Ryte niekur neskubame, žadintuvas nereikalingas. Kaip visada skanūs pusryčiai. Paskutinįkart išgerta skanutėtė šeimininko virta kapučino kava.
Po pusryčių susirenkame lagaminus ir – į naują kelionės etapą.
Dar kiek kirbėjo kirminas, ar vėl neužklius mūsų viešbučio rezervacija. Bet šeimininkai tik geros dienos ir gero kelio palinki.
Paskutinį kartą judame į nedidukę mielą Lecco traukinių stotį. Važiuodamos į Bergamą, atsisveikiname su ežeru. Tada dar nežinojome, kad prie ežero teks grįžti.
Į Bergamą atvažiuojame gana anksti. Bergamas pasitinka debesuotas, paskendęs rūke. Bet svarbiausia – nelyja.
Kelias nuo taukinių stoties iki viešbučio netolimas, su lagaminu gal 15 minučių pėsčiomis. Viešbutis www.centralhostelbg.com.
Rezervavome prieš 2-3 mėnesius tiesiai per viešbučio tinklapį, nes buvo keletu eurų pigiau nei kitose rezervavimo sistemose. Beje, pasirinkimą nulėmė ne tiek kaina, kiek gera dislokacijos vieta bei galimybė atsispausdinti boarding pass į skrydį namo. (Tuo laiku mobiliųjų programų ir registracijų dar nebuvo.) Nemokamai įlaipinimo dokumentus atsispausdiname pačią pirmą dieną.
Prieš važiuodama susirašiau su viešbučiu, kad atvyksime ankščiau nei jie priima ir jie pasaugos mūsų lagaminus. Bet mums pasiseka: jie turi laisvų kambarių ir nebereikia mums laukti 14 valandos, priima mus kiek po dešimtos. Už tris naktis dviems asmenims sumokame 168 eur. Jokių papildomų miesto mokesčių. Taip pat gauname nemokamą Bergamo žemėlapį. Galimybę naudotis internetu nemokamai (ko mums reikėjo tik užsiregistruoti skrydžiui). Ir galimybę nemokamai skambinti į visą pasaulį. Tiesa, to daryti neteko, nes prie telefonų visada kažkas būdavo. Pokalbių maksimali trukmė - 10 minučių.
Gauname trivietį kambarį. Kambarys superinio švarumo. Juokavome, kad nuo Lecco viešbučio Alberi šis hostelis skyrėsi turbūt tik pusryčių kokybe ir rankšluosčių storumu.
Kambariai tvarkomi ir rankšluosčiai keičiami buvo kasdien.Išeiname į pažintį su nauja vieta.
Trumpai apžvelgsiu, Bergamas yra antras Lombardijos miestas po Milano. Rough guide rašo, kad menas ir architektūra čia kiek skiriasi nuo kitų Lombardijos miestų, nes Bergamas kelis šimtmečius buvo Venecijos įtakoje.
Bergamo miestą sudaro Bergamo Bassa (Žemutinis Bergamas) arba Citta Bassa ir Bergamo Alta (Viršutinis Bergamas) arba Citta Alta.
Žemutinis miestas – lygumose išsidėstęs istorinis ir modernusis miestas. Viršutinis – ant kalvų su apsaugine siena įsitvirtinęs viduramžių miestas.
Mes pažintį su Bergamu pradedame nuo Citta Bassa. Gyvename pora minučių nuo Porta Nuova. Išeiname į Viale Giovanni XXIII. Mūsų orientyras – bažnyčia prie pat Porta Nuova.
O nuo jos – kaip ant delno tarsi dorėninės šventovės – Porta Nuova – Naujieji vartai.
Prieš akis – Sentierone – tarp bergamiečių populiari susitikimų ar šiaip paslampinėjimų vieta. Aikštė, lodžijos, portikai išlaiko vizualiai patrauklią Viršutinio ir Žemutinio miesto kompoziciją.
Užsukame į kavinę po 18 amžiaus teatro pastatu Teatro Donizetti. Alberi viešbutyje Lecco kas rytą valgydavome labai skanias trapias bandeles su kondensuoto pieno įdaru. Užmatėme tokių ir čia. Kavinukėje prašom dar ir kavos. Itališkos ar tradicinės? Tebūnie itališka. Mažyčiame puoduke vos trečdalis stipraus skysčio. Labai skaniai pasimėgaujame. Už viską paliekame 5 eur.
Sukame gatvele palei teatrą.
Užsukame pro moderniojo meno muziejų, kieme apžiūrime skulptūras. Mozė.
Kita gatvės puse grįžtame atgal link Sentierone.
Nuo Sentierone neskubėdamos funikulierių pasiekiame per 15 minučių. Eidamos užmatome nedidelį prekybos centrą Carrefour. Vakare reiks apsipirkti.
Funikulieriaus stotis lengvai randama. Taigi, važiuosime mūsų kelionėje nauja transporto priemone. Įdomu, kaip veiks mūsų 7 dienų bilietas „Io viaggio“? Bilietą parodome prižiūrėtojui, kuris ir atidarinėja vartus bei „vairuoja“ funikulierių. Viskas ok. Sėdame ir netrukus kylame.
Viršutinio miesto funikulieriaus stotis.
Pasiduodame kur akys veda.
Patenkame į pačią Alta Citta širdį. Batistero.
Saulės kalendorius.
Varpinė ir Capeella Colleoni.
Fontanas pagrindinėje senamiesčio aikštėje.
Palazzo della Ragione ir Torre Civica.
Palipame laipteliais su gėlėmis ir paveikslais. Atsiveria senosios Viršutinio miesto aikštės - Piazza Vecchia vaizdas.
Patraukiame link Gombito bokšto. Tikslas buvo suslamšti po sumuštinį ramiame užkampyje ir kiek pasisotinus, užkilti į bokštą.
Deja, bokštas užrakintas. Tad pasitemkiname senovinėmis romėniškomis voniomis.
Kitas tikslas - apeiti Citta Alta jį supančia siena. Beieškant sienos, vėl atsiduriame prie Basilica di Santa Maria Maggiore.
Vaikštome po gatves.
Gatvių parduotuvėlių vitrinose vilioja užkandžiai.
Viešbutyje gautame žemėlapyje matau, kad prie citadelės turėtų būti funikulierius į San Vigilio kalvą. Išeiname iš senamiesčio, iškart pasitinka nuorodos.
Paklausiusi keliautojų patarimo, nusprendžiu į viršų leltis funikulieriumi. Vaizdai belaukiant.
Vos kelios minutės - ir jau viršuje. Bet vaizdas nedžiugina. Viskas paskendę rūke.
Saulė tai bando šviestis, tai lenda į debesį. Tojė pusėje, kur pilis, kabo sunkus tamsus debesis. Galvojame, eime į pilį. Jei imtų lyti, būtume bent jau po stogu.
Pilies teritorija pri langelį.
Rūkas dar labiau leidžiasi.
Pilyje ilgai neužtrunkame, pasileidžiame į gatveles.
Bando lyti. Pastovime po restorano stogeliu. Apstoja - vel einame.
Kelias minutes pabūname prie bažnytėlės. Pabūsiu nepopuliari, bet pasakysiu, kad Bergamo senamiesčio vaizdas nuo San Vigilio kalvų įspūdžio nepalieka. Gal kad užrūkavę visur. O gal kad prieš tai esame prisižiūrėję vaizdų, vertų milijardo.
Nusprendžiame, kad nėra ko gaišti, leidžiamės pėškute žemyn.
Taigi, nusileidžiame ir pasileidžiame ieškoti sienos, tos visuose atvirukuose reprezentuojančios Bergamo senamiestį. Niekaip nesiseka rasti.
Vis einame senamiesčio pakraščiais be proto patraukliomis gatvelėmis su senoviniu akmeniniu grindiniu.
Netekę kantrybės grįžtame į senamiestį pasisveikinti su vakariniu miestu.
Kai nusileižiame į Žemutinį miestą, jau visiškai sutemę. Draugė užmato, kad iš sienos, esančios netoli funikulieriaus, kažkas nulipo. Spėjame, kad čia tie laiptai, užvesiantys mus prie išsvajotos sienos.
Atsiranda antras kvėpavimas. Palipame bent kelis laiptelius, apsižiūrime, ir tada jau eisime atgal. Kai palipame kelis, užsinorime palipti dar kelis. Siauru akmeniniu takeliu, tai su laiptais, tai tik akmeniniu grindiniu. Apšviesta gana normaliai, nėra tamsių baisių kerčių.
Ko gero būtume ir užlipę. Bet stauga prieš mūsų akis... ekhibicionistas...
Juoko turime visam vakarui. Grįždamos dar prekybos centrą pamaišome ir traukiame ilsėtis, nes rytoj laukia nauja išvykos diena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą