Vakar dieną leidome Lidzbark Warminski ir Olsztyn.
2019-07-15. Pirmadienis. Ostroda. Gdansk.
Keliamės anksti. Į kuprines susikrovę visą mantą bei užrakinę hostelio duris, raktą įmetame į šeimininko nurodytą dėžutę ir pasileidžiame link Olsztyn Glowny traukinių stoties.
Šiai dienai esame sumanę atrakciją: pasiplaukiojimą Elbingo kanalu, o po jos vykti į Pamario vaivadijos sostinę Gdanską.
Nors pasiplaukiojimo maršrutą rinkausi lengvai pasiekiamą visuomeniniu transportu, tačiau anądien atvykusi į Olštyną išsigandau, kad būsiu apsirikusi. Prieš kelionę tikrinta visuomeninio transporto maršrutų paieškos sistema https://www.e-podroznik.pl/ rodė visą galybę iš Olštyno į Ostróda (lietuviškai – Ostruda) važiuojančių autobusų, tačiau Olštyno autobusų stoties stotelių informacijos lentelėse matėsi tik vienas kitas išvykimo laikas, o stoties viduje esančiame tvarkaraštyje ties Ostróda buvo užklijuota ilga tuščia popierinė juosta. Beliko vienintelė viltis – traukinys.
Traukinių maršrutų paieškos sistema http://rozklad-pkp.pl/en parodo mums tinkantį traukinį.
Dar vakar sutikrinome paieškos sistemos ir traukinių stoties informaciją ir nusipirkome traukinio bilietus. Olsztyn Glowny – Ostróda 08:20 laiku vykstančio traukinio bilietas kiekvienai atsiėjo po 9 zlotus. Taigi, šiandien lieka traukti tiesiai į peroną.
Traukinys į Olsztyn Glowny stotį atvyksta gana anksti. Užsiimame patogias vietos ir netrukus pajudame.
Prieš devintą lipame Ostrudos traukinių stotyje.
Ostrudos traukinių stotis yra labai tvarkinga ir graži. Apsilankome stotyje esančiuose nemokamuose tualetuose. Išėję į lauką apsižvalgome, kurioje vietoje yra Ostrudos autobusų stotis bei kur ir kada iš jos vyksta autobusai ir patraukiame link prieplaukos, iš kurios išplauks mūsų kruizinis laivas po Ostródzko – Elbląski, lietuviškai – Ostrudos - Elbingo kanalą.
Nuo traukinių stoties iki prieplaukos yra apie 1 kilometrą. Mūsų kruizas prasidės dešimtą, taigi, laiko turime užtektinai.
Iš pradžių einame miesto gatvėmis, po to atsirandame prie Drwęca - Druvinčios ežero.
Patraukiame link laivybos kompanijos Zegluga biuro, nes norime įsitikinti, ar viskas tvarkoje su mūsų rezervacija.
Kruizo bilietus Ostrudos - Elbingo kanalu maršrutu Ostróda – Miłomłyn pirkome iš anksto internetu per Zegluga internetinį puslapį http://www.zegluga.com.pl/en/ . Kruizo kaina yra 65 zlotai, o dar 6 zlotus kainuoja autobuso, parvešiančio atgal į Ostrudą, bilietas.
Kruizas prasidės lygiai dešimtą ir trūks pustrečios valandos.
Žinoma, galima rinktis ir atvirkštinį variantą: į Miłomłyn vykti autobusu, o laivu grįžti į Ostrudą.
Sutikrinę reikalus Zegluga biure turime laiko pasižvalgyti po krantinę.
Prieš dešimtą pasirodo mūsų laivas: ilgas ir žemas Bocian.
Kol įgula ruošia laivą, stebime ežere plaukiojančią gulbių šeimyną.
Vos po dešimtos išplaukiame. Keleivių nedaug, galime užsiimti po kelias vietas ir gėrėtis saulėtu dangumi bei apylinkių vaizdais.
Pro akis greitai bėga Ostrudos miesto pakrantė, o Drwęca ežere supasi jachtos.
Prieš tiltą laivas sulėtina greitį.
O po to vėl su jėga leidžiasi į Drwęca ežero bangas.
Po kurio laiko laivas beveik sustoja, o mes, pamatę siaurą vandens ruoželį tarp meldų, spėliojame, ar jau ten prasidės Elbingo kanalas.
Tikrai ten. Sukame.
Ką tik ežero bangomis skriejęs laivas dabar ramiai ir iš lėto pliuškena kanalo vandeniu.
Didžiąją Ostródzko - Elbląski kanalo dalį sudaro žmogaus sukurtas dirbtinis vandens kelias. 1844 metais prasidėjo kanalo statyba, o atkarpa prieš pat Miłomłyn pati yra seniausia jo dalis.
Kruizo Ostróda – Miłomłyn trasa dar vadinama „Popiežiaus keliu“, nes Karolis Wojtyla (popiežius Jonas Paulius II) yra plaukiojęs šio maršruto kruizu. Jo garbei buvo pastatytas granito paminklas, o prie Miłomłyn šliuzo pasodintas ąžuolas.
Iki Miłomłyn mūsų laukia dar ilgas kelias, tad mėgaujamės gamta.
Kanalas kai kur išplatėja.
Vietomis pasitaiko posūkių.
Kanalo pakrantė nuo irimo yra sutvirtinta mediniais kuolais.
Kelionė pasidaro kiek monotoniška. Norėdama iš jos išsivaduoti, stebiu kiekvieną smulkmeną: tai tiltą, tai vandens nutekėjimo vamzdį, tai paukštį, tai medį.
Pagaliau mūsų laivas beveik sustoja, o mes pamatome kažką naujo: priplaukiame pirmąjį šio maršruto šliuzą.
Šliuzas yra įrenginys, skirtas laivams praplaukti skirtinguose aukščiuose esančiais vandens telkiniais.
Ostrudos – Elbingo kanale mes išbandysime vadinamuosius kamerinius šliuzus. Šie šliuzai veikia juos pripildant ar išleidžiant vandenį. Tokiu būdu į kamerą įplaukęs laivas ją pripildant vandeniu yra pakeliamas į aukščiau esantį vandens telkinį arba atvirkščiai: vandeniui išbėgant laivas nusileidžia į žemesniame lygyje esančius vandenis.
Pirmieji šio kanalo šliuzai buvo mediniai. Mes įplaukiame į cementinę kamerą. Už laivo durys užsiveria ir į kamerą pradedamas leisti vanduo. Į kamerą bėgantis vanduo pamažu kelia mūsų laivą į viršų.
Vos prieš kelias minutes iškėlę galvas žiūrėjome į aukštai virš mūsų esančias šliuzo kameros sienas, o dabar kamera jau pilna ir mūsų laivas yra jos viršuje.
Belieka pamoti žemai likusiai kanalo daliai ir plaukti aukščiau esančiu vandeniu.
Diena pasakiškai graži. Kraštovaizdis irgi įvairesniu patampa.
Džiuginęs kraštovaizdžiu, laivas netrukus vėl sulėtina greitį ir įplaukia į dar vieną šliuzo kamerą. Šįkart – Miłomłyn.
Už mūsų užsidaro durys. Esame pačiame kameros dugne.
Netrukus pro šliuzo duris į kamerą stipria srove pradeda tekėti vanduo, kuris mūsų laivą pamažu kelia aukštyn.
Po kelių minučių jau galime matyti, kas yra viršuje.
Kai kamera pilnai prisipildo vandeniu, paliekame šliuzą.
Deja, šliuzo pagalba įplaukęs į aukščiau esantį vandenį laivas švartuojasi, o mūsų kruizas baigiasi.
Išlipdama spėju pamatyti, kaip eilės įplaukti į šliuzą, kuriame ką tik buvome, laukia nedideli laivai.
Mūsų parvežti atgal į Ostrudą atvykusio autobuso dar nėra, tad nubėgame iš kitos pusės pasižiūrėti į šliuzą, kuriame ką tik buvo mūsų laivas.
Mus vanduo pakėlė, o kažkas netrukus nusileis į žemiau esantį vandenį.
Pro kameros duris pradeda tekėti vanduo, o kameroje esantys laivai pamažu grimzta į dugną.
Deja, pabaigos nesulaukėme, nes atvyksta mūsų autobusas.
Per pusvalandį pasiekiame Ostrudą ir lipame miesto centre, prieš pat kryžiuočių pilį.
Apibendrindama šios dienos išvyką galiu pasidžiaugti, kad ji buvo išties smagi ir įdomi. Nors Elbingo kanalais jau esu plaukusi „laivu per žolę“, tačiau kamerų tipo šliuzus matau pirmą kartą. Buvo labai įdomu pamatyti, kaip veikia šis technikos išradimas.
Kitas mūsų šios dienos tikslas yra pasiekti Gdanską. Aš Gdanske jau esu buvusi, tačiau mano bendrakeleivė – dar ne, bet labai norėtų jį pamatyti. Taigi, ten ir patrauksime.
Iki autobuso į Gdanską turime pora valandų. Pasitikriname priešais pilį esančioje autobusų stotelėje kabančius autobusų grafikus. Jie mums nelabai tinka, nes iš čia autobusai dažniausiai veža į Gdansko oro uostą (Gdansk Lotnicko), o mums reikia į patį Gdanską.
Paskui pasidairome į 14 amžiuje statytą pilį, tačiau į vidų neiname.
Netoli pilies pamatome bandelinę ir užsukame užkąsti. Kava ir bandelė atsieina po 8 zlotus. Nutariame pasistiprinti ne tvankioje patalpoje, bet Drwęca - Druvinčios ežero pakrantėje, o sočios patraukiame į Ostrudos gatves.
Diena karšta. Vaikai gaivinasi grojančiame fontane.
Vienoje gatvių randame tokią vietą fotografijoms.
Į Ostrudą iš viršaus pasižvalgyti rekomenduojama nuo Evangelikų bažnyčios. Iki jos į viršų lauktų 105 laipteliai, bet pėsčiųjų dalis uždaryta ir iki bažnyčios tenka eiti gatvėmis.
Kažkokio stebuklo nerandame. Nors Ostruda – tvarkingas miestas, tačiau tik pavaikštome ir grįžtame žemyn prie Drwęca ežero.
Laiko iki autobuso mažėja. Į autobusų stotį trauksime Drwęca ežero pakrante. Ostrudos panorama nuo čia yra puiki.
Ežero pakrantė pilna laivų ir laivelių.
Kad ir kaip gera vaikščioti ir mėgautis ežero grožiu, tenka sukti link autobusų stoties. Pastaroji atrodo kur kas prasčiau. Neveikia jokia bilietų kasa. Norint pasinaudoti tualetais, tenka eiti į šalimais esančią traukinių stotį.
Aikštės pakraštyje randame 9 numerio stotelę, prie kurios ir turėtų sustoti autobusas, nuvešiantis mus į Gdanską.
Kai prie stotelės atėję vietos gyventojai patvirtina, kad į Gdanską autobusas tikrai važiuos, pasidaro ramiau. Sėdame ant netoli esančių suolų ir laukiame. Iš pradžių atvažiuoja net du dideli autobusai, keleivius vežantys į Vokietiją. Vadinasi, Ostruda nėra visiška dykvietė.
Mūsų autobusas atvyksta pagal grafiką, 15:13. Bilietus perkame iš vairuotojo. Jie kiekvienai atsieina po 26,40 zlotų.
Laukia beveik trijų valandų kelias.
Lipame Gdansko autobusų stotyje ir pėsčiomis patraukiame į Wyspa Spichrzow saloje esantį „Elewator Gdansk hostel“ viešbutį.
Nė nepastebime, kaip prieiname į pačią miesto širdį.
Dabar belieka Žaliuoju tiltu kirsti Motlawa kanalą ir mes jau Wyspa Spichrzow saloje.
Įsikuriame. „Elewator Gdansk hostel“ labai jaukus ir modernus. Tikrai rekomenduoju čia apsistoti.
Išeiname ieškoti vakarienės, o kartu ir pasižvalgyti po Gdanską.
Apie Gdanską ir jo apylinkes jau esu rašiusi , tad per daug nesiplėsiu. Parodysiu tik kelis akcentus.
Šiandien miestas mus pasitinka pilnas žmonių ir šurmulio, tad vakarienės vietą rasti sekasi sunkiai.
Gdanske prie kavinių beveik visur yra meniu su kainomis, o darbuotojai kviečia užeiti.
Sėdame ten, kur ir prieš keletą metų: Garbary gatvėje esančioje Restauracija Dominikanska.
Vištienos kepsnys su grybų padažu čia kainuoja 29 zlotus, nedidelis bokalas alaus – 8,50 zl. Skanu, kaip ir praeitą kartą.
Pasistiprinę tęsiame Gdansko apžiūrą ir patraukiame prie Motlawa kanalo krantinės. Per kelerius metus kanalo krantinė visiškai pasikeitusi. Apžvalgos ratas tada dar tik buvo statomas, o dabar jis sukasi visu pajėgumu ir netgi kitoje vietoje, o link jo per kanalą nutiestas pakeliamas pėsčiųjų tiltas, praplėstos erdvės pasivaikščioti krantine.
Krantinėje išdygę ir naujų pastatų. Atrodo, tarsi būčiau atvykusi į kitą miestą.
Sulaukiame šviesų.
Einame pasigrožėti apšviestu senamiesčiu.
2019-07-16. Antradienis. Sopot. Gdansk.
Ryte pasistipriname sočiais viešbučio pusryčiais ir išsiregistruojame. Nutariame negaišti laiko daiktų saugyklai ir į dienos išvyką vykti su kuprinėmis.
Iš ryto važiuosime į Sopotą, tad patraukiame į Gdansk Glowny traukinių stotį.
Į Sopotą SKM S1, S2 traukinio bilietas kainuoja 4,20 zl, tik mums sunkiai sekasi juos įsigyti. Mat vienintelis esantis savitarnos aparatas yra senas ir lėtas, o šeimai su vaikais perkant bilietą jis visiškai užstringa. Bandau rasti bilietų kasą, bet nesėkmingai. Grįžtu ir pagaliau nusiperkame bilietus savitarnos aparate. Moku Revolut kortele, su ja atsiskaitant bėdų nebuvo.
Visa informacija apie traukinius, vežančius į Sopotą, yra čia: https://www.skm.pkp.pl/ .
Šokame į traukinį ir riedame į už 12 kilometrų nuo Gdansko esantį Sopotą.
Aš Sopote jau esu buvusi, tad įdėsiu tik kelias nuotraukas.
Kreivas namas yra vienas įdomiausių ne tik Sopoto, bet ir viso pasaulio statinių.
Traukiame link jūros.
Ech, jūra.
Deja, nuo jūros greitai išveja juodas debesis. Kol pliaupia liūtis, slepiamės vaistinėje, kurioje įsigyjame kiek pigesnių vaistų. Nors sutaupymas labai nežymus.
Lietui aprimus, einame į Sopoto traukinių stotį ir po pirmos valandos išriedame atgal į Gdanską.
Gdanske irgi retkarčiais nulyja, tačiau vis surandame kur pasislėpti.
Bičiulei rekomenduoju užlipti ant šv. Mergelės Marijos bazilikos esančios apžvalgos aikštelės. Žinoma, pati irgi lipu.
Pataikome turbūt tuo metu, kai viršuje yra užlipusi grupė, tad tenka palaukti nemenką eilę, o viršuje mažytėje apžvalgos aikštelėje pasijusti silke statinėje. Tačiau pro žmonių galvas pamatyti vaizdai atperka visas kančias.
Iš aukštybių pasigrožėję Gdansko panorama kur kas lengviau trepsime 410 laiptelių žemyn, o netrukus einame kanalo pakrante. Atsitiktinai pataikome į pėsčiųjų tilto pakėlimo grafiką.
Tiltui pakilus beveik statmenai, kanalu praplaukia laivai.
Vaikštome gatvėmis. Pagrindinė senamiesčio arterija - Długa ir Długi Targ gatvės yra pilnos žmonių.
Artėja kelionė namo, o prieš ją norime sočiai papietauti. Maisto paieškos vėl atveda prie Restauracija Dominikanska, kurioje sočiai ir skaniai pavalgome.
Pakeliui į stotį nusiperkame mūsų skaniųjų spurgų.
Gdansko autobusų stotis kaip ir buvo prieš keletą metų, taip ir dabar tėra gerokai šiukšlina ir apleista. Lenkai kažkodėl neskuba savo transporto taškų tvarkyti.
Atliekame pasiruošimo kelionei procedūras, paskui sukame į peroną.
Eurolines autobusas atvyksta laiku. Autobusas pustuštis, tad sėdame po vieną.
Kelionė namo sekasi sklandžiai.
Draugę išlydžiu Kaune, o pati riedu į Vilnių.
Kelionė buvo puiki, lepinusi mus geru oru ir kalnais įspūdžių.
Iki kitų kartų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą