Pirmą kelionės dieną praleidę Bergene,
o antrąją - keliavę Osterfjorden fjordu,
leidžiamės į Bergeno apylinkes.
2012-06-12. Antradienis.
Buvome nutarę šiandien miegoti iki valiai. Juk paskutinė diena Bergene. Viskas apeita, apžiūrėta. Beliko pora nedidelių planų. Bet nubundame anksti, gerai išssimiegoję ir pailsėję.
Tiesiu taikymu lekiu į dušą.
Taigi, po pusryčių susipakuojame. Nusprendžiame bagažą palikti traukinių stotyje. Gaila palikti laivą. Kad ir kiek chaotiška bei nevisai tvarkinga čia, bet gera. Tarsi namų atmosfera.
Atsisveikinant kapitonas dar paklausia, ar susimokėjome? Na, taip, atvykę. Na, tuomet ok ir bye.
Eidamos į traukinių stotį galvojame, ką darysime šiandien. Kažkodėl sudvejojau dėl galimybės pasikelti į Ulriken kalną. Labai norėjau pasivaikščioti po kalnus, bet labai prastai orientuojuosi gamtoje. Ir žemėlapių neturiu. Juk vakare judame į oro uostą, o dar išeisime kitoje Norwegijos pusėje. O vien tik dėl pakilimo ir pažiūrėjimo į miestą pagaila pinigų.
Dar kankina nerimas, kaip reiks padėti, o paskui pasiimti daiktus iš bagažinės. Esu gimusi tais laikais, kai buvo pavydžiai ar ilgesingai žiūrima į turinčius laidinį telefoną, Šilelį ar Zaporožietį. Tad man tos visos skaitmeninės techninės sferos visada kelia baimę. Nors jas įvaldžius, nebesinori be jų.
Taigi, bagažo skyriuje randame du vyrukus. Tad iškart vieną jų ir prigriebiu su prašymu padėti. Dėl saugyklų kainų, kai tik atėjome, ant automatų degė info su kainomis 24 valandoms: maža dėžutė 40 NOK, vidutinė 50 NOK ir didelė 60 NOK. Vyriškis pažiūri į mūsų mantą ir nuveda mus prie vidutinės dėžutės. Galvojame, mes gi sudėtume ir į mažiausią, bet negi su juo ginčysimės dabar. Jis gana greit praėjo meniu, bet kaip supratau, kainos dar yra skirstomos pagal tūrį. Žodžiu, mes sumokame 40 NOK. Vyriškis dar parodo, kaip paskui reiks atrakinti (rinktis Remove langelį). Iš ėsmės viskas gana paprasta. Ir žinoma, prisako saugoti čekį, nes jame atrakinimo kodas.
Padėkojame ir patenkintos iseiname į miestą.
Einame į Turizmo informacijos centrą pasiklausti, kaip nuvažiuoti iki kalno. Centre žmonių labai daug, o stalažuose apie Ulriken nieko taip ir nerandu. Tad vietoje kalno draugei pasiūlau nuvažiuoti į Fantoft ir Edvardo Grygo namus Trolhaugene. Ji neprieštarauja. Informacijos centre dar randu brošiūrą apie E. Grygo turą, bet ačiū, 350 Nok nemokėsime. Mes galime ir pačios nuvažiuoti. Sukame link tramvajaus.
Galutinė tramvajaus stotelė prie jau ne kartą rodyto Festplassen parko.
Tramvajus vietine kalba vadinamas bybanen.
Tramvajaus bilietus pardavinėja automatai.
Bandau pažiūrėti, kaip vyksta pirkimas automatu. Fantoft ar Paradis - Bergeno zona? O gal ne? Ai, tegu nie Bergeno. Reikia susimokėti, kaip suprantame, atsiskaitymui popieriniai pinigai netinka. O metalo neturime. Netoli stovėjusios moters paklausiu, kaip nusipirkti, ji pataria nueiti į parduotuvytę su mėlynu stogeliu ir iššsikeisti į monetas.
Taip ir padarome.
Neramu dėl tos Bergeno zonos. Tad klausiu kitos moters. Ji patvirtina, kad taip, Bergeno. Ir pataria būtinai pabaigoje atsispausdinti pirkimo čekį. Taip pat, kad bilietas galioja iki apačioje nurodyto laiko. Na, gal ir neblogai, turint omenyje, kad vienkartinis bilietas kainuoja 27 kronas. Tik mes su savo klaidžiojimais kažin ar išsiteksime laike.
Kol važiuojame bybanen'u, skaitau Bergeno gidą. Norint apžiūrėti Fantoft stave bažnyčią, galima lipti Fantoft arba Paradis stotelėse. Nuo Fantoft stotelės prie prekybos centro yra nuoroda, 500 metrų.
Išlipame Fantoft. O ten nieko nėra. Na, prekybos centras Safari yra, bet kur nuoroda? Pasiblaškome, randame neaiškią palankstytą. O kelių - ne vienas.
Užmatome moteriškę, kraunančią prekes į automobilį. Klustelime jos. Moteriškė, pažiūrėjusi į gidą, sako, kad labai toli (keista, kad gide tokie netikslumai būtų). Kad reikia eiti aplinkui. Bet, jei nebijom šuns, ji gali pavežti.
Galvojame, gal jau tegu paveža, jei jau į kažkokį užkampį atsigrūdome.
Draugė, kad ir bijanti šunų, sėda į galą. Jaunutis, dar kvailutis 8 mėnesių vokiečių aviganis bando su ja bendrauti. Už nepilnos minutės užkylame į kalną ir už ... prieš akis nuoroda į Fantoft stave. Norvegė spjaudosi, mat jai susidėjo, kad mums reikia į jų parapijos bažnyčią. Na, padėkojame ir linksmai nusiteikę prie kirkės.
Taigi, Fantoft stave bažnytėlė buvo pastatyta 1150 Fortune, Sognėje ir 1883 atvežta į Fantoft. 1992 m. satanistai ją sudegino. Vėliau atstatyta. Girdėjau, kad priklauso privačiam asmeniui, naudojama ne tik kaip muziejus, bet nuomojama vestuvėms, kitokioms šventėms.
O kirkė labai nuvylė. Nuotraukose ji atrodo gražiai, tačiau tikrovėje įspūdžio nėra. Toks statinys turėtų stovėti kalnų slėniuose, o ne mažoje suspaustoje erdvėje. Bet apeiname, apžiūrime iš visų pusių.
Privažiuoja labai daug turistinių grupių. Visi laukia eilių užeiti į bažnyčios vidų. Tad
neužsibūname. Dar užeiname į tualetą. Kuris yra nemokamas muziejaus
lankytojams, o kitiems - 10 NOK.
Pasirinkusi šios dienos maršrutą, žinojau, kad turime toliau važiuoti iki HOP stotelės, kur yra kompozitoriaus E. Grygo namai. Bet taip pat knietėjo aplankyti ir karališkąją rezidenciją Gamlehaugen. Kaip atvažiuoti iki Gamlehaugen autobusu, radau, bet kaip nueiti pėščiomis nuo Fantoft ar Troldhaugen - niekaip neradau.
Žemėlapyje tiek Fantoft stave, tiek Gamlehaugen yra vienas šalia kito, tik kelias skiria.
Pasiūlau draugei paieškoti Gamlehaugen. Nuo kirkės nueiname kitu keliu - iš galinės pusės nusileidę takeliu. Papuolame į judrų kelią. Bet pasiduodame į vieną pusę, pasiduodame į kitą - nėra nieko, ko mums reikia.
Grįžtame į vietą, kur išėjome nuo kirkės ir vis tik pasiduodame dešinėn. Matome, ateina moteriškė, kaip vėliau supratome - mokytoja, paklausiame. Moteriškė sako, 25 minutės kelio, aš skubu, jei norite, sekite, o paskui aš parodysiu. Ok, sekame. Tik bėda ta, kad moteriškė labai aukšta, kojos ilgos. Žygiuoja gatvėmis ji lyg ir ramiai. O mes vos kvapą beatgauname, vos suspėjame. Mestume lėkimą paskui ją, bet gatvės kaip išmirę, nėra daugiau ko paklausia.
Po 20 minučių tokio lėkimo jaučiame, kad ne tik kojos medinės, bet ir širdis stoja.
Galiausiai prilekiame Paradis gimnaziją. Moteris pasikviečia mokinuką, ir kaip supratau, liepia paaiškinti turistėms, kaip eiti toliau iki Gamlehaugen. Mokytojai padėkojame, o vaikinas puikiai, net man labai suprantamai nusako tolimesnį kelią.
Vis leidžiamės žemyn. Nuo lėkimo dreba kojos, jaučiamės baisiai pavargę. Kalno papėdėje sutinkame dar vieną, iš pažiūros - mokinį. Jis patvirtina, kad teisingai einame.
Galiausiai išvystame karališkąją rezidenciją Gamlehaugen. Pastatyta 1900 m.
Pereiname tiltą. Vartai atidaryti. Skaičiau, kad kai ilsisi karališkoji šeima, lankytojai neįleidžiami. O, būtume po lėkimo džiaugsmą turėję, jei ta šeimyna būtų buvusi.
Apsižiūrime.
Nuo nuovargio net nebegražu. Ir iš tikrųjų Gamlehaugen nuvylė. Darydama namų darbus, buvau radusi labai gražių nuotraukų su šia rezidencija. Realybė pasirodė ne tokia, kokios tikėjausi. Tiesiog vietovė yra labai fotogeniška. Aišku, nuovargis irgi savo pridėjo.
Mums būtų buvę protingiausia nuėjus kur į ramų parko kampelį pasėdėti, pavalgyti ir atsidusti. Nes dabar bežiūrint nuotraukas ir ištraukiant prisiminimus, ne toks jau niekam tikęs tas Gamlehaugenas atrodo. Bet tada buvo kitaip. O be to ir lietus kaupėsi, nenorėjome sušlapti.
Taigi, tik apeiname rezidenciją, į parko gilumą neiname.
Aplink Nordasvannet ežeriukas. Ir tyluma ramuma.
Išeiname iš rezidencijos.
Esame vis dar pavargę. Draugei pasiūlau nebevažiuoti į Troldhaugeną. Nes bandžiau įsivaizduoti, kad įspūdžių prasme bus Fantoft bažnyčios ir rezidencijos miksas. Nusprendžiame, kad mes jau atbukę nuo įspūdžių. Ir patraukiame atgal tuo keliu, kuriuo ir atėjome, tik iš lėto.
O kelias nėra jau toks ir ilgas. Ramiai stebėtinai greit pasiekiame Paradis gimnaziją, paskui draugė užmato tramvajaus stotelę Paradis.
Sėdame į tramvajų ir dardame atgalios į Bergeną. Tramvajuje buvo kontrolierius.
Išlipame vėl paskutinėje stotelėje - Byparken.
Draugė susirūpina maisto reikalais: kad jau sutaupėme nekildamos į kalną, tai gal suvalgome po sumuštinį? Ką ten su sumuštiniu. Nusiperkame po vidutinio dydžio hot-dogo formos užkandą. Su lašiša ir krevetėmis. Skanu.
Tašydamos sumuštinius su jūros gėrybėmis sprendžiame, ką veiksime toliau. Iki priešpaskutinio autobuso dar turime 6-7 valandas. Gal kylame į Ulriken? O gal einame į akvariumą?
Draugė prasitaria, kad akvariume paskutinį kartą buvo prieš kokius 23 metus ir visai norėtų. Aš buvau prieš kelis metu Klaipėdoje. Bet dėl ko eičiau į akvariumą Bergene - tai dėl tunelio, per kurį plaukioja žuvys. Įsivaizdavau, kad tai kažkas nerealaus turėtų būti.
Metame monetą. Jei pinigas - bus akvariumas, jei kita pusė - Ulriken. Pinigas. Bet vis tiek sėdime, ir galvojame, ką veikiam. Abi nebežinome, ko norime. Ir visur norime, ir niekur nebenorime. Pervargimas. Bet dar kažką reikia daryti. Kylame į Ulriken.
dar kartą einame į nformacijos centrą. Jame - dar daugiau žmonių. Dar nemačiau jų tiek. Ką jie čia veikia antradienio popietę????
Nusprendžiame, kad nelauksime. Be to virš Ulriken ritasi tamsūs debesys.
Einame į akvariumą.
Einame krantine, C. Sundts gate. Norime pažiūrėti į bažnytėlę, kurią vis matydavome būdamos Bryggen pusėje.
Nykirken.
Pastatyta 18 amžiuje. Buvo subomborduota 1944 m., vėliau atstatyta.
Einame link akvariumo. Įėjimas nepigus, 200 NOK žmogui.
Yra ekspozicijų lauke, didžioji dalis - salėse.
Pingvinai.
Maitinami jūrų liūtai. Smagus trumputis šou. Maitintojai kalba keliomis kalbomis.
Didelė dalis eksponatų - gyvetės, vorai. Yra krokodilų. Kažkur aptinkame egzotiškų gyvūnų.
Yra liečiamas baseinėlis. Kur įkišus į vandenį rankaą, gali paliesti vandens gyvius.
Sužavėjo kalbanti papūga. Nors sunku išprovokuoti, bet kai pačiauskėjo, vienu metu keletą verslo reiklaų sutvarkė.
Na, ir tunelis. Jis trumputis. Įspūdžio nepadarė visai. PLaukioja rykliai, tokia patys kaip Megoje. Katinai ten, o ne rykliai.
Gerai, kad draugė bent jau iki šiol liko patenkinta akvariumu.
Paskelbtu laiku turi maitinti krokodilus. Tik nežinome, kuroje salėje. Nusileidžiame į apačią. Randame didelį akvariumą. Apačioje pritemusioje salėje vandenyje už stiklinės sienos guli didelis krokodilas. Su drauge nusprendžiame, kad jis dirbtinis ir jo jau tikrai nemaitins. Draugė, apimta azarto, nueina pasidairyti, kur bus tas maitinimas. O aš sėdžiu viena ir mėgaujuosi ramybe ir vienuma. Jaučiuosi tokia pavargusi. O suolas toks patogus. Beveik snūduriuoju. O dirbtinis krokodilas ima ir atsistoja... Kaip moviau...
Neradę maitinamų krokodilų einame į akvariumų salę. Apeiname visus eksponatus. Labai gražu, įdomu.
Per valandą apeiname akvariumus ir einame žiūrėti pingvinų maitinimo šou.
Žuvį darbuotoja jiems į gerkles tiesiog sugrūda. Bet labai nuotaikingas šou. Ir atrodantys tokie kvailučiai gyvunėliai yra tokie užsispyrę ir įžeidūs.
Abi tikėjomės, kad bus delfinų šou. Bet delfinų nerasta. Dėl to kiek nusivylę išeiname į miestą užmušti paskutinių valandų iki autobuso.
Pakeliui į centrą einame panaršyti Bergeno Nordnes rajono. Čia irgi tie patys mediniai namukai, lipantys serpantinais į kalniuką. Čia atsigaunu. Žavu, gera, ramu.
Kadangi turime laiko, sukame į jau lankytą, bet labai patikusį Botanisk Hage.
Kultūros muziejus.
Dar kartą pasigrožime žiedais ir rododendrais. Parke pilna žmonių, vasarojančių ant žolės. Kai kurie kepa mėsytę. Žiauriai skaniai kvepia.
Prieš akis vis labiau tamsėjantys ir besileidžiantys debesys. Juk turi lyti. Negi išvyksime iš miesto, kurio skiriamasis bruožas ne tik UNESCO saugomas senamiestis, garsusis žuvies turgus, uostas - vartai į fiordus, bet ir lietus. Meldžiuosi lietaus, jis čia pat.
Sukame atgal į senamiestį atsisveikinti su miestu.
Simboliška, bet prie pėsčiųjų gatvės su skulptūra orkestras groja girdėtus ir tokius pažįstamys kūrinius.
Nueiname iki Bryggen.
Draugė pasiūlo nusipirkti ledų. Prie Zacharias Bryggen ledainės visada minios būdavo išsitiesę prie ledainės. Nusiperkame pu du burbulus vaflyje. Už du burbulus - 35 NOK. Bet burbulai - pas mus du kaušeliai būna, kaip čia vienas. Ir labai skanūs.
Sušveičiame žiūrėdamos į vandenį, į miestą, į kalnus.
Taip ir nepradėjęs lyti lietus kažkur dingta, lieka saulutė ir vėjas.
Vakarėja ir vėsta. Nusprendžiame, kad nebesikankinkime ir važiuokime į oro uostą.
Iš traukinių stoties bagažo saugyklos pasiimame daiktus. Po minutės jau stovime prie autobusų stoties A perono.
Kažkas praeina lietuviškai telefonu šnekėdamas. Apkalbėjome, kad per tris buvimo dienas taip ir negirdėjome lietuviškai kalbančių.
O čia: atvažiuoja flybussen.no autobusas, vežantis į oro uostą. Hallo, ir paduodu kupiūrą 100 NOK - tiek kainuoja bilietas vienam žmogui. Ar man pasigirdo, ar vairuotojas atiduodamas bilietą pasako "prašom". Atsisėdus pasakau draugei, ji irgi nesuprato. Po 40 minučių išlipame oro uoste. Vairuotojas, paduodamas lagaminą draugei, lyg irgi pasako "prašom". Nors mano draugė labai komunikabili, bet jo neužkalbina. Taip ir nueiname su mįsle, ar čia tikrai lietuvis buvo, ar mums su klausa jau negerai.
Oro uoste pirmas taikinys - tualetas, antras - poilsio kambariukas.
Žinau, kad jis turi būti lipant laiptas į antrą aukštą. Bet praeiname. Viršuje stop ženklas, darbuotojas mūsų klausia, ko ieškome. Aš iškart prie reikalo: "kur mes galėtume pernakvoti?". Parodo į balkonėlį, durys turėtų būti stiklinėje sienoje. Randame.
Kambaryje gal 15 krėslų. Kaip tik du laisvi ir minkšta nedidelė dalis kamputyje. Vien vyrai. Net pagalvojome, kad gal yra atskiri vyrų ir moterų kambariai. Bet kaip ten bebūtų, tie vyrai mums nieko nesakė, piktų žvilgsnių nelaidė, tai ir apsistojome.
Užimame paskutinius likusius laisvus krėslus. Grupelė rusakalbių lošė kortomis. Kas miegojo, kad filmus žiūrėjo. Krėslas tikrai super patogus. Viduje tylu, nors garsas iš apačios gana girdisi. Ir saugu. Yra rozetės, jei kam reikia ko pasikrauti.
Žodžiu, gera vieta, net aš sugebėjau visai normaliai išsimiegoti.
Ryte nubundame gana anksti. Apsitvarkome. Žiūriu, ir apačioje suolai minšti, bet atramų rankoms, todėl ir čia miegoti turėtų būti gera. Tik mažiau saugumo.
Praeiname daiktų patikrą, prie vartų susitinkame grupę Norvegijoje dirbančių mūsų miestelio vyrų.
Pasigrožėti Bergeno apylinkių grožiu nebepavyksta, nes apačioje debesys.
Norvegijos krantai nutolsta.
Skrydis sklandus. Wizzair ir šį kartą nenuvilia. Netrunkame atvykti į namus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą