Trepsim po pasaulį: Turkija: Stambulas ir Bursa.

2024-09-29, sekmadienis. Stambulas.

Šios kelionės tikslas buvo pamatyti Kapadokiją. Į Kapadokiją tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra, todėl keliausime su persėdimu Stambule. Dėl įvairovės į kelionės programą įtraukiu Bursos miestą.

Kelionės programą suplanavau dar žiemą. Šįmet mane ištiko gyvenimas ir atsirado kitų pomėgių, tad žiemą sudėliotą kelionės konspektą tesugebėjau atsiversti būdama Stambulo viešbutyje. Taigi, kelionė bus planuota, bet kartu ir spontaniška. Keliausime dvi nuolatinės keliautojos.

Oro bendrovės Turkish airlines bilietus Vilnius - Stambulas - Vilnius pirkome iki kelionės likus 4 mėnesiams. Jie vienam keleiviui atsiėjo 326 eurus. Oro linijų Ajet bilietus už 155 eurus vienam keleiviui maršrutu Stambulo Sabiha Gökçen oro uostas (SAW) - Nevşehir - SAW pirkome iki kelionės likus dviems mėnesiams. Visiems skrydžiams turėjome registruotą bagažą, todėl skrydžio biudžetas gavosi toks didelis.

Kai nusipirkome lėktuvų bilietus, per booking.com užsakiau visus reikalingus viešbučius.

Likaus parai iki kelionės, mobiliojoje Turkish airlines programėlėje telefonu užregistruoju skrydžiui. Sekmadienį kiek po 11 valandos jau sėdime lėktuve. Išskrendame laiku. Skrydis į Stambulą trūks virš 3 valandų. Smagu stebėti savo skrydį priešais esančios sėdynės ekrane. Į Turkish airlines skrydžių bilietus yra įskaičiuoti pietūs. Po jų gurkšnojant vyną, akys krypsta į žemai likusią žemę, debesis, vandenis ir tiltus.

Laikas danguje neprailgsta. Apsukęs ratą nuo Juodosios iki Marmuro jūros, mūsų lėktuvas leisis Stambulo oro uoste. Skrydis suteikia galimybę visą Stambulą apžvelgti iš aukštai. Didžiausia Turkijos mečetė Camlica, televizijos bokštas, Bosforas su laiveliais ir tiltais, kitoje pusėje - šiuolaikinis Levent dangoraižių rajonas. Kas dar, kas dar? Akys ieško pažįstamų objektų, kuriuos apžiūrėjau prieš pusantrų metų.

Lėktuvas praskrieja virš Auksinio rago, kuriame apsistosime vienai nakčiai ir, tarsi nenorėdamas palikti dangaus, iš antro bandymo paliečia žemę.

Iš oro uosto iki Stambulo važiuosime metro. Išėjus iš oro uosto pastato, iki metro stotelės reikia paeiti 5-7 minutes, bet kelią į ją rodo nuoroda, tad rasti yra lengva. Šįkart be nuotykių pasipildome pernai pirktas Istanbulkart - Stambulo visuomeninio transporto korteles. Oro uosto stotelėje, kaip ir daug kur kitur, Istanbulkart jau galima pasipildyti atsiskaitant banko kortele.

Nuo oro uosto - İstanbul Havalimanı stotelės su violetine metro linija M11 jau galima nuvažiuoti iki Gayrettepe. Kelionė trunka pusvalandį. Traukinys pilnas, stovime. Gayrettepe stotelėje persėdame į žalią metro liniją M2 ir riedame Yenikapi kryptimi.

Iš Stambulo oro uosto iki miesto galima atvykti ir autobusais, bet tingėjau ieškoti jų stotelių. Autobusu su lagaminais keliauti būtų komfortiškiau, nes perėjimas iš vienos metro stoties į kitą užima nemažai laiko, tačiau visur veikia eskalatoriai arba liftai.

Netrukus iš metro lipame Haliç - Haličo stotelėje. Haličo metro stotelė yra ant tilto per tokio paties pavadinimo įlanką, tad mus pasitinka gražus Stambulo vaizdas.

Vieną naktį Stambule nakvosime Fatih rajone. Rajonas ne itin žavi, nes matome daug apgriuvusių pastatų, bet nakvynė čia yra pigi, vieta - arti rytdienos tikslo, o mums reikia tik galvą padėti. Užsisakiau bene pigiausią viešbutį pavadinimu "The MOSS". Nuo Haličo metro stotelės iki jo pėsčiomis yra kokių 15 minučių kelio. Nueiname, tačiau registratūros darbuotojas kalba apie "sugedusį vandentiekį" ir nuveda mus į kitą viešbutį, Bonami. Viešbučio pakeitimas tą minutę numuša ūpą, tačiau Bonami viešbutis pasirodo švarus, jo darbuotojai šilti ir malonūs.

Pasidedame daiktus ir išskubame į miestą. Fatih rajonas.

Sukame į Haličo krantinę. Turime tikslą - nusipirkti bilietus į rytdienos keltą, nes laivu plauksime į Bursos miestą. Į Bursą plukdo dvi laivybos bendrovės: Budo ir Ido. Mes norėsime plaukti iš arčiausiai mūsų esančio Eminönü rajono, tad renkamės Budo . Iki šios bendrovės bilietų kiosko reikia pereiti beveik visa krantine. Žinoma, yra galimybė tiek Ido, tiek Budo laivybos bendrovių bilietus nusipiekti internetu, tačiau neturint turkiškos sim telefono kortelės, to padaryti neįmanoma, nes į telefono numerį yra atsiunčiamas patvirtinimo kodas. Deja, nurodyti užsienietiško telefono numerio neleidžia, tad teks nusipirkti bilietus Budo bendrovės kioske.

Kioske mūsų paprašo pasų ir, sumokėję po 350 turkiškų lirų (TL), galime įsivaizduoti rytdienos plaukimą mėlynais Marmuro jūros vandenimis.

Nusipirkę kelto bilietus, vaikštome krantine. Pakeliui Halk banko bankomate išsigryninu kelis tūkstančius lirų. Aš Revolut banko kortelėje eurus esu konvertavusi į turkiškas liras, tačiau visur Turkijoje matytose keityklose pinigų keitimo kursas yra geras. Drąsiai galima vežtis grynus eurus ir juos iškeisti keitykloje. Grynųjų pinigų liromis Turkijoje turėti pravartu.

Bevaikštant greitai sutemsta, bet oras šiltas, žmonių daug, apima kelionių nuotaika.

Vakarieniaujame užkandinėje pavadinimu "Metro Haliç". Vakarienės vieta yra netoli Haličo metro stotelės, tad virš mūsų galvų vis pravažiuoja metro traukiniai. Mano mėgiamas Beyti kebabas čia kainuoja 400 TL, airanas - 20 TL. Duona, arbata iskaičiuota į vakarienės kainą. Už vakarienę iš viso sumokame 850 TL. Po vakarienės traukiame ilsėtis. Pakeliui prie rytojaus pusryčių kavos nusiperkame po du gabaliukus trijų rūšių baklavos. Už baklavą iš viso sumokame 341 TL.

2024-09-30, pirmadienis. Stambulas - Bursa.

Per naktį siautė audra. Ryte pažiūrėjusi į laivybos bendrovės Budo tinklapį, pamatau, kad mūsų laivo reisas į Bursos miestą dėl audros yra atšauktas. Reikia dairytis kitų būdų pasiekti kelionės tikslą. Keliamės, kavą pagardiname vakar pirkta baklava ir su lagaminais leidžiamės į Haličo krantinę. Dangus debesuotas, pūčia stiprus vėjas, bet jau nelyja.

Užeiname į kioską atsiimti pinigų už neįvykusį plaukimą. Grąžina greitai ir paprastai. Užtenka tik parodyti vakar pirktus bilietus ir pasirašyti prašymo grąžinti lėšas formą. Vakar už bilietus mokėjau Revolut banko kortele, šiandien juos atgaunu grynaisiais, taigi, tuo pačiu nemokamai išsigrynimu pinigų.

Kaip dar galima pasiekti Bursos miestą, per daug neieškau. Žinau, kad Stambule autobusų stotys yra toli nuo mūsų esamos vietos ir iki jų važiuodamos užtruktume. Laukti popietinio laivo irgi nedrąsu, nes kas žino, ar reisas nebus atšauktas. Pasižiūrėjusi į žemėlapį, supratau, kad visi autobusai į Bursą važiuotų keliu pro Stambulo Sabiha Gökçen (SAW) oro uostą. Nutariu pritaikyti vieną suplanuotą logistikos gabaliuką, tik atvirkščiai: nuo Stambulo Sabiha Gökçen oro uosto su BBBus autobusu vykti į Bursos miestą. Stambulo Sabiha Gökçen oro uostas skydžius šiuo metu vykdo, tad lieka tikėtis sėkmės.

Pasileidžiame į Sirkeci traukinių stotį.

Iki Stambulo Sabiha Gökçen oro uosto mūsų laukia ilga kelionė: Iš Sirkeci traukinių stoties riedame po Bosforu važiuojančiu Marmaray traukiniu, Azijos pusėje persėdame į ryškiai rožinę metro liniją M4 ir gerą valandą nuobodžiai bildame iki Sabiha Gökçen oro uosto. Oro uoste iš lifto išlipame ne tame aukšte ir gauname pereiti daiktų patikrą. Dienos pradžia su nuotykiais. Vėliau įsitikinau, kad daiktų patikros yra įprasta procedūra Turkijoje. Taigi, ties 12 išėjimu išeiname iš oro uosto pastato ir priekyje matome geltonus BBBus autobusus.

Bilietus parduoda terminale esančiose kasose. Paprašo paso. Bilietai vienam keleiviui atsieina 320 TL. Iškart įlipame į šalia terminalo stovintį autobusą. BBBus autobusai į Bursą kursuoja kas pusvalandį. Autobusai komfortiški, tvarkingi.

Pajudame 12:00. Kelionė trūks pusantros valandos. Marmuro jūrą jos siauroje vietoje saugiai pervažiuojame tiltu. Jūra išties banguoja. Važiuojame i debesį.

Atvykstame laiku. Bursos autobusų stoties terminalas yra labai didelis. Tradiciškai jis yra miesto pakraštyje. Įeinant į Bursos autobusų stoties terminalą, reikia pereiti daiktų patikrą. Lagaminus guldome ant trapo, o mus patikrina su rankiniu detektoriumi. Reikia susirasti bilietų automatus, kuriuose parduoda miesto visuomeninio transporto kortelę - Bursakarte. Išeiname pro ne tą išėjimą, tad lagaminus tenka peršviesti dar kartą.

Bilietų automatą randame ne terminale, o prie kitapus gatvės esančios miesto autobusų stotelės. Nesunkiai nusiperkame korteles ir jas pasipildome 200 TL sumai.
Metro, tiksliau paprastu traukiniu, iki paskutinės stotelės - Kent Meydani riedame gerų 20 minučių. Nuo Kent Meydani iki mūsų Lotus park viešbučio yra pusantro kilometro. Nutariame eiti pėsčiomis. Kaip tyčia pradeda lynoti. Kelias į kalną. Netoli viešbučio pradeda pliaupti gana stipriai. Įsiregistruojame, numetame daiktus ir einame į šalia viešbučio esančią pideriją užkąsti. Pidės čia dieviškai skanios.

Lietus nesiliauja, visą likusią dienos dalį pralyja tai stipriau, tai mažiau. Atrodo, grįžtu į lietaus ambasadorės pareigas. Bet kambaryje juk nesėdėsime.

Bursa nėra labai populiarus ir turistų masiškai lankomas miestas, tad ir informacijos apie šį miestą teko paieškoti. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad dabartinės Bursos vietoje žmonės gyveno prieš 5 tūkstančius metų prieš Kristų, tačiau miestas buvo paminėtas 2 amžiuje prieš Kristų, kuomet jis buvo padovanotas Bitinijos karaliui Prusijui I. Tuomet miestą ir pavadino karaliaus garbei - Prusa. Amžiams bėgant, miestas priklausė Romos imperijai, vėliau Bizantijai. 1326 metais miestą užkariavo osmanai ir netrukus Bursa tapo pirmąja Osmanų imperijos sostine.

Dabar Bursa yra svarbus Turkijos miestas.

Mintis aplankyti Bursą gimė kažkurios kelionės metu pamačius šio miesto nuotraukas šalia Stambulo oro uosto muziejaus. Bursa yra sąlyginai netoli nuo Stambulo ir turi UNESCO saugomą senamiestį. Dažnai patariama į Bursą vykti dienos išvykai iš Stambulo, tačiau man magėjo šį miestą patyrinėti plačiau.

Bursą pasiekti planavau laivu, tačiau audra planus paredagavo. Apsistoję viešbutyje, einame pasivaikščioti po istorinį Osmangazi rajoną.

Ateiname į UNESCO saugomą rajoną su daugybe istorinių turgų.

Senųjų turgų Bursos istorinėje dalyje yra daug. Ir nenuostabu, nes dar priklausydama Bizantijos imperijai, nuo 6 mūsų eros amžiaus Bursa tapo šilko gamybos ir prekybos centru. Miestą užėmus osmanams, Bursa išliko svarbiu prekybos ir manufaktūrų miestu. Per Bursą ėjo šilko kelias, buvo prekiaujama prieskoniais, iš vakarų atvežtais vilnos gaminiais, todėl mieste buvo pastatyta daug karavansarajų, turgaus vietų, įrengtos plačios gatvės. Bursa buvo nepaprastai svarbi osmanų šilko prekyboje, veikė kaip šilko importo iš Kinijos per Persiją centras.

Nuo lietaus nemaloniai drėgna, tad smunkame į pirmą pamatytą turgaus pastatą - 15 mažiuje pastatytą Ivaz Pasha Bazaar.

Ivaz Pasha Bazaar turguje šiuo metu prekiaujama baldais.

Kur baigiasi vienas ir prasideda kitas turgus, sunku ir suprasti. Naršome turgaus kvartalo gatves, alėjas. Stebiuosi, kiek visokio gėrio turgaus patalpose įsikūrusiose parduotuvėse yra ir planuoju, kiek visko čia prisipirksiu.

Pereiname į Dengtą turgų - Kapalı Çarşı. Turguje pardavinėjami juvelyriniai dirbiniai.

Turgus yra po stogu, tad ant galvų nelyja ir yra šilta. Pasidairome į vitrinas ir dailias pastato dekoracijas.

Išėję iš Kapalı Çarşı turgaus, vėl patenkame į šlapią gatvę.

Užeiname į Koza Han turgų.

Koza Han išvertus reiškia „šilko kokono užeiga“ ir kadaise buvo karavanserajus senojoje Bursoje bei šilko gaminių ir prekybos centras. Šiandien kiemas naudojamas kaip turgus, kuriame parduodami įvairūs šilko gaminiai ir kiti daiktai.
Labiau nei šilkas mane suvilioja Koza Han vidinis kiemas, kurio centre yra nedidelė mečetė su fontanu.

Koza Han kieme yra daug kavinių.

Koza Han turgaus paviljono detalės.

Koza Han vidinis kiemas.

Kylame į antrą aukštą. Viršuje randame daugybę parduotuvėlių su šilko gaminiais, paganome akis. Taip pat pasižvalgau į žemai likusį kiemą.

Iki soties pasigrožėję šilko dirbiniais, leidžiamės į kiemą ir traukiame pažinti kitus turgus.

Šalia Druskos - Tuzu turgaus randame vaisių ir daržovių turgų. Paganome akis, vakarienei nusiperkame glėbį skanumynų. Kam įdomu kainos, didelė kekė vynuogių - 35 TL, 6 didelės džiovintos ir labai skanios figos - 100 TL, rankų darbo muilo gabaliukas - 25 TL.

Išėję iš turgaus, prieiname dailią medinę, 1880 metais pastatytą miesto rotušę - Bursa Büyükşehir Belediyesi Tarihi Belediye Binası.

Miesto rotušė - ko gero žaviausias senosios Bursos pastatas.

Šalia Rotušės stovi Osmano Gazio – Osmanų imperijos įkūrėjo sūnaus mečetė. Vyksta maldos, tad pesėdime tik po dailiu Purvo fontanu.

Paskui vėl sukame šlapiomis gatvėmis. Bursa man labai patinka, nes turi gerą aurą.

Apsukę ratą, vėl prieiname Koza Han turgų, tiesa, šįkart kitą jo įėjimą.

Ateiname prie senojo dengto turgaus.

Paskui prieiname Fidan Han turgų ir lendame jo į kiemą pasidairyti.

Vaikštome 15 amžiuje pastatytame Fidan Han turguje. Tai buvo viena didžiausių užeigų Bursoje. Šiandien čia pilna kavinių, o degančios spalvingos lemputės ūkanų apgaubtam keimui suteikia jaukumą.

Taip ir nenusprendžiame, norime ar ne prisėsti išgerti kavos. Apsukame pora ratų turgaus kiemu.

Kai nuo turgų gausybės apsisuka galva, sukame į gatvę. Bursoje yra daug skulptūrų.

Lyjantis lietus vėl gena į turgų. Ateiname į senąjį İpeko (šilko) turgų.
Kiemelis ko gero vienas prasčiausių. Tris ratus apsukame aplinkui, kol randame išėjimą.