Rumunija: Mediaș – Sighișoara.

Vakar žygiavome iš Rasinari į Cisnadiora.


2019-09-10. Antradienis. Mediaș – Sighișoara.

Šios dienos tikslas bus mano išsvajotasis ir daugumos keliautojų išgirtas Sighișoara – vienas gražiausių ir geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų Europoje.

Iš Sibiu į Sighișoara ryte mums tinkančio tiesioginio autobuso ar traukinio neradau, tad keliausime traukiniais su persėdimu Mediaș mieste. 
Kelionė iki lankomos vietos trūks daug ilgiau, nei vietovės apžiūra.

Iš Sibiu į Mediaș veža regioninis R traukinys, o iš Mediaș į Sighișoara – tarpregioninis (IR). Informaciją apie traukinių tvarkaraščius galima rasti tinklapyje https://www.cfrcalatori.ro/en/ .

Iš vakaro internetu visoms nuperku traukinio bilietus iš Mediaș į Sighișoara (vieno kaina – 12,30 lėjų). Žinau, kad perkant internetu kombinuotą bilietą galima iškart įsigyti ir regioninio traukinio bilietą, tačiau nusprendžiu, kad bus mažiau rūpesčių, jei regioninio traukinio bilietus nusipirksime traukinių stotyje, o tarpregioninio – internetu.

Regioninis traukinys, važiuojantis į Mediaș, išvyks 07:30. Sibiu traukinių stotyje esančiame savitarnos aparate nusiperkame bilietus. Vienas jų atsieina 7,20 lėjas.

Stotyje esančioje švieslentėje rodoma, kad mūsų traukinys važiuos iš 3 kelio. Einame į jį, o nuėję tradiciškai paklausiame perone laukiančių žmonių, ar iš čia vyks traukinys į Mediaș. Jie atsako, kad taip, bet moja eiti tolyn, į Mediaș pusę. Kažkas angliškai paaiškina, kad iš 3 kelio panašiu laiku į skirtingas puses išvažiuos skirtingi traukiniai ir mums reikia 3 keliu eiti tolyn, kur sustos mums reikalingas traukinys, važiuosiantis į Mediaș.

Dar kartą įsitikiname, kad keliaujant Rumunijos visuomeniniu transportu, visada būtina klausti.

Paėję kiek toliau netrunkame sulaukti modernaus traukinio su iš tolo šviečiančiu užrašu “Mediaș”.

Iki Mediaș riedėsime 56 kilometrus. Kelionė trūks pusantros valandos.

Traukinys ne tik modernus, bet ir tvarkingas, tualete net popieriaus yra. Tačiau iš pat ryto labai karšta, tad traukinys važiuoja atidarytomis durimis.

Išlipę Mediaș traukinių stotyje einame pasidairyti po ją ir pasitikslinti traukinių grafiko. Stoties viduje nėra švieslentės, bet kabo popieriniai tvarkaraščiai. Nusprendžiame, kad šioje stotyje traukiniai visada važiuoja taip pačiais keliais. Dėl visa ko pasitikslinę bilietų kasoje, ramios išeiname pasižvalgyti po Mediaș miestą.

Mediaș apžiūrai turėsime apie pusantros valandos, tad iškart sukame link netoli stoties esančio senamiesčio. Traukiame šalutinėmis gatvėmis. Mediaș miestas man labai patinka, net pasigailiu, kad turime tiek nedaug laiko jo apžiūrai.

Užstringu prie savotiškos Rumunijos vizitinės kortelės - gausiai elektros laidais nukabinto stulpo. Juokaujame, kad ko gero kiekvienas namų ūkis turi savo laidą. Tokių vaizdų visos kelionės po Rumuniją metu matėme daugybę, bet šis Mediaș stulpas buvo pats turtingiausias. 

Mediaș neišpuoselėti senamiesčio kvartalai atrodo labai jaukūs, tad norisi nerti ir kiek širdis geis bastytis jo labirintais. Pajuntu, kad, atrodo, niekuo neypatingas Mediaș yra mano miestas, kad jis tapo ta netikėtai atrasta ir be proto sužavėjusia kelionės vinimi. Deja, lankyti Mediaș net neplanavau ir tik šiandien traukinyje atmestinai pažymėjau kelis lankomus objektus, link kurių ir patrauksime.

Į Mediaș senamiestį lankytojus įleidžia 15 - 16 amžiuje pastatytas Turnul Forkesch bokštas. Bokštas buvo pastatytas pietinėje miesto sienos dalyje. 

Įėję į senųjų miesto sienų juosiamą senamiesčio dalį randame atnaujintą ir tvarkingą gatvę. 

Patraukiame link priekyje matomo bažnyčios bokšto. 

Netrukus prieš mus atsiveria kavinių ir parduotuvių pilna plati Piaţa Regele Ferdinand I aikštė. 

Kaip minėjau, Mediaș apžiūrai turime nedaug laiko, tad pirmiausiai skubame pamatyti 15 amžiuje pastatytą Biserica Evanghelica Sfanta Margareta bažnyčią, kurios iš tolo matomą bokštą sekėme kaip orientyrą. Sukame link bažnyčios vedančiu tuneliu. Keli laipteliai aukštyn ir atsirandame aukštų sienų apjuostame kieme, kurio viduryje stovi bažnyčia. Suprantu, kad pagaliau matau šiems kraštams būdingą įtvirtintą bažnyčią. Tokią, kokią norėjau pamatyti Biertan kaime. Labai apsidžiaugiu sulaukusi tokio netikėtumo. Dabar galėsiu ramiai gyventi nepamačiusi minėtos įtvirtintos Biertan bažnyčios.

Viename įtvirtinimų kampe matau bokštą. 

Bažnyčios šone stovi aukštas 15 amžiuje pastatytas Turnul Trompeţilo – Trimitininko bokštas. 19 amžiuje bokšto viršuje buvo pritvirtintas laikrodis. 

Apeiname aplink bažnyčią ir leidžiamės žemyn.

Pasižvalgome po Piaţa Regele Ferdinand I aikštę, o paskui sukame į gėlėmis žydintį tokio paties pavadinimo parką. 

Iš šio parko Biserica Evanghelica Sfanta Margareta bažnyčia ir Mediaș senamiestis atrodo labai patraukliai. 

Po Mediaș senamiestį norėtųsi klaidžioti ir klaidžioti, tačiau artėja laikas grįžti į traukinių stotį. Et, nors pusvalandžiu ilgesnį tarpą tarp traukinių būtume turėję. 

Mediaș traukinių stoties pastatas atrodo labai modernus, tačiau viduje aplanko jausmas, kad įrengtas labai atmestinai. Tualete nėra šviesos ir nebėga vanduo, užtat tualetas yra nemokamas.

Einame į 5 kelią, iš kurio mūsų traukinys važiuos į Sighișoara. 

Perone švieslenčių nėra, tad apie traukinių atvykimą informacija pranešama per garsiakalbius. Mūsų būsimo į Buchareštą važiuojančio traukinio informacija pasakoma ir anglų kalba. Sužinome, kad jis vėluos 15 minučių.

Iš Vienos važiuojantis traukinys atrodo labai tvarkingas ir patogus. Tai buvo pats komfortiškiausias ir geriausias traukinys visos kelionės po Rumuniją metu. Sėdame į savo vietas ir aš iškart paruošiu dar namuose į telefoną atsisiųstus traukinio bilietus PDF formatu.

Mes iki Sighișoara važiuosime tik vieną stotelę. Atėjęs konduktorius mūsų pavardžių sąrašuose neranda. Vyresnio amžiaus konduktorius kalba vokiškai, bet nemoka angliškai. Į pagalbą ateina už mūsų sėdėjęs jaunas vyras. Jis padeda išsiaiškinti, kad esame tikrai tame vagone, kuriame ir turime sėdėti. 
Perskaitome visus konduktoriaus parodytus sąrašus, na, tikrai mūsų nėra. Mano bilietų statusas https://www.cfrcalatori.ro/en tinklapyje rodomas kaip apmokėtas, paid.

Konduktorius, dar kartą įsitikinęs, kad tikrai važiuojame iki kito sustojimo - Sighișoara, leidžia mums važiuoti. Nežinia, kaip būtų buvę, jei mūsų kelionė būtų, pavyzdžiui, iki Bucharešto.

Išlipame Sighișoara traukinių stotyje.

Sighișoara traukinių stotis yra baisi. Peronas ir bėgiai atrodo netvarkingai, o laiptai, vedantys iš požeminės perėjos yra tokie sudėvėti, kad net stiro atstojusios geležys.

Pasitikriname traukinių grafikus į Sibiu. Apsidžiaugiame radę tiesioginį traukinį, tad Sighișoara apžiūrai turėsime 3 valandas.

Iškart patraukiame į senamiestį. Mus pamatęs traukinyje pagelbėjęs vyras klausia, ar einame į senamiesčio apžiūrą. Sulaukęs teigiamo atsakymo pataria, kaip nueiti. Eilinį kartą žavimės vietinių gyventojų paslaugumu.

Nors kelią nuo Sighișoara traukinių stoties iki senamiesčio buvau pažymėjusi Maps.me žemėlapyje, tačiau su patarimais eiti yra paprasčiau. Netrukus jau grožimės aukštai iškilusiu senuoju Sighișoara miestu. 

Pirmiausiai pėsčiųjų tiltu pereisime Târnava Mare upę. 

Aname upės krante paliekame Šv. Trejybės ortodoksų katedrą - Catedrala ortodoxă Sf. Treime. 

Siauromis akmeninėmis gatvėmis kylame į Sighișoara senamiestį. 

Artėjame link Sighișoara miesto simboliu laikomo Laikrodžio bokšto – Turnul cu Ceas. 

Šioje vietoje sutinkame per visą kelionę pirmąsias lietuves, tad užkalbiname ir trumpai šnektelime. Moterys atvažiavę su kelionių agentūra ir mums rekomenduoja užeiti į Drakulos namą.

Užlipę į viršų ir pro plačią Laikrodžio bokšto arką patekę į plačią aikštę pamatome joje šurmuliuojančią minią žmonių. Tokias populiarias vietas aš mėgstu lankyti anksti ryte, kuomet dauguma dar miega, bet kad jau atvykome per patį vidurdienį, teks tenkintis minia.

Iš visų pusių pastatų juosiamoje aikštėje yra ne tik triukšminga, bet ir karšta.

Kaip ir rekomendavo sutiktos tautietės, užsukame į Drakulos namą. Už lankymo bilietus sumokame po 10 lėjų.

Deja, patirti šio legendomis apipinto valdovo namų baisumus tenka tik man. Mano bendražygės taip pat trokšta aštrių emocijų, tad baisiajam Drakulai tenka keltis iš karsto ir jas apraminti.

Abejoju, ar rekomenduosiu šią atrakciją kitiems, tačiau jei tikite legendomis, tuomet užsukite.

Išeiname į aikštę ir patraukiame atsitiktinėmis gatvėmis, kurios atveda į apžvalgos aikštelę. 

Priešais matome šv. Trejybės ortodoksų katedrą, pro kurią atėjome iš traukinių stoties. 

Kiek pavaikštinėję užsinorime kavos su pyragaičiu. Kavinės ieškoti sekasi sunkiai, tačiau galiausiai Citadelės aikštėje – Piaţa Cetăţii randame visiškai atitinkančią mūsų poreikius. 

Kavinėje pyragų įvairovė didžiulė. Prisiminusi, kokį skanų valgiau Maljorkoje, užsisakau morenginį citrininį pyragą. Deja, San Mico dvare Maljorkoje šio pavadinimo pyragas buvo kur kas skanesnis.

Kam įdomu kainos, mano pyragas ir kava atsiėjo 21 lėją.

Užkandę ir po skėčiu pailsėję nuo kepinančios saulės patraukiame į priešingą aikštės pusę, kur prasideda Scările Acoperite - Mokinių laiptai. 

Laiptai buvo pastatyti siekiant žiemą nuo šalčio apsaugoti mokinius bei bažnyčios lankytojus. Iš pradžių laiptų buvo 300, bet vėliau sumažėjo iki 175, tačiau jų tikrai pakanka, kad per nugarą pradėtų varvėti prakaitas ir kelis kartus tektų stoti ilsėtis.

Laiptai atveda iki Biserica din Deal bažnyčios. Šalia jos matome Turnul Franghierilor - Virvininkų bokštą. 

Pavaikštome po šalia Biserica din Deal bažnyčios esančias kapines ir sukame atgal. 

Biserica din Deal bažnyčia atrodo labai paprasta, tačiau turi vertingų eksponatų. Jos lankymas yra mokamas, bet nutariame į vidų neiti. 

Šalia Virvininkų bokšto pasidairome į Sighișoara apylinkes. 

Mokinių laiptais leidžiamės žemyn ir sukame senamiesčio gatvelėmis. Sighișoara senieji namų stogai taip pat turi akis. 

Bevaikštant sužavi dailūs gatvelių akcentai. 

Einame iš vienos gatvelės į kitą. Jos yra tylios ir jaukios, tačiau Sighișoara senamiestis yra mažas ir jį apeiname gana greitai. 

Priartėjame prie kuklios Katalikų bažnyčios – Biserica Catolică. 

Šalia Romos katalikų bažnyčios yra jauki senamiesčio dalis, o jos pabaigoje stovi 15 amžiuje pastatytas Akmenkalių bokštas - Turnul Cizmarilor. 

Trepsime link Laikrodžio bokšto. Pakeliui apžiūrime prabangius rūmus. 

Sighișoara senamiestį jau beveik apžiūrėjome, beliko įlipti į Laikrodžio bokšte - Turnul cu Ceas esančią apžvalgos aikštelę. Tuo pačiu aplankysime ir viduje esantį muziejų. Bilietai atsieina po 15 lėjų.

Laiptinė yra plati, o lipti yra lengva. Nė nepastebiu, kaip pasiekiu viršų ir jau dairausi į apylinkes.

Prieš akis – ant kalvos stovinti Biserica din Deal bažnyčia, įkurią lipome Mokinių laiptais. 

Apačioje esančioje aikštėje vis dar šurmuliuoja minios. Aikštėje geltonuoja Drakulos – Vlado Tepešo namas, o tolėliau – Citadelės aikštė, kurioje valgėme pyragus. 

Tolėliau apačioje plyti šiuolaikinė Sighișoara ir per ją bėganti Târnava Mare upė. 

Laikrodžio bokšto viršuje esančioje apžvalgos aikštelėje galima ne tik pasigėrėti panorama, bet ir sužinoti atstumus iki įvairių šalių sostinių. Iki Varšuvos, į kurią skrisime po kelių dienų, yra ne tiek ir daug. 

Besileisdamos žemyn apžiūrime muziejų. Kai kurių salių grindys girgžda lygiai taip pat, kaip mūsų apartamentuose Sibiu.

Nusileidę traukiame link už senųjų miesto sienų vedančios gatvės. 

Pakeliui užsukame į vieną kitą suvenyrų parduotuvę. Žemyn einanti akmeninė gatvė sparčiai išveda į apatinę miesto dalį. 

Belieka susirasti kelią į traukinių stotį. 

Pakeliui nusiperkame ledų ir gana greit prieiname Sighișoara traukinių stotį. 

Sighișoara man patiko, tačiau tai nebuvo nepaprastas miestas. Pritariu nuomonėms, kad Sighișoara aplankyti tikrai verta ir šiam miestui reiktų skirti 3 valandas – pusdienį, tačiau susidaryti labai didelių išankstinių lūkesčių nereikėtų.

Sighisoara traukinių stotyje yra savitarnos aparatas, kuriame nusiperkame tiesioginio regioninio traukinio R bilietus į Sibiu. Jie kiekvienai atsieina po 13 lėjų.

Stoties viduje nėra švieslenčių, bet kabo popieriniai grafikai. 15:25 į Sibiu traukinys važiuos iš 2 kelio.

Stoties viduje esantis tualetas yra nemokamas, bet jame neužsidaro durys.

Peronuose taip pat nėra švieslenčių, tik prie pirmo kelio.

Atėjome iki kelionės likus 20 minučių, traukinys jau stovėjo.

Laukia 95 kilometrų ir pustrečios valandos kelionė, bet džiaugiuosi, kad nereikės persėsti.

Išlipę Sibiu einame pasivaikščioti ir ieškome vietos vakarienei. Ją randame vakarykščiame restorane La Taifas. 
Po vakarienės traukiame ilsėtis.

Rytoj vyksime prie Balea ežero.