2023 m. spalio 8 d., sekmadienis

Atėnai.

2023-10-08, sekmadienis. Atėnai. 


Šįkart atostogoms panorau pažinti mano dar nematytą šalį ir iškart šovė mintis vykti į Graikiją. Graikija yra labai didelė ir mano keliavimo būdui gana nepalanki šalis, tad po ilgų skaitymų, ieškojimų, derinimų, svarstymų nutariu, kad vyksime į Atėnus ir Meteorą. Vykstu su nuolatine bendrakeleive.
Į Atėnus iš Vilniaus skrendame su oro bendrove Ryanair. Lėktuvo bilietus perku iki kelionės likus 3 mėnesiams. Lėktuvo bilietas į Atėnus su salono bagažu vienam keleiviui atsieina 69 eurus, o skrydis atgal - 116 eurų.
Skrydis į Atėnus yra ankstyvas. Prisiskaitę apie ilgas eiles prie patikrų, į tarptautinį Vilniaus oro uostą atvykstame likus 3 valandoms. Kadangi skrendame tik su rankiniu bagažu, einame tiesiai prie saugumo patikros. Ten užtrunkame pusvalandį ir turime ilgą laiką oro uoste. 

Išskrendame laiku, po gerų trijų valandų leidžiamės tarptautiniame Atėnų oro uoste. Lėktuvas prasuka lanką virš Atikos - istorinio regiono, apimančio Graikijos sostinę ir jos apylinkes. Tai pusiasalis, išsikišęs į Egėjo jūrą. Besileisdamos pasigrožime vaizdinga panorama ir viena kitą sveikiname atvykus į dar nepažintą šalį. 

Iš Atėnų oro uosto į miestą pigiausiai galima nusigauti traukiniu arba oro uosto autobusu. Keliautojai vykti traukiniu nerekomenduoja dėl dažnų vagysčių, taigi, važiuosime autobusu. Oro uosto autobusai veža į skirtingas Atėnų vietas, tad reikia pasirinkti labiausiai tinkantį jų maršrutą. Visą reikalingą informaciją apie Atėnų oro uosto autobusus randu tinklapyje https://www.athensairportbus.com/en/bus/tickets.html . Mums geriausiai tinka autobusas Nr. X95, vežantis iki Syntagma aikštės (Athens City Center). Autobusas iš oro uosto išvyksta kas 15-20 minučių. Kelionė nuo oro uosto iki Syntagma aikštės trunka apie valandą. Kelionės trukmė priklauso nuo automobilių srauto gatvėse. Bilietus galima įsigyti iš autobuso vairuotojo, bilietų kioskuose autobusų išvykimo zonoje ir visose Atėnų metro stotyse. Bilieto kaina yra 5,50 eurai. Oro uosto autobuso stoteles pamatome vos išėję iš pastato. Netoli jų esančiame kioske nusiperkame bilietus.
Atvažiuoja didelis miesto autobusas, kuris akimirksniu prisipildo. Lagaminus laikome šalia savęs. Prisėdu prie lietuvių poros. Vyriškis daug kalba, pasakoja apie miestą ir šalį (paskutinę minutę sužinau, kad jis - kelionių vadovas). Nors dauguma informacijos man yra puikiai žinoma, bet pasitikrinti žinias visada yra gerai.
Iš autobuso lipame Syntagma aikštėje. Su pakeleiviais mums sutampa dalis kelionės krypties, tad kartu leidžiamės į metro, perkame bilietus (perku 5 dienų bilietus, galiojančius visam miesto visuomeniniam transportui. Vienas kainuoja 8,20 eurus) ir kartu važiuojame kelias stoteles. Išsiskyrę su pakeleiviais, iš metro lipame stotelėje Larissa ir patraukiame ieškoti savo viešbučio.
Dar paminėsiu, kad Atėnuose yra trys metro linijos: Žalia (Linija 1): Kifisia-Piraeus
Raudona (Linija 2): Anthoupoli - Elliniko
Mėlyna (Linija 3): Dimotiko Theatro - Doukissis Plakentias/Airport.
Informaciją apie Atėnų viešąjį transportą galima rasti tinklapyje athenstransport.com .

Maršrutų paieška realiu laiku: oasa.gr .

Gyvensime neišvaizdžiame rajone, nes eidamos į viešbutį, matome prišiukšlintas gatves ir apipaišytus pastatus, tačiau kažkokio pavojaus čia gyvendamos nejutome. Aišku, naktimis nevaikščiojome, grįždavome apie dešimtą, tad viskas buvo gerai.
Nors mūsų nakvynės vieta nėra gražiame rajone, tačiau patogi: vos už 5-7 minučių pėsčiomis nuo Viktorijos ir Larissa metro/traukinių stoties.
Ioulianou gatvėje, kurioje yra mūsų viešbutis, pastebime daug lenkų maisto prekių parduotuvių, kepyklėlę. Iki sutarto įsiregistruoti viešbutyje laiko dar yra, tad užeiname nusipirkti maisto, o tuomet jau galima ir į viešbutį.
Įsiregistravę numetame daiktus ir leidžiamės į pažintį su Atėnais. 

Iš metro lipame jau matytoje Syntagma aikštėje. Oro uosto autobuse sutikti pakeleiviai rekomendavo sustoti prie Parlamento rūmų ir pažiūrėti prie Nežinomo kario kapo besikeičiančios sargybos.  Šiandien sekmadienis ir sargyba dėvi šventinę uniformą. Deja, sargybos pasikeitimas ką tik įvykęs. Iki kito - beveik valanda, tad nutariame čia ateiti kitą kartą ir patraukiame link Nacionalinio sodo.



Nacionalinis 16 hektarų ploto sodas/Ethnikos Kepos/Εθνικός Κήπος iš pradžių buvo kurtas kaip privatus karališkasis sodas. Nuo 1836 metų juo jau naudojosi karališkoji šeima. Po trejų metų sodą nuspręsta pertvarkyti. Naujasis sodas su daugybe tam laikmečiui neįprastų augalų buvo užbaigtas 1849 metais. Po monarchijos panaikinimo, 1923 metais sodas buvo atvertas visuomenei bei pervadintas į Nacionalinį sodą. Sodą puošia statulos, gėlynai, yra iš Antikos laikų išlikusių griuvėsių, įrengtas ančių ir vėžlių tvenkinys, nedidelis zoologijos sodas, vaikų žaidimo aikštelė.
Mus labiausiai pradžiugina pavėsis. Kai galvos atvėsta nuo kaitrios graikiškos saulės, gera pasidairyti po sodą. Sekmadienio popietė, sode žmonių minios, tad populiaresnėse vietose sunku praeiti. Pasidairome į raguotų ožių aptvarą, vėžliukų tvenkinį, ančių ir žąsų karalystę.




Nacionalinis sodas didelio įspūdžio nepalieka, tad su džiaugsmu sukame link kelyje pasitaikiusio Zappeion sodo/Ζάππειος Κήπος ir Parodų bei kongresų rūmų/Záppeion Mégaro/Ζάππειον Μέγαρο. Rūmus puošia dailios kolonos.



Plotas šių rūmų statybai buvo skirtas prieš 1-ąsias vasaros olimpines žaidynes siekiant sukurti joms tarnausiantį modernų centrą. Rūmų statybos rėmėjui Evangeliui Zappas ilgai džiaugtis rūmais neteko, bet jie buvo pavadinti Zappos vardu. Po olimpinių žaidynių Zappeione vykdavo Europos viršūnių susitikimai ir reikšmingos politinės konferencijos, taip pat koncertai, meno parodos. 

Zappeion parodų bei kongresų rūmai.




Į vidų neiname, pasidairome po Zappeiono prieigas ir leidžiamės tolyn. Praėję priešais Zappeion rūmus esančią aikštę, jos pabaigoje randame fontaną.



Traukiame Zappeion parku ir gatvėmis. Netikėtai išeiname prie Olimpijaus, kuris garsėja Dzeuso Olimpiečio šventykla. Šią vietą planavau aplankyti, tačiau bilietų kasa yra kitoje pusėje, o iki jos eiti tingime. Už Olimpijaus pakraštyje stovinčios Adriano arkos pamatę ant kalvos stovintį Akropolį, pasileidžiame link jo.

 

 

Einant miesto gatvėmis be proto kaitina saulė. Pirmas mano pirkinys šiame mieste yra kepurė, kurią po valandžiukės sugebu pamesti. Ir koks džiaugsmas apima, kai kavinės, kurioje pietavome, personalas, pamatęs mane grįžtančią, pradeda šaukti: "kapélo, kapélo".  

Šiai kelionei pasiruošiau labai prastai, beveik nei vieno žodžio graikiškai neišmokau. Taigi, pirma gyva graikų kalbos pamoka jau yra. Nors ne, jau antra. Pirma buvo su pakeleiviais oro uosto autobuse. 

Taigi, su kapélo ant galvos jau galima ir į Akropolį. O Akropolis tuoj užsidarys. Teturime valandą, kurios apžiūrėti visą kompleksą tikrai bus mažai. Tad Akropolio apžiūrą atidedame kitai dienai ir einame palaipioti po šalia jo esančią Areopago kalvą, nuo kurios atsiveria puikus Akropolio vaizdas.



Areopago kalva/Areios Pagos/ΑΡΕΙΟΣ ΠΑΓΟΣ, nors iš šalies labiau panaši į uolą, yra 115 metrų aukščio. Rašoma, kad pirmame mūsų eros amžiuje apaštalas Paulius nuo šios kalvos miesto gyventojams skleidė krikščionišką mokymą. Man ši vieta yra tiesiog labai graži. Vos spėju dairytis į viršuje ant kalvos esantį Akropolį, priešais iššovusį Likavitos kalvos ragą ir žemai besitęsiantį begalinį Atėnų miestą. 

Apačioje matau senąją agorą ir Atola stoja.



Priešais - garsusis Likavitos kalnas.


Aeropagus kalvos šlaitą puošia ryškiaspalvės krokus primenančios geltonos gėlės. 


Nusiropštę nuo Areopago kalvos, vaikštome aplink tvoromis apjuostus griuvėsius. Muziejų darbo laikas jau pasibaigęs, tad į senovę menančius mūrus belieka tik pasidairyti iš šalies.
Pro šalį vis prarieda traukinys, kuriuo vieną dieną keliausime ir mes.



Atola stoja, kurią matėme iš aukštai, dabar yra prieš mūsų akis.



Vaikštome gatvėmis. Buvusi mečetė šalia Monastiraki aikštės.



Ateiname prie Arkikatedros/Kathedrikós Naós Evangelismoú tis Theotókou/Καθεδρικός Ναός Ευαγγελισμού της Θεοτόκου.



Arkikatedros statyba truko 20 metų ir baigta 1862 metais. Arkikatedrai suteiktas Dievo Motinos Apsireiškimo vardas. Viduje yra dviejų šventųjų, kuriuos osmanų laikais nužudė osmanų turkai, kapai: šventosios Filotėjos ir patriarcho Grigaliaus V, kapai. Šv. Filotėja pagerbta už osmanų imperijos haremuose pavergtų graikų moterų išpirkimą. Patriarchas - dalyvavimą graikų sukilime, paskatinusiame Graikijos nepriklausomybės karą.



Vis einame tomis pačiomis gatvėmis pro tuos pačius senuosius statinius. Gal ankstyvas skrydis kaltas, bet Atėnai man nei kiek nepatinka.



Kas Atėnuose džiugina, tai miesto panoramos.



Pavakarieniavę einame ilsėtis. Galbūt kita diena atneš geresnį Graikijos sostinės vaizdą?

Rytoj tęsime pažintį su Atėnais.








 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą