2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Costa Brava: Tossa de Mar.

2011-10-10. Pirmadienis. Tossa de Mar.

Atsikeliame gana anksti. Šiandien laukia kelionė į gretimą kurortą – Tossa de Mar.
Devintą jau stovime Lloret de Mar autobusų stotyje. Kaip tik pamatome autobusą į Tossą. Bet vairuotojas be bilietų nepriima, nukreipia jų nusipirkti į stotį. Kol nusiperkame, autobusas išvažiuoja. 

Kasininkė labai maloni moteriškė. Perkame atgalinį bilietą. Kaina – 3,10 eur žmogui į abi puses. Bilietai be jokių pavadinimų, tik skaičiai ir kaina. Vienas Ida, kitas – Vuelta.
Pujol firmos autobusai iš Lloreto į Tossą sezono metu (kuris šiuo atveju trunka iki lapkričio 1 d.) važiuoja kas pusvalandį. Autobusų maršrutai su laikais ir išvykimo aikštelėmis nurodyti švieslentėje. Kiek teko stebėti, informacija yra tiksli. Autobusai važinėja punktualiai.
Belaukiant autobuso, mačiau dažnai važinėjančius atvirus hop-off autobusus. Yra galimybė keliauti po tris mano jau ankščiau minėtus Costa Brava parkus šiuo autobusu. Išsamesnis aprašymas ir kainos yra Pujol tinklapyje.
Taip pat patraukė dėmesį autobusas Costa Brava tour. Iš pradžių net susidomėjau, gal paskutinę dieną pabandyti. Bet po to autobuso švieslentėje atbėgo užrašas, kad shopping tour. Feeee... Ne, ačiū, nereikia. Aš atostogauti atvažiavau. 

Sulaukiame savo autobuso. Vairuotojas įplėšia Ida bilietėlį.
Iki Tossos de Mar riedame koki 20 minučių. Autobuse vos keletas keleivių. Pakeliui sustoja keliose net ženklu nepažymėtose stotelėse. Važiuojame, grožimės vaizdais su į jūrą brendančiais kalnais.

Išlipę bandome įsidėmėti, kurioje vietoje yra stotis (tuomet keliaudavau dar be GPS). Pagal žemėlapį man Tossa pasirodė gana klaidi.
Pirmyn turime gerą orientyrą – pilį. Bet kaip bus atgal grįžtant?
Prie pat autobusų stoties yra Informacijos centras. Bet į jį neiname, nes jau turime žemėlapius ir dienos planus Tossai.
Pamatome prekybcentrį, užeiname apsidairyti. Pasirodo gausesnis nei mūsų Spar Llorete.

Pamažu traukiame link pilies ir jūros. Gatvelės tuščios. Vienas kitas prabirbia motoroleris. Viduje pro pradarus langus girdėti kalbos.
Patenkame prie sant Vicente bažnyčios.




Ir senomis gatvelėmis traukiame link pilies, į Vila Vella. Visur ramu, tylu, taip gera.




Su pasigrožėjimais bundančiu miestu einame link švyturio. Net nebeprisimenu, kurioje vietoje šį grožį užeiname.



 Atsiveria pasakiški vaizdai į krantus.



Švyturys.



Nuo švyturio imame leistis šlaitu, esančiu miesto paplūdimio pusėje. Ir suprantame, kad tikras Tossa de Mar pilies grožis dar tik prasideda.



 Rytas ankstus, o jau pilna turistų. Grupės. Todėl tenka ilgokai laukti ramios vienišos erdvės arba vieną ar kitą vietą aplenkti.

Einame Tossa de Mar pilies gynybine siena.



Prieš akis pasirodo senamiestis - Vila Vella.



Akys laksto tai į pilies bokštą ir sieną, tai į už jos esančią jūrą su uolėtais krantais, tai į užburiantį senąjį miestą.



Vila Vella.



Vila Vella pilna tokios geros auros, kad norisi vaikščioti po ją vaikščioti ir vaikščioti. Šią istorinę vietą apsukome gal penkis kartus. Gaila, esu prasta forografė ir nemoku perteikti tos užburiančios auros.






Kaip gi be skalbinių.



Vila Vella ir pilies bokštas.





Vėl gatvelės.








Kai pavargstame klaidžioti po Vila Vella gatveles, lipame į apžvalgos aikštelę virš Es Codolar. Kalnas status, karstis svilina. Bet kentėti vertėjo, nes čia buvo patys gražiausi pilies bei Vila Vellos vaizdai.






Papietaujame ant suoliuko po medžiu. Pasigrožime ir leidžiamės žemyn.



Nusileidę neriame į gatveles vien tam, kad atvėstume. Einame bet kur. Prie senų namų, ir prie naujų.

Tolumoje draugė užmato dar vieną bokštą. Susiorientuojame, kad ten buvusi maurų pilis. Ieškome nuorodų ir klaidžiojame link jos. Bet randame.



 Pilis kaip pilis. Bet nuo jos vaizdas į Tossą - dieviškas.







Beprotiškas karštis vėl veja ieškoti pavėsio.

Nusileidžiame į miestelį kur kas greičiau nei ėjome pirmyn. Vėsinamės gatvelėse.

Baltoji koplytėlė. Joje pasėdime. Taip vėsu, tylu ir gera.






 Vėl išeiname prie pilies.




Naujieji statiniai. Man labai žavūs buvo tie želdynai ant namų.




Įsitaisome prie jūros ir pora valandėlių maudomės, deginamės pilies fone.



Vakarėja, laikas į savo kurortą.



Dar pavaikščioję gatvėmis randame autobusų stotį. Šis klaidus miestelis greit pasidarė pakankamai aiškus. Planuose buvo pamatyti vakarinę apšviestą pilį. Bet jautėmės tokios pavargę, kad artimiausiu autobusu grįžome namo. Tossos autobusų stotyje pasirodė daugiau betvarkės. Bet tai niekis. Įsėdome į savo autobusą. Vairuotojas perplėšė Vuelta bilietą. Ir už nepilno pusvalandžio mes jau namuose.

Naujoviška skulptūra einant link autobusų stoties.



Vakare ragavome Sangriją, Tossos prekybcentryje pirktą. Pusantro litro – 2,85 eur. Skani.  

Tai tiek Tossos. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą