Niurnbergas. I dalis.

2025 m. gegužės 31 d., šeštadienis. Niurnbergas. 

 

Kai nebeliko patogaus maršruto į ilgai planuotą vietą, teko iš naujo peržiūrėti, kas iš Lietuvos kur skrenda ar plaukia ir dėliotis naują trumpos kelionės planą. Labiausiai sudomino oro linijų Ryanair maršrutas Vilnius - Niurnbergas. O ir Vokietijoje dar nesu buvusi, taigi, keliausime į Niurnbergą, į istorines Frankų žemes.

Kelionėje praleisime vos 4 dienas: šeštadienį išskrisime, o antradienį grįšime į Vilnių.  

Skrydis iš Vilniaus patogus, vos po 10 valandos ryte.  Niurnbergo oro uoste   nusileidžiame laiku. Oro uostas nedidelis. 

Savitarnos aparate prie metro stotelės nusiperkame 1 dienos TagesTicket Plus bilietus. Nors rašoma, kad bilietas 1 dienos, bet jis galioja visam savaitgaliui. Su šiuo bilietu galima vykti ir į kitus miestus, pvz.,  Bambergą. Tik tokiu atveju bilieto kaina bus didesnė. Vienu bilietu gali naudotis 2 suaugę žmonės ir vaikai. A zonos kaina yra 15,20 Eur., bet mes planuojame rytoj vykti į Bambergą (D zona), jo kaina (10 zonos) yra 25,50 Eur. Kadangi esame trise, perkame 2 bilietus po 25,50 Eur. 

Į šią kelionę važiuoju su drauge ir mama, kurios judėjimas kiek apribotas, tad planuojame naudotis visuomeniniu transportu. Jei neplanuojate naudotis visuomeniniu transportu, pakaks įsigyti vienkartinį bilietą. 

Rasti informaciją apie visuomeninio transporto maršrutus ir bilietus galima tinklapyje https://www.vgn.de/en/ .

Iš oro uosto važiuojame metro linija U2 (Flughafen - kryptis Röthenbach),  išlipame šalia Niurnbergo traukinių stoties - Nürnberg Hbf stotelėje. Mūsų užsakytas Hampton by Hilton Nürnberg City Center viešbutis yra šalia traukinių stoties. 

Pusę dienos paaukojome skrydžiui ir kitiems logistikos reikalams. Viešbutyje numetę daiktus, išskubame į Niurnbergo senamiestį, nes maga nerti į gražaus miesto gatves, o tuščias pilvas irgi dėmesio reikalauja. Iškart pasileidžiame link senamiesčio - Altstadt, kurio gynybinų sienų Frauentor vartų bokštai jau šviečia nuo mūsų viešbučio prieigų. 

Vos praėję senojo miesto vartus, sukame į Amatininkų kiemelį - Handwerkerhof. 

Nors sukurtas specialiai turistams, bet Amatininkų kiemelis yra jaukus, pilnas žmonių ir kvapų. Užeiname į pirmą pasitaikiusią kavinę. Nustembame, kad mus aptarnauja pagal išvaizdą gerokai virš 70 metų turinti moteriškė, bet tik įrodo, kad amžius nėra riba ir paslauga suteikiama su meile klientams. 

Kulinarinę pažintį su Niurbergu pradedame nuo kulinarinio paveldo: mini dešrelių - bratwurst ir raudonojo Niurnbergo alaus - rotbier.

Papietavę įsiliejame į senamiesčio šurmulį. Diena šilta ir saulėta, gatvės pilnos žmonių. Kulniuojame link iš tolo matomos  Šv. Lauryno bažnyčios - Lorenzkirche.

Šv. Lauryno bažnyčia yra labai didelė, palieka įspūdį. Greta vaikščiojęs diedukas pirštais parodo, kad šiai bažnyčiai yra 800 metų. Patinka man Niurnbergas nuo pirmo žingsnio. Gražu, žmonės paslaugūs ir mandagūs. O ir oras šiltas, nelyja, tikras kelionės džiaugsmas.

Išėję iš šv. Lauryno bažnyčios, pasileidžiame gatve. Aplink pilna parduotuvių, kavinių, veikia turgus.

 

Ateiname prie Pegnico/Pegnitz upės kanalo. Kol kas kanalas didelio įspūdžio nepalieka, tad patraukiame ieškoti gražesnės panoramos.

Pro akis neprabėga gražūs dedešvos žiedai. 

 

Vėl išeiname prie Pegnico upės kanalo. Vis tik patys gražiausi Niurnbergo vaizdai yra čia, prie kanalų. Kanalus kerta daugybė tiltų.

Norisi išvaikščioti visais tiltais ir kanalų pakraščiu vedančiais takais. Oras karštas, saulė kepina. Apsidžiaugiu radusi dengtą tiltą - Henkersteg.

 

Pats gražiausias Niurnbergo atvirukas: raudoni stogai, fachverko stiliaus pastatai, tiltai, vanduo ir saulėtas dangus.

 

Pegnico upės slenkstis. Vandens šniokštimas hipnotizuoja.

Taip ir vaikštome tiltais tilteliais iš salos į salą. Pakabinamas tiltas - Kettensteg.

 

Rašoma, kad šis 68 metrų ilgio pėsčiųjų tiltas yra seniausias išlikęs geležinis kabantis tiltas žemyninėje Europoje ir svarbus pramonės technologijų etapas. 

Nuėję nuo tilto, sukame upės krantine. Netrukus prieš akis iškyla dar vienas Niurnbergo atvirukas. Ilgai sėdime ant suoliuko ir grožimės panorama. Daugiau nieko ir nereikia šiai miesto - gamtos kompozicijai.

 

Už nugaros likusi pakrantė su ką tik praeitu pakabinamu tiltu taip pat žavi.

Nusukę nuo kanalo, be jokio plano klaidžiojame gatvėmis. 

Ateiname į Pergalės aikštę.

 

Gatvėmis ir tiltais trepsime link dar vienos gerai žinomos Niurnbergo senamiesčio aikštės.

 

Turgaus - Hauptmarkt aikštėje sušveičiame po didelę porciją ledų. Šį savaitgalį Niurnberge vyksta chorų festivalis, tad aikštėje pastatyta didelė scena, bet choristai su dainimos išsibarstę po visą senamiestį. Vis pasidairau, gal netyčia ir lietuviškas "eglutes" kur pamatysiu. 

Nuostabųjį - Schöner Brunnen fontaną apstojusi masė žmonių, tad į jį tik pasidairau iš tolo. 

Nuo karščio ir minios slėpsimės Dievo Motinos - Frauenkirche bažnyčioje.

 

Taip ir vaikštome po Niurbergo senamiestį: tai gatvėmis paskui choristų balsus sekame, tai į tylesnes gatves pasileidžiame. Choristai į miestą atnešė daug emocijų ir judesio, tačiau ir smagu, kai eidamamos nuo objekto prie objekto, galime vis sustoti pasiklausyti atliekamų muzikos kūrinių. Vienur rimčiau, kitur linksmiau, su patrepsėjimais ir palingavimais. Šiandien miestas yra labai gyvas ir įspūdingas. 

Viršutinėje miesto dalyje pasigrožime fachverku. 

 

Niurnbergo senamiestis gyvas, šis miestas man labai patinka. Susižavėjimo pilnomis akimis paslampinėjame gatvėmis ir traukiame ilsėtis.