
Jie štai ten, Valnu gatvėje, už kavinės, melsva iškaba pažymėti.
Registruojuosi. Registratūroje gaunu pildyti formą, sumoku už dvi naktis 20 eurų. Dar 5 eurus turiu palikti kaip užstatą už spintelės raktą. Penkių neturiu, palieku dešimt. Gaunu visą reikiamą informaciją, raktus nuo spintelės bei kambario, ant kurių užrašytas lovos ir spintelės numeriai, taip pat glėbį patalų apvalkalų ir rankšluostį.
Kambarys antrame aukšte. Jis nedidelis, stovi tik dvi dailios medinės dviaukštės lovos ir šis faktas labai nudžiugina. Kambaryje randu ką tik prieš mane atėjusią merginą, taigi, vieną kambariokę jau pažįstu. Ji miegos viršutinėje lovoje, o aš labai apsidžiaugiu gavusi apatinę.
Šalia lovos net dvi rozetės, vadinasi, dėl jų kovoti šioje kelionėje nereikės.
Priešais lovas stovi metalinė spinta su keturiomis siauromis užrakinamomis spintelėmis. Šalia jos – į sieną atremtas didelis veidrodis ir kėdė. Interjeras kuklus, bet svarbu, kad kambarys tvarkingas.
Apsivelku patalus, į užrakinamą spintelę pasidedu daiktus. Nors mantos vežiausi nedaug, bet šiokį tokį kuprinės turinį palieku.
Po to apžiūriu visą bloką. Greta maniškio yra kitas kambarys su trimis dvigulėmis lovomis. Abu kambariai šviesūs ir švarūs. Prie bloko durų išrikiuoti gyventojų batai.
Dviems kambariams teks dalintis švariu tualetu, vonios kambariu su besikemšančia dušo kriaukle ir nedidele virtuve. Apsidžiaugiau, kad turėsiu ryte kur išsivirti kavos bei galėsiu šaldytuve palikti maisto produktus. Nors tą patį galima padaryti ir pirmame aukšte esančiame bendrame kambaryje.
Hostelyje yra ir terasa.
Viešbutyje puikiai veikia wifi. Nors dabar keliaujant po ES šalis tai nėra labai svarbu, bet vis tiek nudžiugina.
Kol dar nesutemę, noriu apžiūrėti miesto.
Išeinu be dvidešimt minučių aštuonios. Šįkart Rygai didelių planų neturėjau, gal tik pora. O kitą Latvijos sostinei skirtą laiką ketinu eiti ten, kur akys užmatys ir širdis geis.
Iš pradžių atliksiu suplanuotą programą. Pirmuoju numeriu yra „Panorama Riga“ apžvalgos aikštelė.
Tad traukiu į už stoties ir turgaus esantį rajoną.
Turgaus pastatą lankėme rudeninio vizito metu. Tačiau šiandien nusistebiu, kokia milžiniška teritorija yra už turgaus pastato. Net kelios eilės paviljonų ir stelažų. Tiesa, pardavėjų lauke likę tik vienetai, o ir tie jau renkasi likusias neparduotas prekes.
Niekur nesiruošia tik gėlių pardavėjai. Gėlių spalvų išmarginti prekystaliai vis dar džiugina akis.
Stoties rajonas. Naktį čia būtų tikrai nejauku ir dabar tikrai žinau, kad čia gyventi nenorėčiau. Tačiau saulėtą vasaros vakarą siauros gatvės yra pilnos žmonių ir kol kas čia labai gera.
Nuo turgaus tereikia pasukti tik viena gatve ir prieš akis atsiveria man reikalingas objektas - Mokslo akademija, kurios pastato viršuje esančioje „Rygos panoramos“ apžvalgos aikštelėje pasižvalgysiu į miestą.
„Rygos panorama“ yra sovietmečiu Stalino paliepimu pastatyto pastato viršuje, todėl jo sienose matyti išlikę sovietiniai simboliai. Panašaus stiliaus pastatas stovi ir Varšuvoje, tad latviškasis turbūt irgi yra dovana Latvijos žmonėms.
Apžvalgos aikštelė lankytojams yra atvira balandžio – lapkričio mėnesiais kasdien nuo 09:00 iki 22:00 valandos.
Bilieto kaina suaugusiam - 5 eurai. Bilietų kasa yra pirmame aukšte tik įėjus į pastatą. Kasininkė angliškai nekalba, bet duoda pasiskaityti informacinį lapelį ir rankos mostu parodo, kurioje pusėje bus liftas.
Modernus ir tvarkingas liftas labai greitai užkelia iki 15 aukšto, o paskui dar du aukštus reikia palipti laiptais ir eiti koridoriais. Rasti būtų painoka, tačiau visur yra nuorodos. 17 aukšte yra ne tik panoramos aikštelė, bet ir tualetas.
Ši apžvalgos aikštelė turi privalumą, nes yra mažiau populiari, todėl nereikia registruotis iš anksto, laukti eilių ir stumdytis minioje. Aikštelė yra 65 metrų aukštyje. Nuo jos atsiveria vaizdai ne tik į senamiestį, bet ir į naujuosius rajonus.
Prieš akis - kitoje Dauguvos upės pusėje esantis Latvijos nacionalinės bibliotekos pastatas, vadinamas Šviesos pilimi. Pasigrožiu Dauguvos upėje išsirikiavusiais tiltais, didžiausiu Europoje senuoju turgumi bei Rygos senamiesčio stogais.
Rekomenduojama čia atvykti pasigėrėti saulėlydžiu. Aš atvykau gerokai prieš jį, todėl didelio įspūdžio nebuvo. Visas senamiestis prieš saulę, tad norėjosi merktis ir akis dengti rankomis. Patariu į šią apžvalgos aikštelę lipti ryte arba iš tiesų prieš saulei leidžiantis. Saulėlydžio vaizdai turėtų būti puikūs.
„Rygos panoramos“ apžvalgos aikštelėje yra nemažai informacinių stendų, pasakojančių ne tik apie ją pačią, bet ir matomus pagrindinius objektus.
Tačiau viršuje pučia stiprus ir šaltokas vėjas, tad dairytis nėra smagu. Dar erzina išlindę ir trukdančios fotografuoti raudonos signalinės lempos. Apsuku du ratus ir leidžiuosi žemyn.
Tuo pačiu keliu grįžtu į senamiestį. Jau seniai metas sėstis vakarienės, tad einu ieškoti man priimtinos kavinės. Senamiestyje yra nemažai picerijų, bet esu beveik visą dieną nevalgiusi, todėl norisi rimtesnio maisto.
Akį patraukia kavinė prie Švedų vartų, taip ir besivadinanti – Zviedru varti. Sudomina meniu, patiekalų kainos, vaizdas į senamiestį ir besišypsanti padavėja. Būtent toji nuoširdžia šypsena pakvietusi užeiti padavėja ir nulėmė apsisprendimą vakarieniauti čia.
Sėdu prie mažyčio staliuko. Vieta nėra labai patogi, bet nedidelė kavinė pilnut pilnutėlė, kito pasirinkimo nėra.
Sakausi vištienos su ryžiais ananasų padaže ir alaus. Prie alaus gaunu užkandį – indelį su traškučiais. Po to dar atneša duonos su sviestu.
Naršau internete ir skaniai kramsnoju užkandžius. Virtualios aplinkos ir besišypsančios padavėjos visiškai pakanka, nes nesijaučiu vieniša ar nejaukiai viena vakarieniaudama.
Vakarienė soti bei skani.
Už ją pakloju 9 eurus ir, žinoma, palieku arbatpinigių. Dėžutėje prie sąskaitos randu saldainį.
Soti ir atsigavusi patraukiu kur akys mato į senamiesčio gatves.
Žygiuodama pasigrožiu Rygos katedra. Kai paskutinį kartą ją mačiau, ji dar dėvėjo pastolių rūbą.
Paskui suku prie Dauguvos upės. Vakaras saulėtas ir šiltas, todėl ketinu pasivaikščioti upės krantine.
Vos pereinu judrią gatvę, mano ketinimus į nieką paverčia užkalbinęs ir pakvietęs plaukti Dauguvos upe čia pat krantinėje stovėjusio laivo „Jelgava“ kapitonas.
Prisipažinsiu, kad kruizas upe bei kanalais ir buvo mano dar vienas šios kelionės planas. Tik netikėjau, kad jis gali išsipildyti, nes dauguma laivų savo darbą baigia labai anksti. O kruizų kaina nurodoma nemaža – 18 eurų, kas nelabai telpa į mano pigaus savaitgalio rėmus.
Kapitonas pasiūlo paplukdyti Dauguvos upe už 10 eurų. Nė nedvejodama sutinku. Juk plaukdama kanalais, didelių stebuklų išvysti nesitikiu, o paskutinių dienos spindulių nuspalvinto miesto vaizdai žiūrint iš plačios upės turėtų būti gražūs.
Kapitonas mane kalbina angliškai. Šį kelionė buvo pirmoji mano gyvenime, kuomet vietiniai į mane kreipdavosi anglų kalba ir nė karto nebuvau užkalbinta rusiškai.
Laivo kapitonas paaiškina, kad sulauksime turistų grupės ir tuomet išplauksime. O kruizui pasibaigus, jis grupę išlaipins kitoje upės pusėje prie Radisson viešbučio, o po to mus parplukdys atgalios.
Kaip ir planuota, 22:15 pajudame į valandos trukmės kruizą Dauguvos upe.
Žmonių laive nemažai, vaizdai dieviški, tik šaltoka, vietomis kiaurai košia vėjas ir laivo varikliai labai smirdina. Beje, laive yra baras. Tačiau jame nebuvau, nes buvau soti po vakarienės.
Besileidžiančios saulės nudažytas dangus atsispindi upės vandenyje, o krante likęs miestas slepiasi vakaro spalvose ir šešėliuose. Nemažas ir galingas laivas paskui save palieka putotą smulkių bangelių juostą.
Kairėje pusėje priartėja Šviesos pilis - Latvijos nacionalinė biblioteka.
Vieną po kito praplaukiame tiltus. Senamiestis lieka toli.
Dabar dėmesį koncentruoju į trikojį Rygos televizijos bokštą, karaliaujantį viduryje upės esančioje Zakusala saloje ir nenorintį tilpti į fotoaparato ekraną.
Televizijos bokštas - aukščiausias Baltijos šalyse - iš pradžių priartėja, o paskui nutolsta.
Kruizas iš tiesų nuostabus. Ir tik laivui apsukus aplink televizijos bokšto salą kiek pailsiu nuo įspūdžių. Bet šis monotoniškas momentas netrukus baigiasi, nes prieš akis vėl pasirodo senosios Rygos namai ir tiltai.
Saulė beveik nusileidusi, o pastatai ir tiltai pasidabinę šviesomis ir naujomis spalvomis. Labai įspūdinga. Žiūriu ir grožiuosi.
Geležinkelio tiltas per Dauguvos upę. Pastarojo apšvietimo įrengimas miestui atsiėjo 280 tūkstančius latų. Apšvietimas turi kasdienį ir šventinį režimus.
Senojo miesto atspindžiai ypač viliojantys.
Prie Vanšu tilto laivas sukasi ir po kelių minučių švartuosis prieplaukoje netoli viešbučio.
Laivo išmetamų degalų dūmų debesis sunaikina visą prieš tai patirtą romantiką. Bet niekis, kapitono padėjėjas labai greit mikliais judesiais ištiesia įlaipinimo takelį ir kleganti minia turistų nupėdina į savo viešbutį.
Mes plaukiame į „savo“ pusę. Kelionė neužtrunka. Netrukus dėkoju kapitonui už smagų plaukimą ir drožiu į viešbutį.
Patirtos emocijos ir įspūdžiai verda galvoje ir širdyje, todėl miegoti dar visai nenoriu. Tačiau rytdienai turiu didelių planų, todėl turiu klausyti proto balso ir grįžti ilsėtis.
Vėlų penktadienio vakarą naktinės senosios Rygos gatvės pilnutėlės ir šurmuliuojančios. Į viešbutį parveda GPS.
Grįžusi radau miegančią kambariokę, todėl tyliai nuslenku miegoti.
„Dorme“ triukšminga, nors mūsų langai žvelgia į tylią siaurą gatvelę, bet viršuje kažkas linksminasi ir trypia kojomis.
2017-07-15. Šeštadienis. Uolėtoji Vidžemės pakrantė.
Šis mano vizitas į Rygą yra jau trečias ir miestą jaučiuosi kažkiek pažįstanti, todėl bandysiu praplėsti kelionių geografiją ir aplankyti tolėliau nuo sostinės esančias vietas.
Šią dieną skiriu Uolėtajai Vidžemės pakrantei.
Ką ten veikiau, galima pasiskaityti čia.
Vakare grįžusi į Rygą pavakarieniauju ir pavaikščiojusi keliomis gatvių, patraukiu ilsėtis.
2017-07-16. Sekmadienis. Ryga.
Sekmadieniui turėjau didelių planų, tačiau vakar parėjusi namo, nusprendžiau imtis minimalaus plano: keltis be žadintuvo. Jei atsikelsiu šeštą ir bus noro, važiuosiu į Saulkrasti. Jei ne, tuomet slampinėsiu po Rygą.
Taigi, nubundu šeštą. Bet vidinis varikliukas neverda, jaučiu, jog dar miegosiu. Tai ir miegu. Vėl atbudusi jau keliuosi, atlieku ryto rutiną. Mano kambariokės parėjo naktį, jos parpia.
Išsiverdu kavos. Kiek skaudena galvą, tačiau net kava nenuima skausmo.
Nuvelku patalus, nunešu į apačioje prie registratūros esančias dėžes, o pati dar pusvalandį pasėdžiu bendrame kambaryje. Nakvyne „dorme“ lieku patenkinta. Tobulas pigios nakvynės variantas keliaujant vienai.
Iš hostelio išsiregistruoju apie pusę devynių. Trauksiu pasivaikščioti po Rygos parkus. Kiek graužia sąžinė, kad patingėjau keltis ir važiuoti prie jūros. Tačiau save raminu, kad oras vėsus ir nėra saulės, vėjuota, todėl prie jūros būtų buvę šaltoka. O be to stresuočiau, kad galiu nespėti į autobusą ir išvykoje būčiau įsitempusi.
Pirmiausiai einu prie Latvijos nacionalinės operos. Rudeninėje kelionėje neteko matyti garsiųjų Rygos gėlynų, tad šioje kelionėje jais pasimėgausiu.
Nėra ko ginčytis, gėlyno papuošta Opera atrodo daug gražiau. Šalia Operos randu Rygos mero D. Armitstedo atminimui skirtą skulptūrą.
Suku atgal iki Krišjana Barona gatvės, nes pamatau toje pusėje Pilsetos kanale likusį didelį fontaną.
Iš lėto einu vėlyvą rudenį lankytu parku. Dabar jis visiškai kitoks, žalias ir spalvotas.
Pilsetos kanalu plauko laiveliai.
Bastejkalns parkas pasipuošęs žiedas.
Nuo Bastejkalns kalno viršaus pasidairau į Latvijos miestų herbais papuoštą pastatą.
Nulipusi nuo kalno viršaus, atsisėdu ant suoliuko poilsiui. Jau pusė dešimt, laikas eina greitai, sulaukti autobuso į namus tikrai nebus sunku.
Ketvirtį valandos pasėdėjusi, patraukiu toliau.
Keista, bet parkai vėlų rudenį man patiko labiau. Nesvarbu, kad šiuo metu jie žali ir žydi gėlės, bet nėra tos euforijos, kokia mane lydėjo čia vaikštant vėlų rudenį.
Pėsčiųjų tiltu pereinu į kitą kanalo pusę ir jo pakraščiu žygiuoju tolyn. Labai greit pasiekiu judrią gatvę, kurią kirtusi įžengiu į kito pavadinimo parką – Kronvaldo.
Kanalu dažnai plauko laivai. Parkas tylus ir ramus, tik pavieniai sportuojantys retkarčiais prabėga.
Parke lankytojų vis dar laukia rašytojas A. Puškinas.
Kronvaldo švyturys ir uostas taip pat pasipuošę fontanais.
Prisipažinsiu, ir iš šio parko tikėjausi daugiau. Galvojau pamatysianti gėlynus, bet tik parkas ir tiek. Nors parkai nepateisino lūkesčių, bet jų lankymo programą nusprendžiu įvykdyti iki galo ir patraukiu į dar niekada nelankytą Viesturdarzs parką. Vis dar apsiniaukę ir vėsu. Nors jau dešimt valandų, bet vaikščioti apsirengusiai striuke yra pats tas.
Išėjusi iš Kronvaldo parko, einu gatve su tramvajaus bėgiais. O šai ir pats tramvajus. Norisi rašyti tramvajus – troleibusas.
Ausekla iela gatvėje pamatau pora dailių pastatų.
Kaip ir tikėjausi, Viesturdarzs parkas nenustebino. Paprastas jaukus ir tylus parkas ir tiek.
Viesturdarzs parko skulptūra.
Mačiau patraukliai apželdintą tvenkinį, tačiau prie pat jo prieiti negalima, todėl nusprendžiau nebegaišti laiko ir paieškoti ko nors įdomesnio. Ir radau: atsisėdusi ant suoliuko ir pasidairiusi į žemėlapį, jame pamatau netoliese esantį kruizinių laivų terminalą ir jachtklubą. Patraukiu ten, galbūt bus įdomiau.
Kelias neprailgo. Labai apsidžiaugiu iš tolo pamačiusi kruizinių laivų terminale stovintį laivą.
Bandau prieiti iki jo, bet kelią pastoja tvora. Belieka tik nufotografuoti laivą per mažą tvoros tarpelį.
Tuomet grįžtu atgal ir suku prie jachtklubo. Laivų platus pasirinkimas. Kažkam užtenka labai nedaug.
Jachtų pasaulyje visiška ramybė.
Šalia prieplaukos yra įsikūrę net kelios kavinės. Labai rūpi užeiti ir ant tiltelio patogiai įsitaisius sėdmaišyje ir žiūrint į laivų stiebus išgerti kavos. Tačiau kavai dar ne laikas, o pietus taip pat esu numačiusi vėliau. Belieka tik pavaikščioti tilteliais.
Laivų laivelių įvairių dydžių ir formų.
Apžiūrėjusi laivus, einu į Elizabetes gatvę. Šią įspūdingais Art Nuoveau stiliumi pastatytais pastatais išgarsintą gatvę esu lankiusi praeito vizito Rygoje metu. Tačiau anąkart ja praėjau ne visa, todėl dabar ištaisau klaidą.
Viena Elizabetes gatvės pusė yra remontuojama, todėl tenka eiti palei gražiuosius namus ir aukštai kelti galvą.
Ir pats išskirtiniausias gatvės pastatas – 10b numeriu pažymėtas namas su kaukėmis.
Vos gatvė pasiekia Esplanade parką, į jį ir pasuku.
Šis parkas man labai patinka, nes jis pilnas žiedų ir yra gyvas.
Esplanadės parke puikuojasi Amsterdamo dovana Rygos miestui.
Traukiu link senamiesčio.
Kelias vėl atveda prie Pilsetos kanalo, kurį pereinu pėsčiųjų tiltu.
Kaip tik vidurdienis. Sėdu pirmą vakarą lankytoje ir šalia Švedų vartų įsikūrusioje kavinėje Zviedru varti. Padavėja mane atpažįsta ir maloniai pakviečia užeiti.
Atsisveikinimo pietums sakausi bokaliuką alaus ir kiaulienos kepsnį su keptomis daržovėmis. Kaip ir anąkart, prie alaus sulaukiu traškučių užkandį ir duonos su paštetu. Esu pakankamai išalkusi, todėl beveik visus užkandžius ir sukertu.
Kepsnys skanus ir sotus. Ir labai gražiai pateiktas.
Papietavusi ir atvėrusi sąskaitos dėžutę, nustembu rastu saldainiu. Radinukas pralinksmina, tad gerai nusiteikusi patraukiu į gatvę.
Iki autobuso liko lygiai valanda, todėl pamažu klaidžioju link stoties.
Rotušės aikštėje padariau atsisveikinimo nuotrauką.
Paskui patraukiu atsisveikinti su šv. Petro bažnyčia.
Atsisveikinu ir su gražiaisiais Rygos gėlynais.
Į stotį atvykstu beveik pusvalandžiu ankščiau. Turiu laiko, tad apsidairau po stotį. Jei kam aktualu, Rygos stotyje yra nedidelė automatinė bagažo saugykla, bet yra ir didelė darbuotojų aptarnaujama. Kainų nežiūrėjau.
Paskui patraukiu prie savo platformos. Autobusas atvyko 15 minučių prieš išvykimą.
Kadangi į bagažinę skirto bagažo neturiu, į autobusą įlipu pirmoji. Luxexpress autobusas patogus ir švarus.
Vairuotojai du. Žmonių autobuse nemažai, todėl šįkart turiu kompanioną.
Pajudame laiku. Kelionė sekėsi sklandžiai. Gėriau kavos ir klausiausi muzikos. Kada pravažiavome sieną, nė nepastebėjau.
Namo grįžau puikiai nusiteikusi ir labai patenkinta sėkminga man kažkiek buvusia avantiūristine kelione. Tikiu, kad tokių vienišų patrepsėjimų ateityje bus ir daugiau.
