2012 m. birželio 11 d., pirmadienis

Bergeno apylinkės: Osterfjorden.


Pasakojimas apie Bergeną yra čia.  

2012-06-11. Pirmadienis. Osterfjorden. 

Planuodama kelionę, jutau, kad Bergeno miestui 3 dienų yra per daug. Be to su drauge esame gamtos mėgėjos. Darydama namų darbus ir ieškodama gražaus gamtos kampelio, esančio netoli Berneno, pirmiausiai atkreipiau dėmesį i populiarųjį Flam. Bet kad ir kaip ieškojau, tiek savarankiškai traukiniu, tiek perkant agentūros turą, Flam mums buvo per brangus. Pirmasis variantas prasidėdavo nuo 480 Litų žmogui, o perkant turą - nuo 700 Lt. Tuo kartu negalėjome sau leisti tokių pinigų, todėl ėmiau dairytis, kas yra aplinkui pigiau.

Internetiniame Bergeno gido variante radau informacijos, kad laivas Whitelady plukdo po Osterfjorden fjordą. Gūglinau, jutūbinau, bet tai, ką apie plaukimą šiuo laivu radau internete, manęs perdaug nesužavėjo. Buvau jau atsisakiusi minties plaukti. Bet dar kartą dėkoju popieriniam Bergeno gidui, nors jis toks pat, kaip internetinis, bet tik sklaidydama knygutę užmačiau Trolių kelio -  "Experience the Magic" reklamą. Jo kaina nuo Whitelady marsruto nesiskyrė, o Trolių variante plaukimas yra ne tik ilgesnis, bet ir grįžimas numatytas autobusu per visai kitas vietas.
Taigi, nuspręsta: imam šį netikėtai atrastą turą.

Po pusryčių neskubėdamos einame į zuvies turgaus pastate esantį Turizmo informacijos centrą.

Keista, bet viduje eilės nebuvo. Atsirenku "Experience the magic" brošiurą, dar prisirankioju Norvegijos žemėlapių (maža kada kur prireiks) ir traukiu tiesiai prie darbuotojos su reikalu. Sumoku po 480 NOk suaugusiam. Po poros minučių bilietai į turą kišenėje.

Į "Magijos pažinimą" galima vykti dviem būdais: pradėti laivu, o grįžti autobusu. Arba atvirkčiai. Tik pirmiau važiuojantys autobusu ankščiau išvažiuoja, bet ankčiau grįžta. A, dar berods Mo 15 minučių ilgiau praleidžia. Aš dar namuose buvau nusprendusi, kad pirma reikia plaukti laivu.

Taigi, pirmyn 1 valandą 45 minutes iki Mo (Modalen) plaukiame greitaeigiu laivu Rytiniu fiordu (Osterfjorden). 45 minutės Modalene. Ir autobusu grįžtame pro Modaleną ir Eksingedalen, Evanger.

Laivo švartavimosi vieta yra šalia žuvies turgaus pastato, tik priešingoje pusėje, nei informacijos centras. Rasti lengva, nes stovi stelažai su reklama. Bilietus galima nusipirkti ir laive.

Greitaeigis laivas jau laukia. 



Keleivių nedaug. Užsiimame vietas viršuje. Nelyja, viduje sėdėti nenorime. Būtina turėti neperpučiamą striukę su kapišonu, skarelę ant kaklo ir netgi pirštinės nepamaišytų, nes oiii kaip vėjas pučia.

Išplaukiame punktualiai. Pirmiausiai keliomis kalbomis pasakomos saugos instrukcijos. Tačiau nei jos labiau vilioja tolstančio miesto vaizdai.
Bryggenas greit nutolsta. Bergeno gide skaičiau, kad norint pamatyti tikrą Bryggeno grožį, reikia į jį pažiūrėti iš vandens. Nežinau, gal kad mes greitaeigiu plaukėme, bet man tas Bryggen is laivo pasirodė toks pat gražus, kaip ir iš kitos krantinės pusės. 

Paskui plaukiame Byfjorden'u, Salhusfjorden'u.




 Nordhordland tiltas.



Praplaukiame keletą buvusių ir šiais laikais svarbių pramonės miestelių. Trumpas pasakojimas apie juos įvairiomis kalbomis. Bet man labiausiai patinka gamta.



 Visą kelią prastoviu laivo priekyje. Rankos ledinės, nosis varva, vėjas kartas nuo karto nuplėšia nuo galvos kapišoną, bet negaliu atsitraukti nuo apylinkių grožio.






Atrodo, pričiupau valanda ankščiau išplaukusią White Lady laivą, su kuriuo iš pat pradžių buvo minčių plaukti į kruizą.




Toliau - be komentarų. Pridėsiu nebent tiek, kad labai žavėjo tolumoje matomos snieguotos kalnų viršūnės.









Netrukus priplaukiame pačią gražiausią kruizo vietą. Kaip tyčia pradeda mirksėti fotoaparato baterijos lemputė. Meldžiausi, kad tik besibaigianti baterija leistų bent vieną gražų kadrą padaryti. Leido. Ir ne vieną.





Beje, laivas  White lady prie šių salų ir sukasi grįžti atgalios. Taigi, mums dar kartą pasisekė teisingai pasirinkti turą.






Niekaip neatgauname žado.





Kai kur pakrantėse matome namukus.



Bet visas dėmesys vėl atitenka  besirangančiam fjordui.





Prieš akis iškyla nemaža sala. 




Artėjame prie Modalen. 




Visada žinojau, kad Norvegija yra graži, bet kad tokia graži, net neįsivaizdavau. 





Dar keli vingiai - ir akyse nauji įspūdžiai: Mo (Modalen) miestelis. 





 Įdomu tai, kad Mo turi mažiuką balto smėlio paplūdimuką. 



Mo simbolis - mediniai namukai.


Išlipę iš laivo, pirmiausiai einame susiieškoti autobusų stotelės, nuo kurios tęsime savo turą autobusu. 



Grįžtame atgal į prieplauką. Mūsų greitaeigis laivas, surinkęs su autobusu atvykusius turistus, už kelių minučių jis išplaukia. Grįžtantys i Bergeną priplukdomi beveik po pačiu didžiuoju kriokliu (mano nuotraukose jo nesimato, nes saulė buvo ne draugė).
Krioklių visą plaukimą Osterfjorden mus lydėjo galybė. Didesnių, mažesnių, šniokščiančių ir putojančių. Buvo tikra palaima.


Mo apžiūrai turime 45 minutes. Negaištame, einame pasivaikščioti. Pamatome nedidelę bažnyčią.



Sukame link upės, per kurią veda pakabinamas tiltas, per kurį važinėja automobiliai.



Kitoje upės pusėje matosi dar vienas krioklys, bet laiko juo vaikščioti neturime, tas paupiu grįžtame atgal.



Kažkoks harmoningas pietų ir šiaurės derinys: baltas paplūdimio smėlis ir snieguoti kalnai.



Šiame paplūdimyje prie stalų ir papietaujame. Tokia tyla ir ramybė aplinkui. Ir grooooožis...





Pasistiprinę sukame link autobuso stotelės. Dar kartą Mo prieplauka su savo medinių namukų ritmais.




Į autobusą ateiname keletu minučių ankščiau, bet jis jau pilnas. Einame į patį galą. Sėdame vienintelėse laisvose vietose prie lango durų pusėje (dešinėje). Vėliau supratau, kad gavome tobulas vietas, nes toje pusėje visą kelią gėrėjomės vaizdais.



Taigi, autobusas nedidukas. Iškart pasakomos saugos taisyklės, nes kelias vingiuotas.

Nuotraukų daug nebus, o ir tos, kurios bus, nekokybiškos. Saulė švietė tiesiai į langą, atsispindėjo stiklai. Be to pakele beveik ištisai augo krūmai, tad pagauti vaizdą ir taip buvo nelengva. Pagalvojau, tie, kurie iš ryto važiavo pirmyn autobusu, gal išvengė saulės, bent jau nuotraukas turės gražias.

Taigi, kaip ir pradžioje rašiau, važiuosime Modalen-Eksingedalen-Evanger keliu.

Palei kelią visą laiką teka upė su kriokliais, išsišakojomais, užtvankomis. Kalnai su snieguotomis viršūnėmis yra čia pat ir žavi netgi labiau, nei plaukiant laivu. Fantastiškai tikrai gražu. O dar kaimukai slėniuose su mažomis medinėmis bažnytėlėmis. Pavieniai namai, senoviniai ir naujoviški, su žole apželdintais stogais ir įprasti. Upės pakrantėse žvejojantys žmonės. O kur jau besiganantys ožiukai, avys, mažiukai avinukai. 
Važiavimas autobusu tikrai nenusileido plaukimui. Gal net pranoko, nes išvykos vinis buvo būtent šioje išvykos atkarpoje.












Taigi, išvykoje labiausiai nustebino, kad į tas snieguotas viršūnes, kurios taip visą kelią džiugino akį, mes įvažiavome. Buvo labai netikėta matyti sniegą aplinkui. Ką ten sniegą - storiausius sniego patalus. Būtent sniegas - birželio mėnesį - buvo labiausiai netikėtas šioje kelionėje.





Žiemą snieguotas kelias buna užpustytas ir nepravažiuojamas. Taigi, kiek pasidžiaugę žiema vasarą, vėl leidžiamės žemyn.




 Poilsio minutėms sustojame priešais vaizdingą slėnį.




Paskui jau mūsų kelias suka į Bergeną. Įvažiuojame į E16 kelią su daugybe tunelių.
Galiu pasakyti, kad šios išvykos maršrutas sudarytas tikrai puikiai. Net ir važiuojant E16 keliu, visą laiką iki Bergeno lydi nuostabūs vaizdai. Kelias bėga palei Sorfjorden (pastebėjau, ne vienas fiordas yra šiuo pavadinimu). Neatitraukiu akių. Tik fotografuoti jau nebepajėgiau tiek grožių prisižiūrėjusi. 
Apačioje matosi geležinkelio bėgiai. Vadinasi, kelionė traukiniu iki Vos ar Myrdal turėtų būti irgi labai graži.

Dar kiek - ir lipame prie žuvies turgaus Bergeno mieste. Kad ir kaip gaila, graži kelionė baigėsi.  Tačiau mūsų diena dar nesibaigė, dar klajosime Bergeno gatvėmis.