2018-06-08. Penktadienis. Braga
Šiai dienai buvo suplanuotas žygis vandenyno pakrante nuo Apulijos iki Espozendės, tačiau oro prognozės rodo nemažai lietaus. Lietingą vandenyną jau matėme, todėl nutariame keisti planus ir vykti į Bragos miestą.
Traukinys į Bragos miestą iš Porto Campanha traukinių stoties išvyksta tik 09:50, tad turime sočiai laiko ir į stotį einame neskubėdamos.
Kasoje perkame bilietus, kurie vienam žmogui kainuoja 3,20 Eur. Pardavėjas papildo mūsų elektronines CP korteles, kurias, prieš įlipdamos į traukinį, pažymime geltoname aparate.
Traukinys atvyksta laiku ir šiandien jau pažiūrime, ar tikrai lipame į mums reikalingą.
Traukinys pilnas. Kelionė iki Bragos truks gerą valandą.
Šiandien atkreipiau dėmesį, kad daug kas kontrolieriui rodo tik plikus bilietus, be CP kortelės, tad gal ji ir nebūtina, jei neperki bilietų iš savitarnos aparato.
Daug keleivių išlipo Nine stotelėje. Šioje stotelėje būtų tekę persėsti, jei būtume važiavę į Barcelos miestą, bet dėl vėlyvų viešbučio pusryčių mūsų planai pasikeitė ir Barcelos liks nelankytas.
Nine stotis nėra didelė, tik kokios 6 platformos. Persėsti tikrai būtų nesudėtinga.
Vienuoliktą valandą lipame Bragos traukinių stotyje. Bragos traukinių stotis nemaža ir moderni. Apsižiūrime, kur yra bilietų kasos, kur tualetai ir patraukiame į senamiestį.
Virš šimto tūkstančių gyventojų turintis Bragos miestas šiandien yra antras pagal dydį Šiauriniame Portugalijos regione ir trečias visoje šalyje, tačiau senamiestis yra nedidelis ir juo smagu pasivaikščioti.
Prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų įkurta ir Romos imperijos įtakoje suklestėjusi vietovė vadinosi “Bracara Augusta”. Miestas stovėjo prie vieno iš svarbiausių Iberijos pusiasalyje esančio Romos imperijos kelio. Tokia patogi geografinė padėtis mietui leido plėstis ir netgi virsti tuometinės Galicijos provincijos centru.
Viduramžiais Bragos miesto gyvenimui didelę įtaką turėjo bažnyčia. Bažnyčios vadovai ne tik turėjo galią valdyti miestą, bet ir kūrė bendruomenes, statė maldos namus, kvietė piligrimus. Tuomet Braga stipriai konkuravo su Santiago de Compostela. Nuo senų laikų per Bragą ėjo vienas iš Santjago piligrimų kelių, todėl Braga iki šių dienų yra išlikusi svarbiu religijos bei piligrimų centru. Portugališkasis Santjago kelias eina būtent per šį miestą.
Amžiams bėgant ir Bragai suklestint, miesto veidas stipriai pasikeitė. Viduramžių miestas virto puošniu baroku miestu. Didžioji dalis bažnyčių buvo pastatytos 16 – 17 amžiuje.
Dabar Velykų laikotarpiu į Bragą suplūsta minios maldininkų švęsti – Šventosios savaitės - Semana Santa.
Braga taip pat gali pasidžiaugti ir jaunų žmonių skaičiumi, mat mieste veikia universitetai, mokyklos. 2012 metais Braga buvo tapusi Jaunimo sostine.
Kelionių gidai rekomenduoja 3 valandas skirti istoriniam Bragos miestui ir 2 valandas Bom Jesus kalvai. Mes turime visą dieną, tad būsime tiek, kiek norėsis.
Netoli vartų į senamiestį mus pasitinka jaukus parkas Jardim Palácio dos Biscainhos, o už jo vilioja 14 amžiuje pastatyta Arco Porta Nova – Naujieji vartai į senamiestį.
Vakarinėje miesto sienoje įrengti Arco Porta Nova vartai anais laikais kontroliavo keliautojų, norinčių patekti į miestą, srautus.
Įžengę į senamiestį, pasileidžiame Rua Dom Diogo de Sousa gatve. Gatvė skirta tik pėstiesiems ir joje matome daug kavinių, parduotuvių. Visą gatvę puošia ryškiaspalvių gėlių girliandos. Kitoje vietoje gėlės atrodytų kiču, bet čia jos kažkaip tinka ir tikrai papuošia gatvę.
Gatvė išveda prie galinės Bragos katedros Sė dalies.
11 amžiuje pradėta statyti Bragos katedra Sė yra viena seniausių visoje šalyje. Katedra buvo ne kartą rekonstruota ir kiekviena rekonstrukcija įnešė pertvarkos laikotarpiams būdingų architektūros požymių.
Lankantis rekomenduotina pamatyti ne tik katedrą, bet ir 18 amžiuje pastatytus vargonus. Katedros apatinėje dalyje galima pamatyti keletą įdomių koplyčių.
Greta katedros stovi 16 amžiui priklausanti Gailestingumo - Igreja da Misericórdia bažnyčia. Bažnyčia buvo pastatyta kaip katedros priestatas.
Kelionių giduose rašoma, kad prieš įžengiant į Gailestingumo bažnyčią, verta atkreipti dėmesį į įėjimą. Jis pristatomas kaip puikus renesanso epochos bei Koimbrų skulptūros mokyklos pavyzdys.
Į bažnyčios vidų mes neįeiname, tad patraukiame pro arką į Katedros kiemą, kuriame galima apžiūrėti šiokią tokią naudoti nebetinkamų pastatų dekoracijų ekspoziciją. Paskui sukame į lankytojų centrą, kuriame perkame 2 eurus kainuojantį bilietą, su kuriuo aplankysime koplyčias ir vargonų salę - Coro Alto. Manėme, kad ten galėsime pasivaikščioti savarankiškai, tačiau gauname angliškai kalbantį gidą. Jaunas vaikinas paprasta, bet man aiškiai suprantama anglų kalba papasakoja istoriją. Tai man labai patinka. Be mūsų ekskursijoje dalyvauja dar keturi lankytojai.
Pirmiausiai lipame į antrą aukštą ir apžiūrime Coro Alto.
18 amžiuje buvo nuspręsta pakeisti vargonų salės krėslus. Naujieji buvo pagaminti įmantrūs ir yra dviejų aukštų. Taip pat padarytas krėslas arkivyskupui. Viduryje salės stovi stovas giesmynams.
18 amžiuje sukurti dviem aukštais išdėstyti prabangūs vargonai už už technologinį išdėstymą yra vertinami visame Iberijos pusiasalyje.
Pasidairę po vargonų salę, leidžiamės žemyn į Capela do Reis koplyčią. Šią Mergelei Marijai skirtą gotikos stiliaus koplyčią 14 amžiuje įkūrė vyskupas Lourenço Vicente, tad jo palaikai ilsisi šioje koplyčioje. Bet mus labiau sudomina, kad čia ilsisi pirmojo Portugalijos karaliaus Alfonso Henriko tėvų grafų Henriko ir Terezos palaikai.
Paskui einame į Capela de S. Geraldo koplyčią. Vyskupas, kurio vardu ji pavadinta, 12 amžiuje šią koplyčią pasistatė kaip laidojimosi vietą. 18 amžiuje koplyčia buvo perstatyta. Joje sudomina prabangus altorius bei dekoruotomis plytelėmis, vaizduojančiomis vyskupo S. Geraldo vyskupavimą, padengtos sienos.
Iš S. Geraldo koplyčios įeiname į Capela da Glória. Ši koplyčia 14 amžiuje buvo pastatyta vyskupo D. Gonçalo Pereira užsakymu ir yra jo kapas.
Paskui savarankiškai apžiūrime katedrą. Pati katedra yra kukli, bet turi įdomių interjero detalių. Man vis tik didžiausią dėmesį palieka mūsų jau matyti vargonai.
Katedroje, įskaitant ekskursiją, praleidžiame nemažai laiko, todėl išėję skubame prie kitų Bragos miesto objektų.
Bragoje labai norėjau pamatyti šventos Barboros sodus, tad išėję iš katedros greitomis pasižvalgome po čia pat esančią Largo do Paco aikštę bei jos viduryje stovintį Fonte dos Castelos fontaną ir patraukiame tolyn.
Tiesa, tolyn eiti nė nebūtina. Dabar, rašydama šį pasakojimą, galiu patvirtinti, kad į šventos Barboros sodus galima išeiti aplankius muziejų, esantį Antigo Paco Episcopal Bracarense rūmuose. O ar tai būtina, išduosiu vėliau.
Mūsų muziejus nesuvilioja ir norime tik sodais pasigrožėti. Praeiname keliomis jaukiomis gatvėmis ir galime atsiduoti sodų grožiui.
Linijos Jardim de Santa Barbara sodus padalina į taisyklingas geografines figūras. paprastų bet spalvingų gėlių kompozicijos puikiai dera su išlikusiais senoviniais mūrais.
Šioje vietoje labiausiai sudomina vyskupų – Archiepiscopal – rūmų gotikinių vartų likučiai. 1834 metais kilęs gaisras sudegino vieną rūmų sparną. Jų vietą liudija išlikę akmeninės sienų arkos. Likusi tuščia Vyskupų rūmų vieta buvo paversta į sodą, o į išlikusią viduramžių Vyskupų rūmų dalį irgi galime pasižiūrėti.
Senųjų rūmų vartų arkos išties žavios. Matau, kad už jų vaikšto žmonės. Norime ir mes ten, tik kaip įeiti??? Galvojame, jei jie vaikšto, tai ir ėjimas kažkur turi būti.
Einame palei tvorą ir dairomės įėjimo. Kažkur atsiveria automatiniai vartai ir išrieda automobilis. Matau, kad jei įeisime pro šiuos vartus, pateksime į norimą kiemą. Trumpiname kelią ir įeiname.
Deja, iš vidaus kiemas nieko neypatingas. Vien dėl jo tikrai neverta į muziejų eiti.
Nusprendžiame nebegaišti laiko ir eiti tolyn į pažintį su Bragos miestu. Bet pro kur išeiti iš kiemo? Jokio tako, jokių vartų nematyti. Iš bėdos perliptume per tvorą, bet kažkaip nesolidu.
Pastebime, kad žmonės pro duris eina į pastatą ir turbūt pro ten išeina. Sukame jiems iš paskos.
Ko gero, šis kiemas - muziejaus ekspozicijos dalis, nes darbuotojas, mus pamatęs, sužiūra. Nieko kito nelieka, tik apsimesti lankytojomis ir ramiai išeiti.
Išeiname į mano jau rodytą Largo do Paco aikštę su fontanu viduryje ir palei Bragos katedros Sė sienas sukame tolyn.
Siauromis gatvėmis einame link Largo de Sao Paulo aikštės ir apžiūrime aplink ją esančias bažnyčias. Sudomina rasta informacija, jog prieš keletą dešimčių metų pertvarkant aikštę buvo rastos viduramžių miesto sienų liekanos. Jų vieta yra pažymėta aikštės grindinyje.
Taip atrodo Largo de Sao Paulo aikštė ir joje esantys miesto vartai bei Nossa Senhora da Torre bokštas, kuriame yra, rašoma, yra apžvalgos aikštelė (jos lankymas kainuoja 2 eurus).
Bokštas ir koplyčia buvo pastatyta 1759 metais. Tokiu būdu miesto gyventojai atsidėkojo šventajai Mergelei, apsaugojusiai Bragą nuo 1755 metais įvykusio žemės drebėjimo, kurio metu buvo sugriauta nemažai pastatų visoje Portugalijoje.
Aikštėje stovi paminklas.
Aikštėje akį patraukia Igreja de S. Paulo bažnyčia. Ši aukšta ir kuklaus fasado bažnyčia buvo pastatyta 16 amžiuje. Bažnyčia yra sujungta su seminarijos pastatu.
Aikštėje neužsibūname, nes pradeda lynoti. Pro miesto vartus išeiname į Largo de Santiago aikštę. Man čia labai patinka, nes aikštę juosiantys pastatai sukuria labai jaukią atmosferą. Tik lietus gąsdina, todėl ir šioje aikštėje pabūname labai trumpai.
Artėjame prie Koimbrų šeimos palikimo: koplyčios ir Koimbrų namų.
Capela dos Coimbras koplyčia ir šalia esantys rūmai 16 amžiuje priklausė Koimbrų šeimai. Koplyčia buvo pastatyta kaip šalia esančios bažnyčios priestatas. 20 amžiaus pradžioje sugriuvus nedideliems rūmams, prieš koplyčią liko erdvė, kuri dabar turi Largo São João do Souto pavadinimą.
Nuo 1910 metų koplyčia yra paskelbta nacionaliniu paminklu. Ji yra stačiakampio formos ir padengta azulėjomis. Viduje ant baroko stiliaus kolonų galima pamatyti Koimbrų šeimos herbą, o sienos dekoruotos azulėjomis.
Netoli yra Koimbrų namai - Casa dos Coimbras, o į šalia jų esantį kiemą užeiname pasidairyti.
Braga mane labai sužavėjo, nes kiekviename žingsnyje galima atrasti tiek daug akiai mielų dalykų. Tačiau nuostabiausi dalykai – dar priešakyje. Ir štai, vieną jų kaip tik prieiname. Kalbu apie vieną įspūdingiausių Bragos miesto aikščių - Santa Cruz aikštę ir ją juosiančias didingas bažnyčias bei 15 amžiuje pastatytus Koimbrų namus, kuriuos ką tik apžiūrėjome.
Aikštei didžiausią grožį suteikia neįprastos architektūros Igreja de São Marcos bažnyčia. Baroko stiliaus bažnyčia ir šalia esanti ligoninė buvo pastatyta 18 amžiaus pabaigoje vietoje čia nuo 16 amžiaus stovėjusios bažnyčios ir vargšų ligoninės. Bažnyčia yra papuošta apaštalų skulptūromis, o viduryje stovi švento Marko skulptūra.
Kitoje aikštės pusėje stovi aukšta Santa Cruz bažnyčia.
Nueiname iki Capela De Sao Bentinho koplyčios. Koplyčia visada pilna degančių žvakių, nes į ją ateinama pasimelsti sveikatos ligoniams.
Jaukiomis gatvėmis grįžtame į Santa Cruz aikštę. Bando lyti lietus, tad slepiamės po Igreja de São Marcos bažnyčios stogu ir grožimės aikšte.
Lietus persigalvoja ir po kelių minučių jau nebelyja, o mes patraukiame tolyn.
Už poros posūkių apžiūrime 1754 metais turtingo pirklio užsakymu pastatytus didingus ir dailius Palácio do Raio rūmus.
Rūmus projektavo ir statė žymus Bragos krašto architektas André Soares. Pastatas turi vėlyvojo baroko bei rokoko stilių bruožų. Šimtmečiui prabėgus rūmus įsigijo Miguel José Raio, kurio pavarde – Raio toliau buvo vadinami rūmai. Šis pavadinimas išliko iki šių dienų. 19 amžiuje rūmai buvo padengti azulėjomis bei atlikti keli pertvarkymo darbai. Rūmai buvo restauruoti 2015 metais. Dabar juose veikia meno kūrinių parodos.
Į parodas mes neisime, tačiau norime aplankyti kitą įdomią vietą.
Kelionių giduose rašoma, kad už rūmų yra unikali vieta - uoloje įrengtas Fonte do Idolo fontanas. Tai nuo Romos imperijos laikų išlikęs – 1 amžiuje imperatoriaus Augusto pastatytas fontanas. Ši vandens kulto vieta buvo atrasta 17 amžiaus pabaigoje. Ilgą laiką atrastas fontanas tarnavo kaip paprastas vandens šaltinis, iš kurio gyventojai semdavosi vandenį buities reikmėms. Šalia fontano stovi moters skulptūra. Devynioliktame amžiuje buvo susidomėta šalia fontano stovėjusio biusto kilme ir pradėti daryti moksliniai tyrimai. 1910 metais fontanas paskelbtas nacionaliniu paminklu.
Tačiau fontano taip ir neradome. Nusiminę einame tolyn.
Netrunkame pasiekti Avenida Da Libertade alėją.
Avenida Da Libertade gatvė yra gerai žinoma apsipirkimų mėgėjams. Jos pastatuose yra įsikūrę žinomų prekių ženklų parduotuvės.
Prieiname Respublikos aikštę. Kur esame, pristatyti nereikia.
Respublikos aikštė - Praça da República liaudyje yra vadinama Arcada. Arkados pavadinimas aikštei prilipo nuo 18 amžiuje jos vakarinėje dalyje pastatytų arkinius skliautus turinčių pastatų.
Erdvi aikštė yra apjuosta istorinių pastatų. Pro akis nepraslysta Igreja da Lapa bažnyčia ir “Vianna” fontanas. Deja, mūsų nusivylimui fontanas neveikia.
Respublikos aikštė – mėgstama vietos gyventojų susitikimų ir pasisėdėjimų vieta.
Aikštė papuošta gėlių girliandomis.
Vėl pradeda lyti, tad įbėgame į Igreja dos Congregados bažnyčią.
Ši bažnyčia ir vienuolynas buvo pastatyti 18 amžiaus pradžioje.
Lietus greit baigiasi ir mes vėl pasileidžiame į Respublikos aikštę. Mūsų netikėtumui fontanas jau veikia.
Aplink aikštę apsukame ratą ir ateiname prie seniausios Bragos miesto kavinės – nuo 1858 metų veikiančios Vianna Café.
Respublikos aikštė labai jauki, tačiau laikas šiame žaviame mieste labai greitai tiksi ir artėja metas mums vykti prie dar vienos miesto įžymybės - Bom Jesus kalno - Bom Jesus do Monte, kuris yra už kokių 4-5 kilometrų nuo miesto centro.
Avenida da Liberdade alėjos gale sėdame į autobusą Nr. 2 ir važiuojame iki Bom Jesus do Monte kalno.
Autobuso stotelėje yra pakabintas tvarkaraštis. Grafikas sutampa su Bragos miesto visuomeninio transporto tinklapyje http://www.tub.pt/percursos/ pateikta informacija. Autobusas važiuoja kas pusvalandį, kryptis - Bom Jesus Monte.
Už bilietą sumokame po 1,65 Eur.
Kelionė neužtrunka, nes autobusas greit praskrieja gatvėmis. Kur išlipti, klausiu vairuotojo, nes maps.me programa rodo net kelias stoteles. Vairuotojas išleidžia stotelėje, esančioje kiek toliau nuo mūsų objekto.
Jaukia medžiais pasodinta gatve patraukiame prie įėjimo.
Bom Jesus do Monte kalva yra vienas įdomiausių objektų ne tik Bragoje, bet ko gero ir visoje Europoje. Visa aukšta kalva yra paversta religinio kulto vieta, į kurią iki šiol traukia tiek piligrimai, tiek kelionių mėgėjai.
Iki trijų architektūros stilių: baroko, rokoko ir klasicizmo Santuário do Bom Jesus bažnyčios komplekso lipsime 18 amžiuje vyskupo paliepimu suformuotais 564 besikryžiuojančiais tamsaus granito laiptais - Grand Escadorio do Bom Jesus. Per Šventąją savaitę dalis tikinčiųjų šiuos laiptus užlipa keliais, kaip kad prieš šimtmečius darė senieji piligrimai. Laiptais pakylama 116 metrų.
Į viršų galima pasikelti ir senu mediniu 1882 metais pastatytu funikulieriumi, per tris minutes užkeliančiu į 300 metrų aukštį. Šis funikulierius buvo pirmasis funikulierius visame Iberijos pusiasalyje. Įdomu, kad funikulieriaus darbą reguliuoja vanduo.
Žinoma, į viršų galima atvažiuoti ir automobiliu.
Mes pradedame lipti paprastais laiptais. Kalnas apaugęs medžiais. Kol kas kažkokio stebuklo nematome, nebent samanomis apžėlusiais stogais pasidabinusias kalvarijos stoteles.
Pradeda lyti ir tenka traukti skėčius.
Sustojame Miradouro do Santuário do Bom Jesus apžvalgos aikštelėje. Čia yra pati gražiausia laiptų ir bažnyčios panorama.
Tuo tarpu vaizdą į miesto pusę pasisavina lietus.
Atsimėgavę vaizdais lipame tolyn. Tiesa, norintiems išvengti saulės kaitros į šią bažnyčią rekomenduojama žingsniuoti anksti ryte. Mums pasisekė, nes mus vėsina lietus.
Laiptai yra trijų dalių. Apatinė dalis skirta Via Crucis keliui ir yra skirta Kristaus kančiai.
Vidurinė dalis skirta žmogiškiesiems pojūčiams: regėjimui, klausai, skoniui, kvapams ir lytėjimui. Ši laiptų dalis dekoruota fontanais, bėgančiais iš skulptūrų akių, burnos, ausų.
Viršutinė laiptų dalis dedikuota katalikiškoms vertybėms: tikėjimui, meilei ir vilčiai.
Vėliau Portugalijoe buvo pastatytos dar trys panašios bažnyčios su sukryžiuotais laiptais. Viena iš jų yra Lamego mieste, kurį savo kelionėje lankysime.
Lipame ir su kiekvienu laipteliu iš mūsų lūpų vis dažniau sklinda susižavėjimą išreiškiančios emocijos. Lipti tikrai nesunku, nes nuovargį užgožia vaizdai ir emocijos.
Pasiekiame aikštelę priešais vidurinę laiptų dalį. Lietus nustojo lyti, tad malonu pasisukioti į visas puses.
Turistų grupė leidžiasi žemyn. Žinoma, taip eiti lengviau, tačiau grožis ir įspūdis yra didesnis kylant.
Nė nepastebime, kaip pasiekiame paskutinį laiptų etapą. Nuo šios vietos atsiveria graži apačioje likusio miesto panorama.
Lipti lieka vis mažiau ir mažiau.
Dar kiek – ir akys krypsta į bažnyčią.
Santuário do Bom Jesus bažnyčia pirmą kartą buvo paminėta 1373 metais. Tada bažnyčia buvo pašvęsta Šventajam Kryžiui. Ši bažnyčia buvo ne kartą perstatyta. o 17 amžiuje gavo Bom Jesus vardą. Tokia bažnyčia, kokią matome dabar, buvo pastatyta 19 amžiaus pradžioje ir laikoma viena pirmųjų neoklasicizmo bažnyčių visoje Portugalijoje.
Bažnyčios aplinka dailiai sutvarkyta, o nuo viršaus atsiveria puiki Bragos panorama. Vaikštome ir grožimės tai bažnyčios aplinka, tai apačioje likusio miesto panorama.
Pradeda stipriai lyti, tad užeiname į bažnyčios vidų.
Kai lyti apstoja, einame prie stalagtitais pasipuošusios Gruta do Bom Jesus grotos.
Prisipažinsiu, iš grotos tikėjausi daugiau, tačiau atrakcija gana įdomi.
Virš grotos yra apžvalgos aikštelė, tai kaip gi mes jos neaplankysime.
Aplinka tikrai traukianti akį.
Aikštelė nedidelė ir pataikome ateiti, kai joje nieko nėra. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria labai gražus bažnyčios stogo ir bokštų vaizdas.
Kelionių gidai rekomenduoja pasivaikščioti po Jardins do Santuário do Bom Jesus sodus ir parką. Įdomu, kad 19 amžiuje ant kalno buvusios žemės buvo nusavintos (kitur rašoma, kad padovanotos) ir paverstos parku. Tuo metu buvo pradėti sodinti medžiai, suformuotos alėjos ir dirbtiniai ežerai.
Pasivaikštome. Po lietaus takeliai kai kur pažliugę. Aplinka už bažnyčios nėra idealiai tvarkoma, bet pabėgus iš miesto čia praleisti laiką smagu.
Grįžtame prie bažnyčios ir dar kartą pasidairome pro aikštę.
Bevaikščiodama visiškai atsitiktinai užgirstu atbildantį funikulierių. Čia yra viršutinė jo stotis.
Dabar jau laikas leistis žemyn.
Nusileidžiame gana greitai. Iki autobuso dar yra laiko, todėl nueiname pasižiūrėti į apatinę funikulieriaus stotį. Čia pat yra transporto žiedas ir pamatome, kad autobusas Nr. 2 taip pat stos čia.
Stotelė prisirenka pilna. Autobuso laukiame ilgokai. Jau darosi neramu, kad jis čia nevažiuoja, tačiau kai yra vietinių, laukti kiek drąsiau. Autobusas vis tik atvažiuoja. Sumokame po tuos pačius 1,65 Eur.
Greitai skriejame Bragos gatvėmis ir netrukus lipame prie Respublikos aikštės.
Vos išlipus pradeda lyti ir lietus pyla kaip iš kibiro. Stovime po stotelės gaubtu, tačiau per kojas jau teka upės.
Kai lyti apstoja, išeiname į miestą. Dairomės vietos vakarienei.
Deja, kartojasi vakarykštis scenarijus: vakarienės metas dar neprasidėjęs ir dauguma kavinių dar uždarytos. Veikia tik užkandžius siūlantys barai. Į vieną tokį atsitiktinai ir užeiname.
Į mano klausimą, ar galime čia pavakarieniauti, Champaneria de Janes darbuotojas atsako, kad taip. Jis pats mums paruoš maistą.
Pasidairome į meniu ir nusprendžiame paragauti aštuonkojo - Polvo.
Laukiame ilgai. Atsitiktiniai žvilgteliu į traukinių grafiką ir susinervinu: artimiausias traukinys išvažiuos pusę devynių, o po jo – tik pusę vienuolikos. Iš Bragos į Portą traukiniai važiuoja gana dažnai, bet tuo metu kažkodėl padarytas didelis tarpas.
Mūsų vakarienės kaip nėra taip nėra. Galiausiai sulaukiame. Vakarienė buvo dieviška. Ji, įskaitant vyno taurę, atsiėjo po 17 eurų.
Beje, savo pasakojime dar neminėjau, kad šiaurinės Portugalijos kavinėse beveik visada sulaukdavome užkandžio. Tačiau turėkite omenyje, kad už jį teks atskirai susimokėti. Mes dažniausiai užkandžio atsisakydavome ir palikdavome neliestą.
Ne tik skaniai pavakarieniaujame, bet ir į traukinį suspėsime.
Braga mus išlydi su vakarinės saulės spinduliais.
Į traukinį tikrai suspėjame, dar ir palaukti gauname. Vėl laukia valanda kelionės iki Porto.
Esame sočios, todėl išlipę traukinių stotyje Porte einame tiesiai į viešbutį.
Laukia daiktų dėjimas.
Kitą dieną vyksime į Peso da Regua.
