Žinant mano įprotį keliones planuoti pradėti labai anksti, Bergenas buvo spontaniškai gimusi išvyka.
Vykau su nuolatine kelionių drauge.
Wizzair bilietus pirkome prieš daugiau nei du mėnesius iki kelionės. 166 Lt žmogui į abi puses su rankiniu bagažu ir su mokesčiais pasirodė juokinga kaina. Vėliau supratome, kad siaubingai permokėjome, nes buvo bilietų už nepilną šimtą litų žmogui su mokesčiais.
Žinojau, kad Norvegija yra brangi šalis, tačiau tikėjausi prasisukti su minimaliausiomis išlaidomis.
Radome pigiausią nakvynę už 1500 NOK dviems žmonėms dviems naktims. Trečiai nakčiai kloti didelių sumų jau nedrįsome.
Besiruošdama kelionei, gavau ne tik kainų, bet ir lietaus šoką. Tai yra pirma nusipirkau bilietus, o tik po to pasidomėjau vietove, į kurią važiuoju. Žinia, kad Bergene ištisai lyja, išmušė iš vėžių.
Tad, jei jau ieškodamos saulėtos kelionės pasirinkome brangiausią šalį, kasdien lietumi besitaškantį miestą, nusprendėme, kad ir nakvynės vieta tegu būna simboliška. Bergenas vadinamas vartais į fiordus. Tad booking.com užmatę galimybę apsistoti viešbutyje - laive nedvejodamos apsisprendėme.
Fjord Visjon.
Labai blogi keliautojų komentarai nei kiek nebaugino. Labai rūpėjo išbandyti netradicinę nakvynės vietą. prieš kelionę susirašinėjome su savininku. Laivo kapitonas akimirksniu atrašydavo į elektroninius laiškus. Taigi, išsiaiškinę, kad laive visą laiką galėsime nemokamai naudotis virtuve, puodais, indais, nemokamai gerti kavos iki soties, dieną degintis laivo denyje, įsiregistruoti kada panorėsime, netgi palikti savo bagažą išvykimo dieną, negalėjome atsidžiaugti pasirinkę avantiūrišką variantą.
Kad kelionės biudžetas neišsipūstų iki kosminių sumų, iš namų prisidėjome maisto produktų.
Bendrasis kambarys.
2012-06-10. Sekmadienis.
Neatsimenu, kada buvo taip sunku susidėti bagažą. Likus iki kelionės daugiau nei savaitei, kasdien stebėjau orus. Vieną dieną buvo prognozuojama saulė, kitą – lietus, tarsi ramunės žiedlapiais kas burtų. Taigi, kuprinė sukraunama paskutinę minutę.
Į oro uostą riedame kiek šviesesne nuotaika: gal ištisai nelis.
Apsiforminame Duty free skysčiais. Wizzair lėktuvas pakyla laiku. Lėktuvas pilnas.
Besileisdamos Bergeno oro uoste pasigrožim pasakiškais vaizdais į kalnus sniego viršūnėmis, į fiordus, į besidriekiančius miestelius.
Pasisekė, kad nusileidę sutikome savo kraštietį , kuris nuvežė iki pat viešbučio.
Kapitonui rašiau, kad atvyksime tarp devynių ir vienuolikos. O mes bar bar bar vos aštuntos sulaukę.
Viešbučio aplinka kraupi. Laivas švartuojasi už gamyklos, kurios teritorija tvarka nespindi.
Registracija - daugiau negu bardakas. Ant stalo priversta popierių, pakraščiais – kaip naudoti, taip numesti drabužiai, namų apyvokos rakandai.
Kapitoną ištraukiame susivėlusį, užsimiegojusį, nelabai susigaudantį situacijoje. Bet mūsų neišspiria, o parodo kajutę ir pasako, kad reiks laukti, kol bus paruošta.
Susimokame. Ir išeiname į miestą.
Bergene nustebino du dalykai: tai šiukšlės ir gėlės.
Dėl šiukšlių – daug girdėjau apie norvegų reikalavimus aplinkai, ekologijai. Tikėjausi išvysti tvarką kaip Vokietijoje. O čia – kur beeitum, primėtyta, palikta, nesurinkta.
Gėlės – pataikėme į rododendrų, alyvų ir daugybės kitų medžių bei krūmų žydėjimo laiką. Labai nustebome, kad rododendrai čia tokie aukšti ir vešlūs. Pasijutome lyg pietuose.
Gyvenome prie pat Nygardsparken. Tai į jį ir pasukome.
Tvenkinukai, gėlynai, žydintys krūmai.
Visur taip tylu ir gaivu. Darbuotojai tyliai rengia sceną šios dienos koncertui.
Ename parku, paskui sukame į gatves.
Saulutė šviečia. Beklaidžiodamos gatvelėmis bandome pataikyti į centrą.
Dar gerokai prieš kelionę oficialiame Bergeno ir jo regiono puslapyje www.visitbergen.com radau galimybę nemokamai užsisakyti paštu Bergeno gidą. Na ir ką – po savaitės gidas jau gulėjo mano pašto dėžutėje. Taigi, klaidžiojame bandydamos susigaudyti žemėlapyje.
Grožimės pastatų grožiu, tyla ir ramybe gatvėse. Atrodo, tarsi nedideliame miestelyje būtume, o ne mieste su 260 tūkst. gyventojų.
Ši kelionė buvo neįprasta ir tuo, kad neturėjau sudariusi tikslaus kelionės plano. Paprastai važiuodama viską susiplanuoju iki smulkmenų. Aišku, jis koreguojasi, bet bent jau pagrindiniai rėmai visada būna. O šiai kelionei turėjau tik vieną alternatyvą – tam atvejui, jeigu nelis lietus. O jei lis, nežinau, ką reiks daryti. Planavau pirkti Bergeno kortelę ir su ja važinėti visuomeniniu transportu, eiti į visus iš eilės muziejus. Bet dabar matau, kad su tokiais planais, kad ir kaip ištemptais, būtume vis vien pritrūkę veiksmo.
Bet kol kas saulėta, šilta – gal bent viena diena bus be lietaus.
Atklystame į Festplassen – miesto parką su žalia veja, žydinčiais krūmais aplink, keista pavėsine, dideliu ežeru su fontanu. Aplinka labai maloni ir jauki.
Patraukia dėmesį Vakarų Norvegijos dekoratyviojo meno muziejaus pastatas.
Į vidų neiname. Norime pasinaudoti šviečiančia saule ir kiek galima daugiau apžiūrėti miesto, muziejus palikdamos lietui.
Našlaičių vešlumas ir spalvingumas.
Šalia - Festplassen - miesto švenčių ir pramogų aikštė.
Šalia aikštės pamatome ežerą su fontanu: Lille Lungegardsvann.
Pasivaikštome Lille Lungegardsvann ežero dekoratyvia krantine. Šaltoka, jaučiu, kad ima skaudėti gerklę.
Praėję viena ežero puse, nusprendžiame, kad jei jau esame netoli traukinių ir autobusų stoties, tai eime pasižiūrėti, kur stoja flybussen.no autobusai atgal i oro uostą. Randame labai paprastai. Žinome, kad turi būti kažkur tarp traukinių ir autobusų stoties. Platforma A šviečia iš tolo. Susitikriname tvarkaraščius, jie tokie patys, kaip ir nurodyti internete.
Grįžtame į Festplassen aikštę. Miestiečiai naudojasi ja ne tik Norvegijos šventėms švęsti, bet ir mugėms, atrakcionams, atlaidams. Mūsų viešnagės Bergene metu vyko senovinių Volkswagen automobilių suvažiavimas.
Miesto aikštėje apžiūrėję senukus automobilius, traukiame tolyn i centrą.
Prieiname skulptūrą, skirtą Bergene gimusiam muzikantui ir kompozitoriui Ole Bull.
Vaikams atrakcija, jie laipioja šalia skulptūros esančiais akmenimis, šokinėja per fonatno vandenį. Į vandenį norisi ir mums, nes užuovėjoje be proto karšta, tačiau judame tolyn.
Nuo skulptūros atsiveria graži panorama į teatro pastatą
Kelios minutes – ir jau visu gražumu atsiveria Vagen įlanka ir senamiestis.
Pasižvalgome po žuvų turgų. Prisiragaujame krevečių, lašišos – tikras skanumėlis. Kainos kosminės, bet vis tiek kažko paragausime. Jei ne šiandien, tai kitą dieną.
Pasigrožim didžiuliais vėžiagyviais, krevetėmis, kriauklėmis atviruose prekybininkų šaldytuvuose ir baseinėliuose.
Pirmą kartą gyvenime pamačiau, kad didelės apvalios kriauklės dar ir maitinasi: didžiuliu greičiu skuodžia paskui maistą (pvz., krevetes) klapsėdamos savo geldelėmis. Reginys buvo wouwwww...
Sukam link kitos Vagen įlankos pusės. Man patys gražiausi Bryggeno namai.
Kiti pastatai ne mažiau žavūs.
Hanzos muziejus. Seniausias ir geriausiai išsilaikęs Bergeno statinys.
Bryggen rajonas.
Patys pirmiausi pastatai buvo pastatyti būtent Bryggene. Tai judriausia ir svarbiausia ano meto miesto vieta. Bryggenas ne kartą buvo sunaikintas gaisrų. Įtrauktas į UNESCO globojamo paveldo sąrašą.
Einame krantine besidairydamos aplinkui, tai į laivus, tai į pastatus, tai į vandenį. Diena graži. Žmonės vaikšto įvairiai apsirengę: ir su šortais bei atviromis palaidinėmis, ir su megztiniais ar striukėmis. Man jų vasara vėsoka. Kur šilta, tai prakaitas bėga, o kur vėjelis užpučia – ten šaltis per nugara eina. Šiltas oras su žvarbiu vėju.
Besidairant.
Priekyje sudomina pastatai. Tai - Rosenkrantztarnet ir Hakons hall ansamblis. Hakonų halė pastatyta tarp 1247 ir 1261 m. 13 a., kai Bergenas buvo valstybės centras, tai buvo didžiausia ir svarbiausia karališkoji rezidencija.
Pasivaikščiojome kiemeliais. Į muziejų nėjome.
Patrankų kolekcija.
Buvusios karališkosios rezidencijos terotorija didelė. Grįžti nusprendžiame nebe krantine, o parku.
Išėję iš parko, sukame į gatveles. Pataikome į nedidelių medinių namukų, kylančių serpantinais į kalną, labirintus. Tokia ramybė. O ir grožis: paprastumas, kuklumas, senoviniu grindiniu grįstos gatvelės, prieangiuose pristatytos puodynės su gėlėmis ir medeliais. O dar žydintys krūmai... Vaikščiočiau ir vaikščiočiau.
Kylame ir kylame aukštyn.
Galiausiai laipteliais užlipame iki apžvalgos aikštelės ties baltu pastatu, už tolo primenančiu koplyčią. Miesto panorama užburianti. Kas neturite laiko ar skubate, pilnai pakanka palipti iki šios aikštelės pasigrožėti į Bergeną iš viršaus. Nuo Floyeno kalno viršūnės atsiveria platesnis vaizdas, bet šis tikrai ne prastesnis.
Štai tas statinys su herbu.
Valandžiukę pasėdime, pasimėgaujame apačioje likusio miesto vaizdu. Paskui nusprendžiame pareiti į viešbutį, nes norime valgyti. Kojos dar nepratę prie tokių ilgų trepsėjimų, skauda. Bet ištversime, juk trepsėti čia atvažiavome.
Besileisdamos kalnu žemyn užmatome traukinuko, keliančio į Floyen kalną, stotelę.
Papietavę ir kiek pailsėję savo viešbutyje - laive, nusprendžiame eiti palei tramvajaus bėgius iki traukinių ir autobusų stoties. Mūsų laivas Fjord Visjon švartuojasi už mokslo technikos centro Vilvite. Todėl labai lengvai randamas. Ypač atvažiavus tramvajumi - Bybanen - iki Florida metro stotelės.
Taigi kelios minutės ir mes praeiname pro Vilvite, išeiname i didesnį kelią, šalia kurio tramvajaus bėgiai. Nuo Geofizikos instituto sukame į kalną link stoties.
Geofizikos institutas.
Einame pro naujos statybos pastatus. Kai kurie jie gražus, kai kurie - pliki gelžbetonio blokai. Kiek Bergeno senamiestis gražus ir mielas, tiek betoniniai didžiuliai statiniai yra šalti ir atstumiantys. Nėra vientisumo. Nors tą pati rasi kiekviename mieste.
Atėję į geležinkelio stotį, norime pasižiūrėti, kaip ten reikalai su tualetais. Bet čia tualetai irgi mokami. Taip pat apsižiūrime, kur yra ir kaip atrodo bagažo saugojimo kabinos. Nors mūsų laivo kapitonas užtikrino, kad galėsime laive nemokamai palikti pasaugoti bagažą, mums kilo mintis vis tik jį palikti traukinių stotyje. Nes arčiau. 10 minučių į vieną pusę ne kažin koks laikas, bet geriau išnaudosme jį besigrožint miestu.
Taigi, Bergeno traukinių stotis.
Viduje atrodo taip.
Vėl palei ežerą su fontanu einame į senąją miesto dalį. Festplassen aikštėje pilna prisėdusių iškylaujančių žmonių. Sekmadienio popietė.
Prieiname pėsčiųjų gatvę Torgallmenningen. Nuo Johanes bažnyčios leidžiamės link senamiesčio.
Sukame link Bryggen rajono.
Po miestą galima pasivažinėti turistiniu traukinuku.
Netrukus vaikštome Bryggen: senojo miesto muziejaus po atviru dangumi gatvelėmis.
Prie žuvies skulptūros pasėdime kiek ilgiau. Nuo vaikščiojimų per visą dieną ima skaudėti ne tik kojas, bet ir nugarą.
Paskui tęsiame klajones siauromis gatvelėmis.
Kai vaikščioti pabosta, grįžtame atgal. Iš Bryggen išlydi mielos medinio miesto detalės.
Pati gražiausia Bryggen rajono nuotrauka.
Į namus einame aplinkiniais keliais.
Valandų dar nedaug, bet jau nebepaeiname. Nusprendžiame pasėdėti prie Lille Lungegardsvann ežero. Pučia šaltokas vėjas, gerklę vis labiau skauda.
Grįžtame pro Nygardsparken parką ir Geofizikos institutą į viešbutį. Dar kartą rododendrai - prie instituto.
Laive vos keletas žmonių. Pavakarieniaujame ir ruošiamės miegoti. Oras ramus. Niekas nesiubuoja. Kai kada i laivo bortą su trenksmu atsimuša banga.
Lovos dviaukštės. Su drauge tariames mesti monetą, kuri kuriame aukšte miegos.
Lova minkšta ir labai patogi. Griūnu ir akmirksniu užmiegu.
2012-06-11. Pirmadienis.
Savo mažojoje kajutėje išsimiegojom labai gerai. Tik pabudę einame praustis. Smagu stovėti po dušu ir žiūrėti i dangų, vandenį, miestą pro pravirą liuką.
Lauke apsiniaukę ir šalta. Vanduo banguoja, laivas kartkartėmis susiūbuoja. Pagal išankstinę prognozę žinojau, kad ši diena turi būti vėsiausia per mūsų būvimo Bergene laiką. Kadangi buvau perspėta, kad Bergene lyja net tada, jei prognozės nerodo lietaus, nieko gero nelaukiau. Su drauge galvojam, ka darysim, jei lis. Klusteliu kapitono apie orą. Po akimirkos jis grįžta ir praneša, kad viskas ok, be lietaus, iki +20 C. Liekame patenkintos atsakymu ir ruošiamės pas trolius.
Šiandien vyksime į išvyką, tačiau iki jos da yra laiko. Pasimėgaudamos traukiame savo pamėgtu Nygardparken parku. Tik šįkart einame kitu taku. Dairomės augalų, žiedų.
Į mus keistai pasižiūri neaišku, ką parke veikiantys du tipai. Kažkodėl pasidaro nejauku, skubame išeiti.
Išeiname į gatvelę, pasitinka dar nematyti gražūs statiniai.
Pakeliui pasitaiko Gamtos muziejus ir Botanisk Hage.
Muziejaus parkas iškarto sužavi. Bet tyrinėjimams daug laiko neturime, nes 11 valandą prasideda mūsų suplanuota išvyka. Taigi, parodau tiek, kiek greitomis spęjome apeiti.
Šiame parke rododendrai dar labiau nustebina.
Taip pat dailiai atrodo po pastatu esanti arkada.
Išeiname vėl į gatvę.
Johannes kirken.
Bažnyčia astatyta 1894. Laikoma gražiausia neo-gotikine bažnyčia Norvegijoje.
Nuo kirkės tiesiai laiptukais ir gatvele žemyn - ir atsidursite prie senojo miesto.
Ateiname prie Turizmo informacijos centro.
Tai tas pats pastatas, kuriame yra ir žuvies turgus. Informacijos centras yra antrame aukšte.
Turizmo informacijos centre įsigiję bilietus į norimą išvyką, dar turime laiko, tad pasivaikštome aplinkui.
Išvyka Osterfjorden fjordu ir slėniais buvo puiki.
Išlipę iš autobuso, traukiame į žuvies turgų. Grįžę iš išvykos ketinome paragauti jūros gėrybių. Mano bendrakeleivė "atsakinga" už kulinarinį paveldą mūsų kelionėse. Kad ne ji, aš turbūt nieko neparagaučiau per visas keliones.
Taigi, žuvies turguje kainos kandžiojasi. Mažas sumuštinukas 35 kronos, hot-dog tipo sumuštiniai kainuoja nuo 60 NOK. Lėkštės su įvairiomis gėrybemis 150 - 200 NOK. Labai norisi, bet nekyla ranka mokėti tokių pinigų. Tad imame pigiausią variantą lėkštė su krevetėmis ir lašiša bei kažkokia koše ir duonele - porcija 110 NOK. Tiek jau to, užsimerksiu.
Pardavėjas kažkodėl mus užkalbina rusiškai. Kol nusiperkame, šnektelime, jis ispanas. Jis mums sako lietuviškai "ačiū", mes jam - "gracias".
Sėdame prie po pavėsinėmis esančių stalų ir papietaujame. Skanu-neskanu - taip per vidurį. Draugei skaniau krevetės, man lašiša.
Bevalgant aptariame šios dienos pavakario ir rytdienos planus. Ką veikiame šiandien? Ar pavaikštome gatvelėmis, o rytoj pėčšiomis einame į Floyen ir ten pavaikštome takais. O gal šiandien lipame į Floyen, ten sulaukiame naktinių miesto žiburių ir funikulieriumi leidžiamės žemyn. Juk pasyviai ilsėjomės visą dieną, jėgų turime.
Nusprendžiame rytoj keltis į Ulriken ir vaikščioti kalnų takais, o šiandien lipame į Floyen laukti naktinio miesto žiburių.
Kelias į Floyen tikrai nėra lengvas netreniruotiems mūsų kūnams. Nuorodų pakanka, bet jų nėra tiek daug, kaip kad pernai Katalonijoje turėjome.
Žmonių, lipančių aukštyn-žemyn, minios. Ir maži, ir dideli, ir jauni, ir seni, ir su šunimis, ir grupės, ir bėgantys ar su dviračiais važiuojantys.
Norėdamos nepervargti mes lipame koja už kojos. Juk niekur neskubame, o be to laiko iki sutemų dar daug, saulė labai aukštai.
Kur tik įmanoma pailsime ant suoliukų ir pasigrožime panorama.
Iš pradžių kelias prasidėjo laiptukais - sąnarių žudikais.
Vėliau jį trumpiname pasukę žvyrkeliu.
Galiausiai pataikome į trąsą ir pamažėle lipame serpantinu aukštyn.
Netoli likus iki viršūnės vos pavilkome kojas. Mat vakaras šiltas, o vandens turime nedaug. Tačiau vaizdai atpirko visą vargą.
Floyen vienas iš 7 kalnų, juosiančių Bergeną. Apžvalgos aikštelė yra 320 m. aukštyje. 300 metrų yra gana statūs. Pradėti žygį galima tiesiai nuo Žuvies turgaus. Takelių yra ne vienas. Neturintys jėgų ar noro lipti savo kojomis, gali pakilti funikulieriumi.
Valandžiukę pasėdime ant laiptų apžvalgos aikštelėje. Saulė vėl ne draugė, todėl nuotraukų padaryti beveik neįmanoma. Saulutė dar aukštai ir šildo smarkiai, nors jau vėlyvas metas. Panašu, kad teks nulipti iki miesto pačios ir žiburius matyti vaikštant galvelėmis.
Kadangi vandens nebeturime, nusiperkame ledų. Jau imame atsipalaiduoti ir lengvaiu numojame ranka į paprasto vaisinio ledo kainą, 7-8 litus. Pasidairome po apylinkes. Takais eiti jau nebeeisime, nes miške pakankamai tamsu.
Prieš akis - Ulriken - perpus aukštesnis kalnas. Į jį rytoj turėtume keltis keltuvu.
Paskutinį kartą pažvelgiame į Bergeną nuo Floyen kalno. Pries akis mūsų viešbutis - laivas Fjord Visjon.
Pasileidžiame žemyn. Einame važiuojamaja dalimi. Bet automobilių nėra. Gerokai pasileidę, užmatome didelį stadioną.
Kelyje atsiranda automobilių, bet kaip tik pasiekiame šaligatvius. Einame ir apžiūrinėjame namukus. Išpuoselėtų gėlynų ir vejų, kaip pas mus, beveik nematome. Viskas kuklu, paprasta, patogu.
Akis partraukia kažkoks nematytas augalas. Lyg egle, lyg kažkada vazone auginta gėlė.
Ji dar ir žydi.
Atsistebim/atsigrožim augalu ir leidžiamės dar žemiau. Prieiname, kaip supratau, tarpinę Floibanen stotelę. Štai ir pats funikulierius, keliantis į Floyen kalną.
Ir tuneliukas virš bėgių.
Nusileidžiame, jau pakankamai vėlu, bet dar šviesu. Šmirinėjame tarp medinių namukų.
Paskui traukiame į kitokios statybos kvartalus, kai kuriuos jau pažįstamus.
Visur tylu, veiksmo nedaug. Kai kur kažkas grįžta namo.
Galiausiai nusprendžiame, kad jau gana. Kojas ir nugarą jau skaida. O šviesiąją birželio naktį naktinių miesto žiburių turbūt mažai šansų sulaukti.
Sukame į Bryggen kelią ir pamažu žingsniuojame į viešbutį.
Dar šiek tiek vakarinio miesto.
Priėję pėsčiųjų gatvę traukiame tiesiai prie Johannes kirkės. Nuo jos už kelių metrų jau mūsų pamėgtas parkas Nygardsparken. Viršutinėje dalyje, kur ryte sutikome neaiškius tipus, matome daug jaunimo grupių. Rėkauja, šmirinėja, keli atrodo kokie tai apsvaigę. Prietema, vis tik tuoj vidurnaktis, nejauku kažkaip. Bet sėkmingai pareiname.
Ir ką - tik dabar, rašydama reportažą ir tikslindama kai kuriuos faktus, radau www.bergen-guide.com/ įspėjimą - Alert - prie aprašymo apie Nygardsparken. Atseit narkomanų ir kitokių besisvaiginančių susibūrimo vieta. Todėl čia dažni apiplėšimai, priekabiavimai, išprievartavimai ir t.t.
O mes visą tą laiką ten taip ramiai, su pasimėgavimo vaikščiojome. Gerai, kai viskas gerai baigiasi. Nors iš anksto būtume žinoję, tai palei tramvajaus bėgius būtume vaikščioję ir dalies miesto turbūt nepamatę.
Taigi, pasiekiame laivą. Tradiciškai praeiname pakrante.
Dabar jau užsidega pirmieji žiburiai.
Puddelfjordsbroen tiltas,
Parėję krintame į lovas. Neturime jėgų net nusiprausti.
